Didžiai skaudančia širdimi parašiau šią antraštę. Mažne prieš 20 metų pati buvau šios partijos, išaugusios iš Sąjūdžio aktyvistų, narė. Prisimenu, kaip Aukščiausiojoje Taryboje [Atkuriamajame Seime] subyrėjo Atgimimo šauklių frakcija ir dešiniaisiais vadinama sąjūdininkų mažuma išėjo iš istorinės Seimo posėdžių salės bei pasivadino skambiu „parlamentinės rezistencijos“ vardu.
Dabar iš Seimo posėdžių salės išėjo Lietuvos Respublikos Seimo valdančioji dauguma – konservatoriai [50 narių frakcija] ir kitų dviejų liberalių atmainų [Liberalų sąjūdžio – 13, „Laisvės“ – 11 narių] atstovai. Tokio kiekio parlamentarų, pabėgusių iš posėdžių salės, kai buvo svarstomas pasitikėjimo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu klausimas, jau nebegalima vadinti rezistencija. Tai jau – politinė patologija.
Vadinasi, situacijos konservatorių partijoje suvaldymui tenka griebtis ir tokių netradicinių priemonių? O ką daugiau daryti, jei ženkli dauguma rinkėjų reikalauja Seimo paleidimo, o konservatorių reitingai, kadencijai nė neįpusėjus, liuoktelėjo į neregėtas žemumas…
Tarp didžiausia Lietuvos partija save vadinančių – vadukų baimė bei nepasitikėjimas savais bendrapartiečiais irprievarta eiliniams. Pagaliau – tai ir … partinis mobingas. Nepaklususiems nurodymui išeiti iš posėdžio grėsė eliminavimas iš aktyviosios politikos bei pasmerkimas vegetuoti vietinių skyrių paskutinėse eilėse. Norinčių aukoti karjeras neatsirado…
Konservatorių partija braška per siūles – regionuose žmonės rašo jausmingus atsisveikinimo pareiškimus arba tyliai Teisingumo ministerijos internetiniame puslapyje išsibraukia iš šio politinio darinio, kurio pavadinimas nebeatitinka esmės.
Be to, labai netikslinga interesų grupes vadinti partijomis. Po žiauriai nediplomatiškų pasidarkymų Seimo Užsienio reikalų komiteto postą išsaugojęs Ž. Pavilionis „įvedė“ naują terminą – „šaika“. Pastarosios narė premjerė Ingrida Šimonytė, uoliai plėtojanti epistoliariką, pasiuntė laišką konservatoriškos konferencijos dalyviams, kuriame prisipažįsta, kad jai „sunku suvokti, kaip galima tai, kas buvo ir yra pražūtinga šaliai, laikyti konservatizmu“.
Tautiškumas, Tikėjimas, Tradicijos, tai, be ko joks konservatizmas nėra konservatizmas, premjerei yra Lietuvos budeliai?
Žinoma, nužudyti šalį daug lengviau ir paprasčiau… moderniuoju liberalizmu. Tuomet nereikia gaišti laiko valstybės istorijos studijoms, tradicijų puoselėjimui bei elementariosios psichologijos pradmenų įsisavinimui, kad išmoktum išklausyti ir suprasti, ką sako, ko tikisi kokie… 75 proc. apklaustų Lietuvos Respublikos gyventojų.
Suprantu, kad I. Šimonytei sunku suprasti ir išgirsti tuos 75 proc. apklaustųjų ar Didžiajame šeimų marše dalyvavusius, kai už jos pačios rinkimuose į Seimą vestą sąrašą balsavo TIK 20 proc. Lietuvos rinkėjų sąraše esančių žmonių. Paradoksali situacija – šiuo metu Parlamente dirba mažumos rinkta valdančioji dauguma. Gal dėl to ir jos darbotvarkėje – tik mažumoms rūpimi klausimai?
Kad tokių „šaikų“, propaguojančių patyčių ir paniekos Tautai kultūrą, Lietuvos Respublikos Parlamente dar nebuvo tekę regėti, ko gera, pritarsite. Todėl raudančia širdimi ir sėdau rašyti nekrologą Tėvynės Sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams…