Kodėl ši byla atsirado, lyg ir aišku, į ką ji išvirs, dar nelabai. Greičiausiai bus dar viena Lietuvos teisėsaugos gėda? Tik ar maža jų? Būtų konkrečių pareigūnų gėdos stulpas, gal viskas būtų kiek kitaip, o dabar? Juk viskas daroma Lietuvos Respublikos vardu…
Beje, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams išties stinga profesionalumo, irgi akivaizdu: kam gi reikėjo taip persistengti ir „organizuotai grupei, besikėsinančią į valstybės pamatus“, priskirti dar ir moterį, visą gyvenimą stropiai bei ištikimai dirbusią valstybės labui bei piliečių gerovei?
O kad ir ši Šiaulių Apygardos teisme nagrinėjama byla ateity bus vadinama politine, akivaizdu – politinio susidorojimo požymių jau ir dabar matyti. Ir šiaip – 1990 metais Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje ši byla neturi analogų.
Byla toliau bus nagrinėjama jau šį antradienį, kovo 27 dieną, 10 val. Šiaulių Apygardos teisme.
3 dalis. R.Baltuškienės liudijimo tęsinys
Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.
Nebuvo ir nėra jokia valstybės paslaptimi kaltinime pristatomuose, tariamuose mano pokalbiuose su Audrone Skučiene (o viename pokalbyje ir su Neringa Venckiene) apie tai:
– atvyks ar neatvyks vaiko teisių pareigūnai (2012-03-30 d., 2012-04-02 d. pokalbiai),
– kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė – Komiteto pirmininkas Rimantas-Jonas Dagys kviečia Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją į pasitarimą (2012-04-03 d. pokalbis),
– kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl psichologų skyrimo perduodant Deimantę Kedytę motinai (2012-04-06 d. pokalbis),
– kad vaiko perdavimas nebus vykdomas greitu laiku, kadangi 2012-04-12 d. vėl vyks Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės posėdis dėl visų šių įvykių, kuriame dalyvaus daugelis pareigūnų, susijusių su šiuo perdavimu (2012-04-09 d. pokalbis),
– kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvyko į Vilnių į pasitarimą (2012-04-17 d. pokalbis),
– kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra parašiusi potvarkius dėl siūlymo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti D. Kedytei globą (2012-04-19 d. pokalbis),
– kad iš Policijos departamento savivaldybėje yra gautas raštas dėl pasirengimo vykdyti teismo nutartį (2012-04-23 d. pokalbis),
– kad darbo grupė žada priimti sprendimą, jog iki pedofilijos bylos išnagrinėjimo D. Stankūnaitė (Kedytė) būtų palikta gyventi pas N. Venckienę (2012-04-24 d. pokalbis),
– ką sužinojau apie 2012-04-25 d. LR Seime vykusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ išvadų svarstymą (2012-04-25 d. pokalbis),
– kad Vaiko teisių specialistės vyksta į pasitarimą su policija (2012-05-07 d. pokalbis),
– kad D. Stankūnaitei (Kedytei) laikinoji globa buvo panaikinta Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio pasirašytu įsakymu 2012-05-09 d. (2012-05-23 d. pokalbis).
Sakykime, niekaip nesuprantama, kokia paslaptimi nuo visuomenės (ar juo labiau, nuo tiesiogiai suinteresuotų asmenų) gali būti tai, kad „Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė – Komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys“, kad ta grupė „kviečia Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją į pasitarimą“; kad „2012-04-25 d. LR Seime vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ išvadų svarstymas“. Aplamai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, o taip pat specialiuosius mūsų valstybės įstatymus, Seimo darbas yra atviras visuomenei. Konstitucijoje ne tik įtvirtintas atviros pilietinės visuomenės principas (Konstitucijos Preambulė), bet ir taisyklė, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 dalis). Be to Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12 straipsnyje nurodyta, kad Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą; jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius; o pagal to Statuto 16 str. 2 dalį Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Seimo nario padėjėjai-sekretoriai – padeda Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą.
Tokiu būdu kyla klausimas, kokia paslaptimi nuo visuomenės, pagaliau nuo rinkėjų gali būti tie klausimai, kurie nurodyti minėtoje išskirtojoje kaltinimo dalyje apie pačios aukščiausios renkamosios mūsų valstybės valdžios darbą?
Kyla taip pat ir klausimas. kokia paslaptimi nuo vaiko artimųjų gali būti ir tai, kad „D. Stankūnaitei (Kedytei) laikinoji globa buvo panaikinta“ (mano supratimu, ir faktiniu, ir teisiniu požiūriais ne tik galima, bet ir privalu buvusiai vaiko globėjai pranešti, kad ji jau nelaikoma to vaiko globėja); ir t. t.
Kas liečia pastarąjį kaltinimo epizodą, dar noriu akcentuoti, kad jame prokurorė pastatė „vežimą prieš arklį“. Tai yra, Deimantę Kedytę antstolė su policija paėmė iš mergaitės globėjos namų 2012 m. gegužės 17 d. Tą dieną aš, kaip aktyvi visuomenės narė, mūsų valstybės pilietė, buvau šalia daugybės (šimtų) Deimantės Kedytės likimui neabejingų žmonių netoliese tų įvykių vietos. Po vaiko paėmimo namo verandoje, kurios durys buvo įvykių metu išdaužytos, įėjome su Seimo nariu Rytu Kupčinsku ir radome ten po stalu gulėjusį 2012-05-09 d. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus D. Ratkelio pasirašytą įsakymą, kurio teksto dabar nepamenu, bet jame buvo kažkas minima apie mažametės Deimantės Kedytės globėjos Neringos Venckienės statuso panaikinimą ar pan. Apie tai aš vėliau, galimai ir telefonu, buvau pasakiusi Audronei Skučienei. Man dabar kyla klausimas, kuo tai sutraukdė antstolei paimti mergaitę iš globėjos, jeigu ta mergaitė jau buvo iki to mano pašnekesio su A. Skučiene paimta. Gal po to vaiko paėmimo aš apie tai kalbėjau net ir su pačiu D. Ratkeliu, bet tai taip pat nekeičia reikalo esmės.
Aplamai man atrodo daugiau nei keista, kodėl pagal visą tą kaltinimo logiką man bandoma inkriminuoti ir laikotarpis ir po 2012-05-17 dienos, kuomet vaikas jau buvo paimtas?
Prokurorė nei pačiame kaltinime, nei kaltinamajame akte nieko aiškiau nenurodo apie tai, kuo tie mano pokalbiai būtų buvę neteisėti, o tuo pačiu nusikalstami, kuo jie apsunkino „paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą, siekiant įvykdyti teismų sprendimus“ (kaip teigiama kaltinime). Nors kaltinime toliau ir teigiama, kad „teko pasitelkti itin dideles policijos pareigūnų pajėgas, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą bei dėl šių jos veiksmų buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas“, tačiau pastarieji kaltinimo teiginiai niekaip neatsako į klausimą, kuo dėti nurodytieji, kaltinamajame akte pristatomi kaip mano ir Audronės Skučienės telefoniniai pokalbiai. Juo labiau, niekaip neaiški galutinė išvada kaltinime apie tai, jog „tokie Ramintos Baltuškienės veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. požymius“.
Jeigu, pasak prokurorės, aš piktnaudžiavau tarnyba, tuomet kaltinime, byloje turi būti atskleista, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavau, kokius įgaliojimus viršijau. Kadangi piktnaudžiavimas yra susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, kaltinime turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė ir tai byloje turi būti įrodyta. Viso šito šioje byloje nėra mano atžvilgiu – nei aš kaltinama pažeidžiusi kuriuos nors įstatymus, nei tai įrodyta byloje. Kaip minėjau, esant tokiam kaltinimui, koks dabar yra, man neįmanoma gintis šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-696/2016, nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kokius įgaliojimus viršijo, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo; kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Valstybiniai kaltintojai šioje baudžiamojoje byloje mano atžvilgiu visiškai ignoruoja nurodytąsias teisminės praktikos nuostatas ir tai daro taip pat neatsitiktinai, nes man nepadarius ir nedarius jokių nusikalstamų veikų, tame tarpe, kaltinime man nurodytųjų, kaltintojams ir neįmanoma tų teisminės praktikos nuostatų prisilaikyti. Prokurorai šioje byloje nesugebėjo ir negali sugebėti paneigti visuomenės išrinktų atstovų, Seimo narių, padėjėjų teisių pasidomėti elektoratui aktualiais klausimais, o juo labiau paties visuomenės nario, mūsų valstybės piliečio tokių teisių.
Dar kartą akcentuoju, jog nors aš ir buvau Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja, tačiau aš domėjausi mažametės Deimantės Kedytės likimu, o tame kontekste buvau kontaktavusi telefonu su šios mergaitės oficialia globėja, tuometine apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene bei giminaite Audrone Skučiene būtent kaip pilietė bei aktyvi visuomenininkė, t.y. kaip tame tarpe Lietuvos Sąjūdžio Kasuno tarybos pirmininko pavaduotoja, o taip pat Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų aktyvi partietė. Pastarosios – visuomeninės institucijos – man neturėjo ir neturi jokiųpriekaištų dėl mano veiklos praeityje. Priešingai – esu ne kartą jų paskatinta už savo aktyvią visuomeninę veiklą. Štai, pavyzdžiui, kad ir paskutiniuoju metu esu gavusi: Lietuvos Sąjūdžio Tarybos padėką (2018-02-16 d.); Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų Kauno skyriaus sueigos Padėką (2018-03-02 d.) Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio proga už ilgametį darbą TS-LKD ir Tėvynės labui, už darbą, įdėtą kuriant TS-LKD partiją ir ilgametį vadovavimą Panemunės-Šančių skyriui.
Apklausiamas kaltinamasis Gediminas Aidukas parodė, kad su manimi buvo keletą kartų kalbėjęs telefonu, o jo telefoniniai pokalbiai esą rodo, kad aš patarusi būti ten, kur „Patackas su vyrais budėjo“ bei fotografuoti (kaltinamasis G. Aidukas patikslino, jog patariau fotografuoti, jeigu mergaitės atžvilgiu bus vartojama fizinė prievarta). Aš kaip pro rūką pamenu, jog iš tiesų šviesios atminties, dabar jau amžinąatilsį Algirdas Patackas, itin aktyvus sąjūdietis, manęs buvo paprašęs perduoti panašius patarimus kam nors iš Klonio gatvėje buvusių žmonių, šalia to jis man buvo davęs atskirus telefonų numerius. Būtent pastarosios aplinkybės, t.y. gerb. visuomenininko, sąjūdiečio Algirdo Patacko asmens paminėjimas tuose byloje pristatomuose mano pokalbiuose su G. Aiduku, būtent ir patvirtina, kad aš elgiausi ne kaip kokia pareigūnė ar pastariesiems prilygintas asmuo, o paprasčiausiai, kaip aktyvi pilietė, visuomenininkė, ilgametė Sąjūdietė. Dar daugiau, ne kokia nors A. Skučienė man vadovavo, o tais klausimais aš bendravau su atskirais pagarbiais visuomenininkais, žinomais mūsų valstybės žmonėmis.
Kaltinimas toks, koks yra, man bandomas pagrįsti taip pat nukentėjusiųjų Gintaro Černiausko, Sonatos Vaicekauskienės, parodymais, tačiau šių asmenų parodymuose kalbama „iš visur ir apie viską“, tik ne apie mane.
Tas kaltinimas dar bandomas pagrįsti liudytojų Astos Kuznecovaitės, liudytojo Dainiaus Ratkelio, Sigito Martinavičiaus parodymais. Liudytojų Astos Kuznecovaitės, liudytojo Dainiaus Ratkelio, Sigito Martinavičiaus parodymai nepatvirtina man pareikšto neaiškaus ir ne iki galo nesuprantamo kaltinimo. Ir liudytojai Asta Kuznecovaitė, Sigitas Martinavičius parodė panašiai, kaip minėtieji nukentėjusieji – „iš visur ir apie viską“, tik ne apie mane. Ir taip yra neatsitiktinai, nes dar kartą kartoju, jog aš jokių nusikalstamų veikų nepadariau ir nedariau. Liudytojas Dainius Ratkelis šios bylos procese parodė, kad savo laiku dirbdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi jis pats tik kartą buvo supažindintas su dokumentu, kuris buvo juridiškai pripažintas kaip liečiantis valstybės paslaptis – tas dokumentas lietė krašto apsaugą; mane jie žinojo tik kaip Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėją, o asmeniškai manęs nepažįsta; aš, kaip Seimo nario padėjėja, pas jį ateidavau ir domėdavausi įvairiais klausimais – liudytojas pamena, kad domėjusius Kauno gatvių klausimu; visus gaunamus raštus ar kvietimus kur nors vykti Vaiko teisių apsaugos specialistėms gaudavo be jokių slaptumo vizų; liudytojui pateikus susipažinti su byloje pristatomu, kaip mano ir A. Skučienės telefoninio pokalbio suvestine, pokalbis Nr. 4218, pasak bylos duomenų vykęs 2012-05-23 d. 11.33 val., liudytojas susipažinęs su pokalbio turiniu paaiškino, kad jis galėjo pasakyti man apie tai, kad dėl Deimantės Kedytės globos panaikinimo įsakymą pasirašė jis; apie tai kalbėti jam niekieno uždrausta nebuvo ir jis man pasakė, tai nebuvo slapta informacija. Taigi, liudytojo Dainiaus Ratkelio parodymai ne patvirtina kaltinimą, o pastarąjį paneigia.
Ir kiti šioje byloje apklausti nukentėjusieji, liudytojai neparodė nieko tokio, kad kokiu nors būdu patvirtintų mano kaltę. Nepatvirtina pastarosios ir byloje surinkta rašytinė jos medžiaga (atskiri raštai bei pan.).
Taigi, byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šioje byloje man pareikštą deklaratyvų ir neatitinkantį įstatymų reikalavimų kaltinimą.
3. Dėl civilinių ieškinių ir procesinės prievartos priemonių, taikomų mano atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje.
Kadangi šioje baudžiamojoje byloje turiu būti išteisinta (nesant mano veikoje nei man inkriminuojamų, nei jokių kitų nusikalstyamų veikų sudėčių, nesant net nustatytų man inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykių) man šioje byloje pareikšti visi civiliniai ieškiniai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, o taip pat turi būti panaikintos visos šioje byloje mano atžvilgiu taikomos procesinės prievartos priemonės.
Kas liečia man šioje byloje pareikštus ieškinius dar pažymėtina tai, jog byloje apklausti tuos ieškinius padavę asmenys ar jų atstovai niekaip negalėjo nei faktiškai, nei teisiškai pagrįsti tų man pareikštų ieškinių. Ir taip yra taip pat neatsitiktinai, nes aš gi niekuo nenusikaltau prieš tuos civilinius ieškovus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje (Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (1 d.); asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (3 d.); pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Manau, kad šioje byloje surinkti konkretūs duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog mano asmens baudžiamasis persekiojimas neatitinka pastarųjų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų. Mano atžvilgiu šioje byloje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Ir tai padarytina tais teisiniais pagrindais, kad nepadarytos kaltinamajame akte man nurodytosios nusikalstamos veikos; bet kuriuo atveju mano veikoje nėra jokios nusikalstamos veikos sudėties.
Būdama jau solidaus amžiaus, gimusi 1941 m., esu neteistas žmogus, jokių nusikalstamų veikų nepadariau. Per visą savo darbinio amžiaus gyvenimą mokiausi, dirbau, gyvenau šeimoje. Dabar esu našlė, senatvės pensininkė, gyvenanti iš mano gaunamos nedidelės pensijos. Byloje nėra jokių mano asmenį komprometuojančių duomenų. Tokių duomenų ir negali būti, nes visą ligšiolinį savo gyvenimą nugyvenau sąžiningai – laikiausi visų gerų papročių bei įstatyminių reikalavimų.
Už savo visuomeninę ir darbinę veiklą esu gavusi ne vieną oficialią padėką iš mūsų valstybės valdžios, savivaldybės, politinių institucijų, visuomeninių institucijų. Šioje baudžiamojoje byloje mano gynėjas yra pateikęs dalį tokių duomenų:
– Minint Lietuvos Sąjūdžio veiklos 15-os metų sukaktį, Lietuvos Sąjūdžio 2003-06-03 d. Padėka man už mano ryžtą ir pasiaukojimą, išmintį ir atsakingumą ginant amžinąją Tautos teisę laisvai gyventi mūsų tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, siekus ir pasiekus tikslą įgyvendinant daugelio lietuvių kartų svajonę būti laisvos Lietuvos piliečiais Europos demokratinių šalių bendrijoje (tarp Padėkos signatarų – Lietuvos Sąjūdžio Garbės Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Sąjūdžio tarybos Garbės narys mons. Alfonsas Svarinskas);
– Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004-01-07 d. dekretas Nr. 332 dėl mano, Ramintos Baltuškienės, asmens apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aktyvią gynybą 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais, už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai;
– Baltijos asamblėjos 2009-08-22 d. Padėka man už išskirtinius mano nuopelnus Baltijos keliui 1989-08-23 d.;
– Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. Padėka už mano paramą, moralinį palaikymą ir brangų laiką, skirtą per visą Prezidentės rinkimų kampaniją;
– Kauno miesto savivaldybės mero 2011-04-04 d. potvarkis Nr. M-75 dėl Kauno miesto burmistro Jono Vileišio Žalvarinio medalio skyrimo man;
– Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko 2011-11-14 d. Sveikinimas jubiliejaus proga, pažymint mano ryžtą ir energiją prisidedant prie Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, sovietiniais metais remiant disidentus, vėliau aktyviai įsijungus į Lietuvos sąjūdžio veiklą bei padedant Kaune suburti ir įkurti Tėvynės Sąjungą, daugybę mano prasmingų darbų savo miestui ir Lietuvos valstybei;
– Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos 2012-05-31 d. Padėka man už mano kūrybingą pamoką „Mano vaikystės Vilijampolė“ ir mano dalyvavimą Kauno Vilijampolės mikrorajono mokyklų Amatų mugėje;
– Kauno miesto savivaldybės mero 2013-12-23 d. potvarkis Nr. M-366 dėl mano asmens apdovanojimo Gerumo kristalu už reikšmingus neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui;
– Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Padėka man už mano pilietinę ir patriotinę veiklą Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryboje 2011 metais;
– Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2014 m. Padėką už mano vaisingą darbą valstybės Prezidento rinkimų kompanijos metu;
bei kt.
Kaip jau minėjau, paskutiniuoju metu esu gavusi 2018-02-16 d. Lietuvos Sąjūdžio Tarybos padėką bei Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų Kauno skyriaus sueigos 2018-03-02 d. Padėką.
Jau ir minėtieji valstybės valdžios, savivaldybės, politinių institucijų mano darbo ir visuomeninės veiklos įvertinimai turėtų versti pašalinį vertintoją susimąstyti, ar aš galėjau (ir dar atskirais atvejais iš esmės paraleliai mano veiklai, už kurią buvau skatinama ir dėkojama) daryti ar padaryti nusikaltimą, šalia to menkinti ir sumenkinti Lietuvos Respublikos, už kurią visą savo sąmoningą gyvenimą kovojau, teismų ir policijos autoritetą (kas nurodoma baigiamojoje man pareikšto kaltinimo dalyje)
Dar daugiau, man ilgus metus dirbus (neetatiniu ir etatiniu būdu apie 16 metų) Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja, pats Rytas Kupčinskas, apklaustas šioje byloje liudytojo statuse, kaip jau minėjau, mane apibūdino tik iš teigiamos pusės – kaip atsakingą, iniciatyvią, pareigingą darbuotoją, gerai atlikusią savo darbą.
Šios bylos nepagrįstas procesas mano atžvilgiu sukėlė ir tebekelia man daug neigiamų emocijų, kurios itin neigiamai veikė mano, gim. 1941 m., ir taip jau gana silpną sveikatą. Be to, šis bylos procesas man sukėlė ir daug nepelnytų turtinio pobūdžio nuostolių.
Esant ir visoms pastarosioms šioje dalyje paminėtoms aplinkybėms manau, kad nusipelnau kuo išsamesnio ir atsakingesnio šios bylos išnagrinėjimo mano atžvilgiu bei teisingo procesinio sprendimo joje priėmimo mano atžvilgiu.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, o taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio normomis, pareiškiu ir prašau:
1) Šį mano, kaltinamosios, raštu išdėstytą (padedant mano gynėjui-advokatui) pareiškimą prijungti prie šios bylos medžiagos ir jame išdėstytas mano nuostatas laikyti mano, kaltinamosios Ramintos Baltuškienės, parodymais šioje byloje;
2) Pasinaudodama savo, kaltinamosios, teisėmis, atsisakau atsakinėti į bet kurių asmenų ir bet kokius klausimus dėl man šioje byloje pareiškto kaltinimo;
3) Jeigu teismas ir toliau nepasinaudos savo įgalinimais perduoti šią bylą prokurorui dėl kaltinimo akto neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimams, prašau:
– mane, Ramintą Baltuškienę, šioje baudžiamojoje byloje išteisinti (nesant mano veikoje nei man inkriminuojamų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų sudėčių; nesant net nustatytų man inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykių);
– man pareikštus visus civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus;
– panaikinti visas šioje byloje mano atžvilgiu taikomas procesinės prievartos priemones.
Kaltinamoji Raminta Baltuškienė ___________