Šiauliuose nerimsta diskusijos dėl valdžios ketinimų iškirsti Vilniaus gatvės bulvaro, Aušros alėjos ar Vasario 16-osios gatvių liepas ir jų vietoje pasodinti medžius mutantus, Tautoje apverstais šluotražiais vadinamus.
2016–2017 metais aptarinėjant šios miesto dallies rekonstrukcijos projektus, valdžia kalbėjo, kad brandžiosios liepos bus paliktos. Nuo to laiko savivaldybės administracijai vis nesisekė surasti rangovų, kas imtųsi realių darbų. Direktorius Antanas Bartulis net visuomenę apkaltino, kad jos aktyvumas užtempė bulvaro rekonstrukcijos darbus. Pažadai neliesti brandžių medžių liejosi iki… 2019-ųjų metų savivaldos rinkimų. Po jų situacija pasikeitė, o pažadai išbluko?
Šiemet gi savivaldybėje vykusiame Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje [trumpinys PIPT – aut.past.] mažne kiekvienas administracijos pakviestas kalbėtojas aiškino, kad miesto bendruomenė buvo pasyvi ir nedalyvavo Vilniaus gatvės bulvaro rekonstrukcijos projektų svarstymuose.
Šis posėdis tęsėsi daugiau nei keturias valandas. Vieną iš jų jame užgaišo ir meras Artūras Visockas, vėliau išbėgęs į sūnaus abituriento išleistuvių vakarą. Salėje susirinkę miestelėnai pirmą kartą jam pavymui šūktelėjo „gėda“, „gėda“…
Visai negėdinga dalyvauti vaiko gimnazisto mokslų pabaigimo šventėje. Nelabai garbinga tuo prisidengti vengiant viešos savo pozicijos paaiškinimo, kodėl ketinęs išsaugoti brandžiąsias liepas, dabar jų negina kartu su savo rinkėjais. Be to, renginį buvo galima pradėti visa valanda anksčiau, tačiau tuomet būtų tekę stoti nemalonion akistaton su jo pažadais tikėjusiais žmonėmis.
PIPT-o posėdžio scenarijus buvo kruopščiai suplanuotas taip, kad didžiąją laiko dalį kalbėtų savivaldybės administracijai tiesiogiai arba pagal laimėtus konkursus ar kitokius susitarimus jai pavaldūs ir finansiškai įsipareigoję specialistai. Pradėta nuo, kaip sakoma, Adomo ir Ievos, t. y. nuo kalbų apie URBAN projektų visumą, kaip jie vykdomi ir kiek kainuoja ar kainuos. Ši informacija yra vieša, ne kartą girdėta, bet „laiko tempimui“ idealiai tiko. Po architektų, dendrologų pasisakymų, teikti klausimus, pasisakyti leista projektų vykdymo prižiūrėtojams ir savivaldybės tarybos nariams.
Konstitucinei miesto valdžiai – rinkėjams – žodis buvo suteiktas oficialiajai renginio daliai jau pasibaigus, kuomet vadinamieji projektų įgyvendinimo prižiūrėtojai pabalsavo už tai, kad viskas vyksta taip, kaip jiems ir norisi. Tačiau ir visuomenės atstovų „išklausymas“ vyko super ekstremaliomis sąlygomis: jei mokesčių mokėtojų išlaikomiems tarnautojams ar pasamdytiesiems atlikti vienkartines paslaugas buvo netrukdoma kalbėti, tai merą renginio pirmininkaujančiojo poste pakeitęs vicemeras Domas Griškevičius pademonstravo aukščiausią manipuliacijų bei nekultūringumo pilotažą. Vyras nutraukinėjo arba lygiagrečiai kalbėjo vos ne su kiekvienu visuomeniniu oratoriumi, gėrėjosi savimi imituodamas moderatorių ir t.t., ir pan., todėl sulaukė replikų iš sales bei renginyje dalyvavusio advokato Sauliaus Dambrausko pastabos: „Jei jūs tiek nekalbėtumėte, daugiau laiko diskusijoms liktų…“ D.Griškevičiaus politinį chamizmą asmeniškai patyrė ir šis teisininkas, kuomet jis, Šiaulių medžių gynėjų prašymu atvykęs net iš Kauno, buvo nuolat pertraukinėjamas.
Advokatas S. Dambrauskas ketino pasidalinti sukaupta patirtimi, kaip yra elgiamasi analogiškose situacijoje Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kt. Jis bandė Šiaulių valdžiai paaiškinti, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir su visuomenės atstovais, žaliaisiais susitarti taikiai. S. Dambrauskas tikino, kad teismai brangiai kainuoja, projektų vykdymai stabdomi arba net atidedami. Tačiau veltui teisininkas stengėsi, skatindamas valdžios ir miestelėnų sutarimą, Šiaulių taryboje daugumą turintys mero A.Visocko bendražygiai, regis, įsitikinę, kad dirba miestui taip, kaip patys nori, nesitardami su juos išrinkusia visuomene.
Kai diskusijose su Šiaulių valdžia nepavyko rasti sąlyčio taškų, miesto medžių gynėjai informacijos bei sprendimų ėmė ieškoti Vilniuje (daugiau skaityti ČIA ir ČIA).
Signataras ir „tie žmonės“ A. Visockui sukėlė įtarimų?
Nebūčiau nė prisiminusi šito Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdžio, puikiausiai pademonstravusio, kad Šiaulių politikai ligotesni nei Vilniaus gatvės bulvaro liepos, jei ne mero A. Visocko komentaras „Šiaulių krašto“ laikraščiui (ČIA): „Prieš kelias dienas signataras su tais žmonėmis (medžių gynėjais – aut. past.) lankėsi Vilniuje prie Prezidentūros ar Vyriausybės ir davė interviu. Jis pasakė, kad didžiausia miesto problema yra meras Artūras Visockas. Vadinasi, procesai dar ir politizuoti. Gal problema ne medžiai, o meras?“ – piktinosi miesto galva, pridūręs, kad keturias valandas trukusiame Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje galėjo pasisakyti visi norėjusieji ginti medžius. Meras klausė: kaip dar reikia kalbėtis?“
Na, tiesą sakant, po tokio pasąmonės srauto sunkoka nespėlioti – gal išties Šiaulių politikai labiau ligų apsėsti nei bulvaro liepos? Diagnozėms patvirtinti kantriausiems siūlau peržiūrėti mero minimą posėdžio įrašą.
P.S. Prieš mero A.Visocko išgirtąjį Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdį, tiksliau likus gerai valandai iki jo, pastebėjau miesto vadovą, jaukiai nuo lietaus pasislėpusį po brandžia, dar nenukirsta bulvaro liepa ir su kažkuo diskutuojantį.
Vėliau jis pasivijo mane, žingsniuojančią savivaldybės pastato link, ir paklausė, ar bus kalbėtojas „nuo visuomenės“. Atsakiau, kad bus daug pasisakančių, besidominčių ir pan. A.Visockas paaiškino, kad žodį gali suteikti tik vienam žmogui, nes vadinamojo PIPTO-o posėdžiuose visuomenės atstovai paprastai neišklausomi. Nepriklauso?
Taigi, praėjus bene dviem mėnesiams po minimo renginio, meras jį jau vadina kalbėjimusi su žmonėmis. Gal pamiršo, kad pats iš to posėdžio kudašių išnešė?
Gal todėl visur, kas jam nepatinka ar neįtinka, regi politizavimą…
Laukite tęsinio apie tai, kaip sostinėje reziduojanti Lietuvos valdžia reaguoja į signataro Algimanto Sėjūno bei Šiaulių medžių gynėjų paklausimus. Pažadu, bus įdomiau nei klausytis A.Visocko svaičiojimų.