Kai rinkimus laimi neplanuoti ar sisteminių partijų nepageidaujami asmenys, lengvą sukrėtimą patiria ir pralaimėjusieji, ir pergalę pasiekusieji.
Manau, būtent todėl ilgamete patirtimi besigiriantys Šiaulių politikai dabar visaip viešojoje erdvėje stengiasi sumenkinti išrinktojo mero Artūro Visocko gebėjimus suburti stabilią valdančiąją koaliciją. Juolab kad ir pats nugalėtojas, išvykdamas atostogauti, suteikė peno diskusijoms apie nestandartinius, sakykim taip, naujosios miesto galvos sprendimus.
Nors, manau, viskas buvo paprasčiau. Labai tikėtina, kad A.Visockas poilsinę kelionę sau ir šeimai nusipirko iš anksto – matyt, ir pats nesitikėjo tokiu skirtumu sutriuškinti V.Simulik tiesioginiuose mero rinkimuose. O kodėl neatsipūtus po nelengvo rinkimų maratono ir nepabuvus kartu su šeima kiek įmanoma toliau nuo bendraminčių ar oponentų? Tai taip žmogiška, kad panašiai pasielgtų ne vienas iš mūsų.
Suprantama ir tai, kodėl poilsinė išvyka, kai vyksta koalicinės sutarties derinimas bei valdančiosios komandos formavimas, vadinama Šiaulių išrinktojo mero klaida. Regis, niekas iš Lietuvoje pirmuosius tiesioginius mero rinkimus laimėjusiųjų atostogauti neišvyko, nenusišalino nuo aktyvaus asmeninio dalyvavimo, kol nepasirašytos koalicinės sutartys, nesuburtos valdymo komandos.
Tačiau vietinėje žiniasklaidoje iš karto po rinkimų pasirodę gausūs pranešimai apie A.Visocko buriamos valdančiosios koalicijos branduolį – Lietuvos Liberalų sąjūdžio [4 asmenys], Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos [2 atstovai], TS-LKD [3 nariai] – akivaizdžiai byloja, kad rinkimuose 6 vietas laimėjęs nepartinis išrinktojo mero sąrašas iš viso jau turi 15 bendraminčių. Vadinasi, net ir per išrinktojo mero atostogas komandos branduolys gali dirbti. Juolab kad jam priklauso ir profesorius Arūnas Gumuliauskas – vienas iš Lietuvos centro partijos lyderių, drauge su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga parėmusių A.Visocką. Pažinodama profesorių mažne 30 metų, esu tikra – ir be išrinktojo mero yra kam ir su kuo profesionaliai koalicijos programines nuostatas derinti, kol graži būsimojo mero šeima prieš didžius darbus savaitėlę atostogaus.
Taigi, kam naudinga viešojoje erdvėje avansu tirštinti spalvas, formuoti nepasitikėjimo nuotaikas ir neakivaizdžiai įrodinėti rinkėjams, kad jie ir vėl pasirinko ne tuos?..
Panašu, kad sisteminės partijos, bandydamos užmaskuoti nuoskaudas dėl prarastos lyderystės, kiek persistengia viešai rodydamos nepasitenkinimą, kad pirmiausia ne juos į valdančiąją koaliciją pakvietė. Bet žinant, kad Saulės mieste derybos dėl kėdžių, t.y. postų, paprastai laikomos prioritetinėmis, netgi ir tai nebekelia nuostabos – mums, rinkėjams, belieka tik laukti, kol pamatysime, ką tose kėdėse sėdėdami mūsų išrinktieji nuspręs veikti.
Taigi šiuo metu, žiniasklaida skelbia: prie sulipdyto pradinio valdžios penkioliktuko kviečiami prisijungti ir 6 naujai išrinktos Tarybos socialdemokratai. Viešojoje erdvėje jau paskelbta, kad jiems siūlomas vicemero postas, tačiau prašoma pateikti bent tris kandidatus. Situacija kuriozinė dviem aspektais. Teigiama, kad A.Visockas vicemeru norėtų matyti jaunąjį socialdemokratą Domą Griškevičių, bet kas nutiks, jei Šiaulių socdemai pasiūlys kitokį kandidatų trejetuką: nesėkmingai administracijos direktoriumi padirbėjusį Gedeminą Vyšniauską ir abu Seimo nario Edvardo Žakario šeimos narius – žmoną Jolantą ir sūnų Luką? Šie juk irgi nestokoja patirties: viena Seime padirbėjo, kitas – jau atbuvo vieną kadenciją miesto Taryboje.
Gal ir klystu, bet skaitant viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus, apima jausmas, kad socialdemokratai į valdančiąją koaliciją kviečiami taip, jog… neateitų, tačiau kai kam, tikėtina, būtų malonu, kad į tarybą patekęs socialdemokratų šešetukas suskiltų… Ar kad kas nors iš jų – bent laikinai – taptų nepartiniais?..
Procesus stebėti iš šalies įdomu. Gal net įdomiau, nei juose dalyvauti. Ypač, kai įsitraukia žurnalistai, turintys pakalbinti visų partijų atstovus, o šie nepraleidžia progos visaip susireikšminti: išsipartininęs V.Simulik ketvertukas [rinkimų išvakarėse vienu ypu užtrynęs socialiberalsocdeminę patirtį] sakosi nebūsią atsarginiais žaidėjais, neprisidėsią prie valdančiosios komandos, jei socialdemokratai paseksią kitų savo partijos bičiulių Lietuvoje pavyzdžiu ir nepalaikysią vadinamojo mažumos penkioliktuko. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos likučiai Šiaulių Taryboje dar išdidesni, nes mano, kad su A.Visocku dirbti išvis negalėtų, o Darbo partijos moteriškės kol kas dar stebi procesus.
Įtikinamiausia versija: visi realiai dirbti delsiantys išrinktieji pageidautų valdančiuosius tik kritikuoti – bent jau iki 2016 metų Seimo rinkimų: sulipę ant populizmo bačkų iki sąmonės netekimo įtikinės rinkėjus, kad tik jie ir tik jie yra tokie kompetentingi, jog ne tik Šiaulius, bet ir visą Lietuvą išgelbėti galėtų.
Nors, žinoma, nesame apsaugoti ir nuo kitokio scenarijaus: Lietuvoje jau įprasta, kad kiekviena nauja politinė jėga pusę kadencijos pliekia buvusiuosius, kad tik niekas nepastebėtų jų pačių kliurkų arba neveiklumo. Pamatysime.
Mano galva, rinkėjams derėtų prisiminti visus šiuos savo asmeninių pretenzijų nuslėpti negalinčius politikus, teigiančius, kad su didžiausią žmonių pasitikėjimą gavusiu išrinktuoju meru A.Visocku dirbti jie negalės. Juk būtent jie – rinkėjai – yra jų visų darbdavys. Jie, o ne kas kitas ketveriems metams pasamdė nepartinį merą Artūrą Visocką ir dar 30 tarybos narių padirbėti bendram, tikėkimės, labui. Todėl dirbti privalo visi. Be jokių purkštavimų: noriu nenoriu, galiu negaliu. Kurie iš jų bus valdančiosios koalicijos ar opozicijos gretose, visiškai antraeilis dalykas. O gal iš viso jokios koalicijos nebus?
Aišku viena – ne laikas žaisti politikierius, kai miestas skendi skolose, savivaldybė pralaimi bylas ir teks mokėti kompensacijas dėl tarnautojų kaltės patyrusiesiems žalą. Užuot gaišus laiką visokiems derybiniams viražams reikia strateguoti, kaip srėbti ankstesnių Tarybos kadencijų privirtą politinę buzą.
O pabaigoje – ŽODIS tiems komentatoriams, kurie niekaip nenurimsta dėl Artūro Visocko išvaizdos, elgesio bei ankstesnės veiklos vertinimų. Taip, ir man šis amžinai pasišiaušęs, žaliais [vos ne baltais žirniukais barstytais] marškiniais apsivilkęs ir t.t., ir pan. vyras didelio įspūdžio savo išvaizda nedaro. Bet juk ir nereikia – atsiprašau už tiesmukumą: kam man ar dar kam nors žavėtis jo išvaizda? Tam jis turi labai simpatišką žmoną. Traukiate per dantį net dėl to, kad jis, prieš pradėdamas politiko karjerą, rinko šiukšles Salduvės parke? O ką tuomet darėte jūs? Tas šiukšles mėtėte ar piktinotės, kad miestas prišnerkštas? Sakote, A.Visockas prirašė daug skundų? Ir vėl – kur tuo metu buvote jūs? Galėjote kartu įvairias situacijas aiškintis – gal tuomet STT, VSD ir kitų struktūrų ramybės būtų nereikėję drumsti… Svarbiausias klausimas, mieli komentatoriai-kritikai, čia net labai paprastas: kaip visa tai –politiko šukuosena, apranga, miesto tvarkymas, pranešimai apie pastebėtas negeroves atitinkamoms institucijoms ir pan. – pakenkė Šiauliams ir miestelėnams? Todėl, jei jau išsirinkome tokią margą Tarybą, gerbkime vieni kitus ir leiskime savo išrinktiems atstovams pradėti dirbti.
Kadencija žada būti įdomi. Lūžio. Kaip žinote, Tarybos posėdžiai atviri, transliuojami internetu – visi kviečiami lankytis, stebėti, domėtis, klausti, patys pasisakyti.
Pirmasis posėdis – jau balandžio 9-ąją. Būkime pilietiški. Aš būsiu. Ir atminkime, kad mūsų tauta ne veltui paleido į pasaulį margą tokią patarlę: „Sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą“.
Man asmeniškai svarbu, ne KAS – Jonas ar Petras, Janina ar Petrutė – valdys Šiaulius, o KAIP tai darys. Beje, tai priklausys ir nuo mūsų.