Į trečius metus įžengė Šiauliuose nagrinėjama Garliavos byla, kurioje teisiami taikaus pilietinio pasipriešinimo dalyviai, išdrįsę tapti liudytojais mažos mergaitės „neprievartinio“ paėmimo metu. Vadovaudamiesi jau įvykusių teismų, kuriuose nuteisti Klonio akligatvyje budėję žmonės, patirtimis, jau galime padėti kablelį ir šio straipsnio pavadinime. Tačiau Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus išvakarėse norisi bent tikėti sveika Šiaulių Apygardos teismo teisėjų nuovoka. Juk jiems suteikta ne tik teisė VALSTYBĖS vardu parinkti skyrybos ženklo vietą, bet ir pareiga suvokti, kad nuo jų sprendimo priklausys daugiau nei didelės Lietuvos piliečių grupės likimai.
Sausio 9 dieną 10 val. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas, pranešėjas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė pratęs bylos pagal triskart tikslintą kaltinamąjį aktą nagrinėjimą. Išeinama į finišo tiesiąją. Ir nors nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius visų liudytojų, o atvykusieji atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, nors šiam procesui, matyt, „neranda“ laiko nukentėjusiaisiais save įvardiję žmonės, pradėta kaltinamųjų apklausa bei viešas bylos skaitymas.
Susibūrimu į organizuotą grupę kaltinami Audronė Skučienė, Raminta Baltuškienė, Tatjana Borovec, Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Rimantas Stanislovas Rinkevičius, Vitalijus Keršis, Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Andrejus Lobovas bei Renaldas Ščiglinskas. Pastarasis paskutiniajame 2017 metų gruodžio mėnesį vykusiame posėdyje nedalyvavo dėl ligos, tačiau posėdis įvyko.
R.Ščiglinskas – naujos teismų praktikos savanoris
Teisėjas R.Jurgaitis paaiškino, kad jau yra „nauja teismų praktika, todėl be Ščiglinsko galima bylą nagrinėti, o vėliau, kituose posėdžiuose, išklausius įrašus, Ščiglinskas galės užduoti klausimus.“
Užsiminus apie įrašus, kaltinamoji Raminta Baltuškienė pasakė, kad ji nėra pasiruošusi teismo apklausai, nes negavo byloje esančių telefoninių bei kt. pokalbių garso įrašų, nors sekretorei paliko laikmeną tokių įrodymų įrašymui.
Pasirodė, kad nė vienas teisiamasis, prašęs byloje esančių įrašų, jų iki šiol negavo. Paaiškėjo, kad prokurorė R.Poškienė atvežė į Šiaulių Apygardos teismą įrašus, kurių techniškai nebuvo galima perklausyti [ar perrašyti – aut.past.] šios institucijos turima įranga. Todėl … ikiteisminio tyrimo pareigūnams garso ir vaizdo įrašai buvo grąžinti … perrašymui, kitaip tariant, kopijų padarymui.
Darius Kaminickas paklausė: „Tai ką mes gavome – originalus ar kopijų kopijas?“
Kokie šios bylos pokalbių įrašai: originalai ar klastotės?
Ką neaiškios „maklės“ su svarbiais įrodymais reiškia po to, kai visi ikiteisminio tyrimo liudytojai atsisakė savo liudijimų? Kaip apsisaugoti nuo klastočių? Tokie klausimai, sukėlę sumaištį ne vienam tuo metu posėdžių salėje buvusiajam.
Tačiau teisėjai paskelbė pertrauką ir išėjo pasitarti, ar tęsti bylos nagrinėjimą be R.Ščiglinsko, nors didžioji dalis kaltinamųjų manė tai esant neįmanomu dalyku.
Šių eilučių autorė pertraukos metu pasiskambino nepanorusiam savęs viešinti informatikos specialistui, kad išsiaiškintų, kaip teisiškai teisingiau bei patikimiau derėjo elgtis, jei prokuratūros daryti įrašai „nesusikalba“ su Šiaulių Apygardos teismo įranga.
„Reikėjo į teismą bent atvežti tą aparatūrą, kuria buvo daryti įrašai ir kuria tuos įrašus perklausė tyrėjai, kad kaltinamieji galėtų girdėti autentiškus telefoninius ir kitų pokalbių įrašus“, – buvo skubotai paaiškinta.
Po pertraukos sugrįžę teisėjai pranešė, kad bylos nagrinėjimas bus tęsiamas R.Ščiglinskui nedalyvaujant, tačiau kaltinamieji A.Skučienė, R.Baltuškienė, G.Aidukas, D.Kaminickas, G.Banaitis, V.Banaitienė atsisakė būti teismo apklausti, kol neišklausys tų iki šiol negautų ir „mistiškai“ kažkaip neperklausomų įrašų. Be to, Gintaras Banaitis teismui priminė, kad buvo prašęs kviesti liudytoju iki išėjimo į pensiją aukštas pareigas policijoje užėmusį Juozą Leščiukaitį. Teisėjas R.Jurgaitis paaiškino, jog „yra gautas dokumentas, kad šis yra miręs“. Tuomet G.Banaitis, irgi policijoje darbavęsis, paprašė: „Noriu, kad būtų pagarsinti jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai.“
Ar gyvename civilizuotoje ES valstybėje?
Vėl grįžta prie „neišklausomų“ prokuratūros darytų įrašų… G.Banaitis paklausė, „ar įrašus perrašė „tie patys trečiojo sunkių nusikaltimų skyriaus darbuotojai, kurie juos ir darė?“ „Kur tų pokalbių įrašų originalai?“ – teiravosi V.Banaitienė. Tačiau į šį klausimą tesulaukė savo vyro replikos: „Pas Gecevičienę“ [šios Garliavos bylos tyrėja – aut.past.] Teisėjams ar prokurorei R.Poškienei pokalbių įrašų „detektyvai“ jokių emocijų nesukėlė. Kaip ir dera, jie išliko ramūs, šalti ir…solidūs.
Vėliau, dar vienos pertraukos metu, advokatas R.Tamašauskas paaiškino visiems, besidomintiems „komplikuota“ įrašų istorija: „Originalai neegzistuoja, jei nėra failo kontrolinės sumos. Jei galutinė suma keičiasi, apie originalą nėra nė ko kalbėti. Prokuratūra nerašo kontrolinių failų. Civilizuotose Europos Sąjungos valstybėse be kontrolinių failų originalai neegzistuoja, nes neįmanoma garantuoti autentiškumo.“
Taigi, tuo toliau, tuo įdomiau, nes gali paaiškėti, kad gyvename necivilizuotoje ES valstybėje.
Dar vienas Andrejaus Lobovo pareiškimas teismui
Teisėjai šiuos A.Lobovo žodžius nelabai norėjo girdėti – vis bandė nutraukti. Tačiau argi šį vyruką užčiaupsi: „Po mano parodymų, kad esu Kedytės biologinis tėvas, tapau nusikaltėliu. Daugiau manęs neklausinėkite, nes mano nuomonė jums nesvarbi. Esu piktybiškai sulaikytas ir uždaromas. Jei su manim kas atsitiks, tai būsite kalti jūs ir prokuratūra. Jūs klausėte, kodėl aš anksčiau neprisipažinau tėvystės. Ogi dėl tos pačios priežasties, nes bijojau įkalinimo ir susidorojimo.“
Skaitytojams priminsiu, kad viename Šiaulių Apygardos teismo posėdyje A.Lobovas prisipažino esąs biologinis pradangintos mergaitės tėvas ir prašė DNR tyrimo. Tačiau vietoj to sulaukė keistokos veikėjos, neva žurnalistės, gana nugyventu veidu, publikacijos, paskelbusios neva vyras apsišaukėlis ir pan.
Jau dėl to galėtume vadintis nelabai civilizuota ES šalimi, tačiau yra ir kitokių požymių.
Ypatingos skubos tvarka
Labai greitai, nesismulkinant paviešinta 38 šios bylos tomuose sukaupta medžiaga. Atskiro dėmesio reikalautų šešiametės iš jaukių senelių namų paimtos mergaitės liudijimas, tiesiog proporcingai prieštaraujantis teisėjo Audriaus Cinino teiginiui, kad „vaiko atmintis ištrinta“ – tokią išvadą teisėjas padarę remdamasis savo paties išvada: D.K. kalba tuos pačius dalykus kaip ir… jos teta teisėja.
Bet apie tai kituose Tiesos.lt rašiniuose.
Redakcijos prierašas: autorės prašymu primename vieno leidinio redakcijai, jog Irenos Vasinauskaitės straipsnius perspausdinti leidžiama „tik tiems, kurie išmoko nurodyti pirminį šaltinį arba yra gavę raštišką autorės sutikimą“.
38 „perversmininkų“ bylos tomai. Nuotrauka – autorės.