Buvau sau davusi žodį nerašyti apie šios kadencijos Šiaulių miesto Tarybos darbą. Maniau, bus etiška, jei patylėsiu – pati dalyvavau rinkimuose. Mūsų kandidatų sąrašas juos pralaimėjo, t.y. žmonės pasirinko kitus, tai nėra ko kritikuoti tų, už kuriuos balsavo šiauliečiai.
Persigalvojau, nes tokio jovalo, koks dabar yra Šiaulių miesto Taryboje, dar nemačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
Dar nė karto į rankas, kai buvo tvirtinamos personalijos, balsavimo biuletenių nepaėmė bent TREČDALIS (!) naujosios Šiaulių Tarybos narių, susibūrusių į vadinamąsias opozicines frakcijas… Viename šios kadencijos posėdžių mažne pusantros valandos buvo tvirtinama tik darbotvarkė… Toks jausmas, kad Tarybos komitetuose ne darbas, o turgūs vyksta, nes „karštos“ diskusijos bei laiko tempimas persikelia į posėdžius.
Ir manęs niekas neįtikins, kad Tarybos nariai, save vadinantys opozicija, klausimų sprendimą žlugdo nesąmoningai. Jei taip, vadinasi, mausto rinkėjus, piktnaudžiauja pasitikėjimu tų, kurie jiems suteikė teisę spręsti miestui ir miestelėnams svarbias problemas.
Gana apgailėtinai atrodo neva oponuojanti ponia socialdemokratė Jolanta Žakarienė, kai valdančiajai koalicijai siūlo spręsti savo partijos vadovo premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės kompetencijoje esančius klausimus. Būtų tikra Šiaulių patriotė, o ne šiaip populistė, tai kreiptųsi raštu bent į savo vyrą – Lietuvos Respublikos Seimo narį Edvardą Žakarį, kad, tarkim, padidintų socialinių darbuotojų skaičių tūkstančiui moksleivių. Ir savo kolegą sūnų Luką Žakarį pakviestų pasirašyti po tokiu dokumentu. Nors kokia būtų reali nauda miestui iš šios šeimyninės rangos politikoje.
Vadinamieji simulikiniai, t.y. opozicionieriai, susibūrę į frakciją „Už Šiaulius“, irgi užsiima tik kritika, nors pajėgų, kaip ir socialdemokratams, užtektų pateikti ir alternatyvius Tarybos sprendimų projektus, jei išties mero Artūro Visocko komanda, anot jų, teikia netikusius.
Galėtų imti pavyzdį ir iš dabartinio mero Artūro Visocko, kai šis visą kadenciją vienišoje opozicijoje dirbo: jei prieštaraudavo tuometinio mero socdemo Justino Sartausko vadovaujamos komandos pozicijai – tai tik labai motyvuotai, pateikdamas skaičiavimus, arba pats rengė alternatyvius sprendimų projektus.
O kaip dabar elgiasi save opozicinėmis frakcijomis vadinantys?…
Tik veiklą imituoja: pirmuosiuose keturiuose šios kadencijos tarybos posėdžiuose klestėjo totali opozicinė tinginystė ir bujojo patyčių kultūra.
Parodija ir tiek, o ne darbas opozicijoje Šiaulių labui.
Tačiau, regis, aukščiausią nusipaistymo viršūnę pademonstravo frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko, „pasiskundęs“ savo dvasiniam [ar kitokiam] vadovui, Seimo nariui Valerij Simulik, kad meras Artūras Visockas… primygtinai jį kviečia atvykti į pasitarimus. Mano galva, nė kviesti nereikėtų – tik paskelbti, kur, kada ir koks klausimas bus svarstomas, ir tegul demonstruoja tingi Šiaulių opozicija, kaip jie Tarybos darbą sabotuoja.
Nesu naujokė visuomeniniame ar politiniame gyvenime ir suprantu: kelias partijas pakeitęs ir visuomenininku prieš pat 2015 metų savivaldos rinkimus tapęs Valerij Simulik – konjunktūrinis veikėjas, svajojęs tapti pirmuoju tiesiogiai išrinktu Šiaulių meru. Nė kiek neabejoju, kad jo dešinioji ranka Denis Michalenko sapnuose jau regėjo vicemero krėslą… Žinia, svajoti – joks nusikaltimas. Tačiau likimas ir rinkėjų valia lėmė kitaip: už V.Simulik balsavo gal tris kartus mažiau rinkėjų nei už merą Artūrą Visocką. Kodėl tokios žaismingos rinkimų kampanijos partneriai [čia partnerystės įstatymas „nė prie ko“ – aut.past.], antrojo tiesioginių mero rinkimų turo dalyviai, „nesutilpo“ į vieną Šiaulius valdančią koaliciją, neaišku, bet dabar akivaizdu – prie sprendžiamojo valdžios stalo nepakviestieji širsta ir tyčia nusišalina nuo darbo rinkėjams.
Vardan tiesos bei objektyvumo, turiu pastebėti – mero Artūro Visocko komandai stinga praktinės politinės veiklos patirties, tačiau jie turi reikalingų miestiečiams pasiūlymų, kuriuos įgyvendinti trukdo – be jokių atsipardoninimų – tarybos senbuviai, šią kadenciją susibūrę į opoziciją. Buvusiuosius valdžioje atvirai palaiko ir nemaža dalis savivaldybės administracijos darbuotojų – kartais jų veikla net panaši į kenkimą naujai suformuotai A.Visocko komandai.
Meras ir jo į tarybą atsivestieji naujokai komunikuoja vangiai, dažnai – nemokšiškai, todėl informacija apie gerus jų norus ir ketinimus viešąją erdvę pasiekia tokia deformuota, kad ne vienas jau pasigaili apskritai ėjęs balsuoti. Kolektyviniam darbui kenkia ir „užsiciklinimas“ nereikšmingose, pavienių asmenų asmeninėse ambicijose, o politikos senbuviai kiekvieną naujokų klaidelę meistriškai paverčia vos ne kriminalu.
Pirmasis tiesiogiai rinktas Šiaulių meras nepartinis Artūras Visockas gavo apgailėtiną buvusių valdžių palikimą – amžinas ir neišsprendžiamų etiketes nešiojančias menų inkubatoriaus, oro uosto ar pramoninio parko problemas. Ir jos tik gilės, jei nebus darnaus ir stropaus VISŲ taryboje esančių politikų darbo.
Kol kas rimto nusiteikimo dirbti opozicija nedemonstruoja, o Seimo nario V.Simulik pareiškimas socialiniuose tinkluose iliustruoja, kad 2016 metais išėjus į Seimo rinkimų finišo tiesiąją, pliko populizmo tik daugės. Todėl rinkėjams būtina pradėti domėtis juos maustančių politikų veikla Šiaulių Taryboje, kad tų pačių tinginių dar ir į Parlamentą neišrinktų.
O tuo tarpu bene didžiausią opozicinę frakciją „Už Šiaulius“ sulipdę V.Simulik „visuomeniniai klonai“ laido pareiškimus ir, regis, mano, kad gali miestui dirbti pliurpdami ar didakcijas rašydami.
Trokštate pavyzdžių? Prašom. Tik perspėju: šį populistinį tekstuką, paskelbtą Seimo nario V. Simulik tinklaraštyje, skaitykite turėdami omenyje, kad jį pasirašiusieji patys atsakomybės linkę vengti: dalykiniuose pasitarimuose nedalyvauja, už personalijas ir kitais svarbiais klausimais nebalsuoja, alternatyvių projektų neteikia.
Konkrečiais faktais šio pareiškimo teiginių autoriai kol kas neiliustruoja. Tad, galima įtarti, popierius iškenčia visokį srautą… Juolab kad šį dokumentą pasirašę žmonės ankstesnėse Šiaulių Tarybos kadencijose buvo valdančiųjų koalicijų atstovai ir virė tą putrą, kurią dabar išsrėbti trukdo mero Artūro Visocko suburtai traputei valdančiajai komandai.
Todėl ir klausiu: ar neatsitiks taip, kad Artūras Visockas tiesiogiai išrinkto mero pareigose ir vėl liks vienišas, o naują valdančiąją koaliciją suformuos dabartinė opozicija?.. Kaip veiks Taryba, kai socialdemokrato Justino Sartausko ar jo buvusio bendrapartiečio Valerij Simulik kolegos, buvę miesto valdžios senbuviai, susigrąžins turėtas pozicijas? Ar rinkėjų valia čia visai nesvarbi? Kodėl politinė atmosfera Šiauliuose taip įkaito?..
O gal ne tik Šiauliuose opozicija vaidina dirbančius Tautai ir Tėvynei?
Diskutuokime.