Pirmieji Lietuvoje internetiniai debatai buvo konstruktyvūs bei labai naudingi rinkėjams, tik gaila, kad juose dalyvavo vienintelis kandidatas į LR Prezidentus Naglis Puteikis. Galėjau lažintis, kad pabendrauti su rinkėjais „nuotoliniu būdu“ ateis jis vienintelis. Šis nesisteminis kandidatas nebijo pabūti arčiau žmonių, klausydamasis jų dar drąsiai žiūri pašnekovui į akis. Ką bekalbėtų oponentai, šiuose prezidentiniuose rinkimuose Naglis Puteikis – kandidatas be valdiškos, bebruožės politiko kaukės.
„Pilietinės visuomenės ir savivaldos problemos Lietuvoje“ – tokia buvo internetinių debatų tema, kuriuose dalyvavo Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademinė bendruomenė. Tačiau ir debatų moderatorius profesorius A.Krupavičius, ir dalyviai, ir renginį internetu stebėję asmenys domėjosi dienos aktualija – Tautos referendumo likimu, N.Puteikio pozicija dėl piliečių dalyvavimo valstybės valdyme būtent tokiu – tiesioginės demokratijos – būdu.
Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių auditorija teiravosi, ką reikėtų daryti, kad visuomenė aktyviau įsijungtų į valstybės valdymą, kaip efektyviau Seimas ir Prezidentūra galėtų išgirsti Tautos balsą iš pirmų lūpų. Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje politikai aktyvius piliečius vadino „didžiai politizuota tauta“. Ką valdžios žmonės padarė ar ko nebedaro savo įgaliojimus jiems suteikiantys rinkėjai, kad tapome „didžiai pasyvia tauta“?
Panevėžyje susirinkę nevyriausybininkai prisipažino, kad ketino pateikti klausimų kitiems, nesiteikusiems atvykti kandidatams. Juos domino neįvykusios liustracijos procesas. Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikai nesugebėjo rasti jėgų, kad aktyviai kolaboravę su okupantais politikai būtų eliminuoti iš aktyvios veiklos. Todėl šiandieną ne vienas žmogus nusivylęs tarsteli, kad netiki permainomis, nes „Lietuvą tebevaldo komunistai“.
Uteniškiai buvo sunerimę dėl lito, o kauniečiai – dėl valdžios ir piliečių abejingumo istorinei atminčiai, ES spartėjančiame federalizme jie įžvelgė grėsmes Lietuvai.
„Pilietinės iniciatyvos“ lyderis Jonas Punys tikrosios savivaldos – valdymo iš apačios – principus įžvelgė jau krikščionybės ištakose.
Nagrinėdami pilietinės visuomenės ir savivaldos problemas, debatų dalyviai nuogąstavo dėl gimtosios kalbos ir tautiečių užsienyje likimo.
Į visus klausimus kandidatas į LR Prezidentus Naglis Puteikis atsakinėjo aiškiai, įtaigiai, suprantamai. Jis ne kartą pakartojo, kad, jeigu būtų išrinktas ir jam neužtektų konstitucinių galių paveikti Seimą, tai kviestųsi piliečius į talką. Tuo savo ketinimu N.Puteikis parodė, kad tik taip galima aktyvinti visuomenę ir išrauti dabar joje vešintį abejingumą, neviltį ir net pyktį. O baigiamasis kandidato žodis gali priblokšti ne vieną, nes nė vienas Lietuvos politikas iki šiol nėra Tautai prisipažinęs, kad jos… bijo.
Kas be ko, Naglis Puteikis ne angelas. Jam nesvetimos žmogiškosios silpnybės ar nesuvaidintas nuoširdumas. Jis dar pastebi savo kolegų valdžioje nedorybes ir nebijo jų viešai įvardinti. Jis toks pats kaip mes, todėl šie prezidentiniai rinkimai tuo ir įdomūs, kad likimas mums suteikia šansą rinkti saviškį, o ne milijonus rinkimams sukaupusius, beveik amžinybę valdžioje sėdėjusius, galią spręsti turėjusius ir monotoniškai mums vis tebeaiškinančius, kad jie ir vėl kažko „sieks“… Milijonierių kandidatų siekiamybė viena – valdžia ir tik valdžia, kad vėl ir vėl „pasirūpintų žmonėmis, kurių sąrašas pridedamas“.
Todėl neketinu mechaniškai balsuoti, kaip liepia spauda, politologai ar savo gyvenimus kelioms kartoms aprūpinę politikos ilgasėdžiai. Šį kartą rinksiuosi Naglį Puteikį. O jūs?