Pirmą kartą gyvenime turiu unikalią progą neakivaizdžiai susipažinti su nuoširdžiu prokuroru. Pareigūnas unikalus tuo, kad jei jau nepatinka kaltinamasis [ar šiaip keistas pilietis] asmeniškai, tai nei emocijų varžo, nei žodžius renka.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras Vytautas Budris, tiksliau – jo siela, man pasirodė kažkuo artima: jei jau kas ne mano matu matuojama, aš irgi tekšteliu taip, kad mažai nepasirodys… Bet aš ne teisininkė, nesprendžiu žmonių likimų, o rašantysis žmogus kartais gali savo fantazijas į kosmosą paleisti…
Priešistorija
Pamenate: visa vietinė Šiaulių žiniasklaida ir net respublikiniai oficiozai plačiai informavo, kaip mieste žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas, visuomeninis LR Seimo nario Arvydo Mockaus padėjėjas Jonas Mileris surengė protesto akciją prie AB „SEB bankas“ Šiaulių filialo pastato. Žmogų ir jo artimuosius rimtai sunervino banko paslaugos įkainis pavadinimu „banknotų perskaičiavimo mokestis“.
Po a.a. mamos mirties J.Mileris su šeimos nariais gavo palikimą – nekilnojamo turto. Pastarąjį paveldėtojai pardavė, pirkėjas pinigus pervedė į AB „SEB bankas“ sąskaitą. Beliko giminaičiams pinigus pasidalinti, o tai pasirodė besąs brangus malonumas – grėsė banknotų perskaičiavimo mokestis: beveik 101 euras. Visuomenininkas Jonas Mileris – negalią turintis garbaus amžiaus senjoras, jo giminaičiai – irgi ne jaunuoliai, todėl banko kvite nurodyta paslaugos kaina visai giminei pasirodė milžiniška.
– Mano motina visą gyvenimą sunkiai dirbo. Nieko pro šalį negavo, o čia toks apiplėšimas vidury baltos dienos, – nervinasi žmogus prisimindamas daugiau nei pusės metų senumo įvykius.
Tuomet Jonas Mileris, neradęs teisybės banko viduje, nutarė surengti piketą lauke. Atėjo keturiese prie įėjimo į banką, atsinešė ir plakatų. J.Mileris išgėrė energetinio gėrimo ir pastukseno neįgaliojo lazdute į duris – gal kas iš raštingų ir turtingų žmonių teiksis į Tautą išeiti.
Pirmieji, kaip ir dera, sureagavo SEB apsauga. Bandė tvarką daryti, besibaladojantį J.Milerį raminti, tačiau neatlaikė stiklinės banko durys. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad sinchroniški apsaugos veiksmai atidarant duris iš vidaus ir beldimas į jas lazdele išorėje įveikė banko durų stiklą – jis išdužo.
Buvo iškviesta policija. Susibūrė liudytojai, palaikantys piketuotoją ir manantys, kad padarytas nusikaltimas. Prasidėjo bylos nagrinėjimas, kurioje Jonas Mileris buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia, kad žmogaus teisių gynėjas viešoje vietoje „vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Trumpiau – medine neįgaliojo lazdute sutrupino banko durų stiklą.
Taigi visą 2015 metų vasarą tęsėsi teismo procesas, kuriame visomis įmanomomis priemonėmis – liudijimais, filmuota medžiaga ir pan. – buvo analizuojami įrodymai ir aiškinamasi, prasikalto aktyvus pilietis ar ne. AB „SEB bankas“ nuostolių nepatyrė, kadangi durų remontą apmokėjo draudimas, todėl jis kaltinamajam jokių pretenzijų nereiškė. Nerimo tik man kažkuo artimas [gal vienodai vertiname perteklinio protesto akcijas?] prokuroras Vytautas Budris. Baigiamojoje kalboje jis prašė nubausti Joną Milerį rimtai, nes – gerai įsiskaitykite – „bausmė turėtų būti adekvati, kuri turėtų poveikį ne tik pačiam Jonui Mileriui, bet ir kitiems asmenims, kurie bandytų imtis panašių veiksmų ar paimti pavyzdį iš Jono Milerio“.
Žodžiu, ciccc! Jokių protestų, jokių nuomonių stuksenimų lazda į banko durų stiklą. Tokios Morzės abėcėlės nesupranta nei bankininkai, nei prokurorai.
Tačiau Šiaulių apylinkės teismo Teisiamojo posėdžio pirmininkas teisėjas Bronius Vinciūnas paskelbė Joną Milerį išteisinantį nuosprendį, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
Perteklinė apeliacija už perteklinę protesto akciją?
Štai pagaliau radau panašumų taip etatinio piketų ir kitų protesto akcijų organizatoriaus Jono Milerio ir jo baudžiamosios bylos prokuroro Vytauto Budrio.
Nagrinėjant bylą J.Mileriui ne kartą teko iš proceso dalyvių išgirsti, kad nereikėjo viešos protesto akcijos, kad derėjo su banko darbuotojais tartis, ieškoti sąlyčio taškų ir pan. Bet jeigu visuomenininkas net ir perteklinėse protesto akcijose mato prasmę – žmonių pilietinės sąmonės žadinimą, argi reikia jį už tai bausti? Juolab, kad pretenzijų dėl viešosios tvarkos pažeidimo ar žalos atlyginimo niekas nereiškia. Apylinkės teismo nuosprendis dėl 10 minučių protesto akcijos, kur per tris sekundes subyrėjo banko durų stiklas, – išsamus ir aiškus. Negi prokuroras V.Budris nepasitiki teisėjo B.Vinciūno kompetencija?
Ir prokuroras Šiaulių apygardos teismui rašo unikalų skundą prašydamas dar kartą padaryti išvadas dėl to, kas jau atlikta žemesnės instancijos teisme:
„Teismas padarė netinkamą išvadą, kad nėra nustatytas nei vienas nukentėjusysis, kadangi juridinis asmuo šiuo atveju negali būti nukentėjusiuoju, o šalia stovėjo grupė solidariai nusiteikusių asmenų, kurie emociškai palaikė J.Milerį, nors ir jautėsi nejaukiai, tačiau tai nėra asmenys, kurie nukentėjo nuo J.Milerio. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima, kadangi J.Mileris akivaizdžiai iššaukiančiu elgesiu reiškė nepasitenkinimą banku ir rodė nepagarbą aplinkiniams prieš spaudos atstovų kameras, t.y. suprato kad yra filmuojamas ir bus rodomas per televiziją plačiai visuomenės auditorijai, tai reiškia, jog suprato galimas savo elgesio pasekmes ir jų sąmoningai norėjo, nors ir parodyti bent jau savo viršenybę prieš durų stiklą, kas jam ir pavyko, tačiau toks siužetas negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip teigiamas, kadangi šalia buvo tik maža grupė asmenų, kurių interesai sutapo, nes kita grupė visa tai turėjo galimybę stebėti per televizijos ekranus, tačiau negalėjo pareikšti savo solidarumo su J.Mileriu ir tai nereiškia, jog toks elgesys yra visiems priimtinas ir toleruotinas.“ [Apeliacinio skundo kalba netaisyta – Tiesos.lt]
Atsiprašau, gerbiamieji skaitytojai, už tokią ilgą prokuroro V.Budrio citatą. Ar ją perskaičius jums tapo aišku, už ką reikia bausti J.Milerį: a) kad rodė nepasitenkinimą banku? b) turėjo pritariančiųjų ir palaikančiųjų? c) leidosi filmuojamas? d) davė interviu ir tuo darė poveikį platesnei auditorijai? Įdomu, kaip pastarosios reakciją dabar turėtų nustatyti Šiaulių Apygardos teismas?
Gyventojų nuomonę apie bankų veiklą galima sužinoti paprasčiau. Ją puikiausiai iliustruoja apklausų bei reitingų duomenys, ir nereikia baigti teisės studijų, kad nuspėtume – Lietuvos žmonės nesvaigsta iš laimės dėl bankų darbo bei požiūrio į klientus.
Visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas, Seimo nario visuomeninis padėjėjas, negalios prispaustas senjoras Jonas Mileris, anot prokuroro Vytauto Budrio, pademonstravo „savo viršenybę prieš durų stiklą“. Ir už tai reikia nuteisti žmogų baudžiamojoje byloje ? O kam viršenybę tokiu savo apeliaciniu skundu rodo prokuroras?
Spręskite patys.
P.S. Kai tik prasidėjo visa ši piketo prie banko istorija, socialiniuose tinkluose skaičiau labai vertingą pasiūlymą. Bankas turėtų būti dėkingas Jonui Mileriui, kad netikėtai parodė silpną vietą – nekokybiškas duris, o ir energetinio gėrimo gamintojai turėtų nelikti skolingi visuomenininkui už reklamą: tik pamanykite – gurkšnis gėrimo, ir banko durys byra…