Taip grįždama iš šventinio renginio „Tai mes!“, vykusio Kėdainiuose, nusprendė Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Žinių radijo“ organizuojamame projekte „Tai mes” šiemet dalyvavo ir rėkyviškiai. Kai vasarą juos Rėkyvoje aplankė ir kalbino Žinių radijo žurnalistas Marijus Gailius, buvo gal 30 laipsnių karščio. Ne mažiau tvanku buvo ir lapkričio pabaigos renginyje Kėdainiuose, kai į šį vidurio Lietuvos miestą suvažiavo per du tūkstančius Lietuvos bendruomenių atstovų iš 1800 mūsų šalyje gyvuojančių – prisistatyti patys, savo darbus parodyti, susipažinti su kolegomis – veikliais žmonėmis.
Daugiau nei pusę dienos tęsėsi nenutrūkstamas saviveiklininkų ir meno kolektyvų koncertas. „Žinių radijas“ net rekordą fiksavo, kai dutūkstantinis choras, keliolika minučių parepetavęs, puikiausiai sudainavo penkių liaudies dainų popuri.
Kol vieni linksminosi, šoko ar dainavo, kiti galėjo renginį stebėti arenos tribūnose, aplankyti bendruomenių meno darbų parodas „Aktualioji kultūra“, nusipirkti suvenyrų ir pan.
Aktyviausieji bendruomenių nariai stengėsi konstruktyviai padirbėti, nors Kėdainių arena ir nėra pritaikyta diskusijoms „frakcijose“. Kontaktų mugėse „Pozicija 1“ [moderatorius – Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis] ir „Pozicija 2“ [moderatorė – tos pačios radijo stoties žurnalistė Asta Dudurytė] informacija dalinosi bendruomenių vadovai, „Politikų ložėje“ [moderatorius – Žinių radijo generalinis direktorius Danas Arlauskas] diskutavo į renginį atvykę Seimo bei vyriausybės nariai, savivaldybių merai. Tema „Kas mus vienija arba gali vienyti?“. „Atvirajame pokalbyje“ visi norintys buvo kviečiami pabendrauti su istoriku Alfredu Bumblausku bei žurnalistu Rimvydu Valatka.
Jaunieji bendruomenių nariai galėjo rinktis prie „Proto mankštos“ vedėjo Audriaus Lauručio mikrofono, o „Sporto rungtims“ vadovavo Žilvinas Aleksandravičius ir Edgaras Maslauskas ir t.t., ir pan.
Žodžiu, daugiaplanis buvo LR Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos ir „Žinių radijo“ organizuotas renginys – bendruomenių kultūrinė šventė-sąskrydis „Tai mes!“.
Gerą renginį „sudirbo“ politikai
Tačiau visus pakilius šventinius prisiminimus perbraukė žinia, gauta kelioms dienoms praėjus. Pasirodo, nebegali būti smagių sambūrių be politikos, jeigu išeinama į 2016 metų Seimo rinkimų finišo tiesiąją. Kad nebūtų pasinaudota visa daugiatūkstantine dalyvių auditorija Darbo partijos rinkiminei reklamai, informuokime vieni kitus: renginyje šventės dalyvių vardu priimtą rezoliuciją pasirašė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, į Vyriausybę deleguota Darbo partijos, ir merai bei kiti „Politikų ložės“ debatų dalyviai.
„Mūsų šalies žmonės gali pagristai didžiuotis savo valstybės pasiekimais…“ – konstatuoja bene pirmasis šio dokumento sakinys. Atrodo, tuo viskas ir pasakyta.
Kadangi apie tokią optimistinę valdžios žmonių konstataciją buvo sužinota dar renginio išvakarėse, Šiaulių bendruomenių atstovai bei NVO konfederacijos dalyviai renginyje išplatino ir alternatyvų dokumentą – jo kopiją įteikė ir ministrei A.Pabedinskienei. Kas jau kas, tačiau ši ministrė tai juk turėtų žinoti realią Lietuvos situaciją ir drįsti apie tai atvirai kalbėti. Beje, ir šis renginys galėjo būti tokio forumo arena.
Geri buvo aktyviųjų šiauliečių norai, tačiau valdžios atstovams jų nuomonė „iš apačios“ nepasirodė svarbi – tai kas, kad alternatyvi rezoliucija buvo įteikta kartu su Šiaulių poetės Vitalijos Sėjūnienės tremties lyrikos knygele išties šiltu pavadinimu „Nuoširdžiai…“
Taigi, politikoje nuoširdumo nebūna, tačiau atvirumo daigų jau galime pastebėti – valdžios žmonės, kol bendruomenės linksminosi, prisipažino, kad … gyvena gerai ir leidžia sau tuo didžiuotis.
Nuotraukos – Ugniaus Malakausko.
P.S. Supažindiname ir Tiesos.lt skaitytoju su dviem rezoliucijomis – oficialiąja ir alternatyviąja, pasiūlyta Šiaulių apskrities bendruomenių bei NVO konfederacijų atstovių.
Lietuvos Respublikos Bendruomenių sąskrydis
R E Z O L I U C I J A
2015-11-28
Kėdainiai
Oficialioji statistika praneša, kad pagal išsivystymo lygį Lietuva patenka į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių trisdešimtuką, o pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, – lenkiame net savo artimiausias kaimynes. Tačiau pagal laimės indeksą esame tik šešiasdešimtuke. Vadinasi, valstybės ekonominių pasiekimų lygmuo dar neįtakoja žmonių dvasinės savijautos. Tebedidėja emigracija ir žmonių pasyvumas visų lygių rinkimų kampanijose ar kitose valstybės likimą lemiančiose pilietinėse akcijose.
Pasaulinė patirtis bei Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad žmonėms reikia savęs įprasminimo, talentų bei galimybių realizavimo, masiškesnio dalyvavimo visuomeniniame, pilietiniame gyvenime. Šios veiklos apimtys yra nuolat stebimos, o periodiškai matuojamas pilietinės galios indeksas mūsų valstybėje katastrofiškai mažėja ir yra gerokai žemesnis negu kitų ES šalių. Tai didina piliečių ir išrinktų politikų, kuriems jie patikėjo valstybės valdymo svertus, atskirtį. Visuomenė praranda imunitetą politiniam populizmui, todėl silpnėja viešojo sektoriaus efektyvumas, piliečiai nebetenka Konstitucinio suvereno įgūdžių.
Esame įsitikinę, kad būtina neformaliai skatinti bei puoselėti bendruomeninės, pilietinės veiklos patirtis, todėl savo parašais tvirtiname pritarimą šiems pasiūlymams:
1. Skatinti bendruomenių dalyvavimą socialinio verslo srityse.
2. Lietuvos savivaldybių biudžetuose numatyti lėšas vietos bendruomenių veiklos finansavimui.
3. Pripažinti bendruomenių piliečių sprendimų viršenybę visuose LR įstatymų saugomuose socialiniuose, kultūriniuose ir kt. visuomenei naudinguose darbuose.
4. Patikrinti Vietos bendruomenių tarybų veiklą nuo pat jų suformavimo pradžios, kad ateityje lėšos, skirtos bendruomenių skatinimui bei jų plėtrai, nebūtų dalijamos ne NVO struktūroms.
5. Įpareigoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kasmet sukviesti visos šalies bendruomenių forumą, numatyti tam lėšas bei užtikrinti savivaldybių administracijų visokeriopą paramą renginio organizavimui bet kuriame respublikos regione.
6. Kreiptis į „Žinių radiją“, kad transliacijų tinklelyje išliktų bei atsirastų naujos laidos, skatinsiančios pilietiškumą ir bendruomeniškumą, o į jas būtų kviečiami ilgamete patirtimi bei perspektyvios veiklos įgūdžiais pasidalinti galintys bendruomenių atstovai.
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė
Nijolė Malakauskienė
Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė
Vida Pociuvienė
Nesuprantu, kuo džiaugiamasi? Brežnevine pakazuchine stagnacija?
Ar Lietuvos bėda tik ta, kad bendruomenėms skirti ubago pinigėliai ne visada toms bendruomenėms nutrupa. Labai jau kuklus ir tas šiauliškių pareiškimėlis. Per Sąjūdžio suvažiavimą tokios mandagios ambicijos būtų nušvilptos ir nutryptos.
Jei tik tiek 2000 bendruomenių narių tegalėjo išstenėti, tai tegul toliau šoka ir dainuoja ir skudučiai birbina laidose a la „duokim garo”. Žinių radijas tikrai jums pagelbės toliau kelti laimės indeksą. Vpieriod į šviesesnę ateitį.
O jūs toliau bildėkit. Nes suorganizuoti alternatyvų nesugebat. Sėkmės.
Nei jūs žinot, kas ką sugeba, nei kalbėkit. Bet tokių valdiškų renginių prasmė man neaiški.
Tokių valdiškų renginių prasmės toli ieškoti nereikia. Kiti metai – rinkiminiai. Tai reikės bukletų, plakatų ir Tautos masinių sambūrių iliustracijų juose. Juolab, kad dokumentus priiminėja tokius, kur jau pirmu sakiniu deklaruojama, kad būtent prie šios valdžios gyvenimas pagerėjo. Žinot, kas įdomiausia ? Ogi tai, kad nebus jokių protestų ar bent nepasitenkinimo ženklų, kad nuoširdžia bei nesavanaudiška bendruomenių veikla, tiksliau tos veiklos rezultatais, politinėse batalijose pasinaudos politikai. Gi stovintys po medžiais, ramiai sau konstatuos, kad visuomenininkų rezoliucija per silpna ir t.t. ir pan. Kiek esame vieningi, tiek ir stiprūs.
„Senukų’ verslininko Augustino Rakausko „Žinių radijas” visada orientavosi į verslą, į sprendimus priimančius žmones. Bet išlaikydavo kriksčionišką požiūrį. Tad labai nustebau, kuomet į direktoriaus postą buvo paskirtas (eks?) KGB kadrinis kariškis Denis Arlauskas. Kada tai atsitiko? Ar po to kai Rakauskas buvo rimtai sužeistas po kažkokios avarijos? Trūksta info. Bet ir Marijos radijas po Kęstučio Kėvalo nušalinimo paaukštinant savo prievolę evangelizuoti sumažino gal iki 10, jei ne iki 5 procentų viso eterio l`aiko. Kuomet tik įsijungi, vis muzikėlė arba ištisinis rožionio mantros kartojimas. Sekiau kaip buvo naikinamas Marijos radijas Lenkijoj dar prieš Kačinskio lėktuvo katastrofą vieno galimai kgb kontroliuojamo vyskupo rankmis… kažkas panašaus įvyko ir pas mus.
Oligarchams neabejotinai pagerėjo. Ir tokioms kompanijoms kaip VEOLIA, kurioms sutekta absoliuti teisė pačioms kontroliuoti sau surenkamus mokesčius. Net Valstybinė kainų komisija palaiko jų pusę ir gyventojai pralaimi visus skundus. Pasiskųst nebeliko kam.
Vyriausybė liepą apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Tikimasi, kad tai gali atpiginti šilumos energiją vartotojams, be to, taip bus artėjama prie trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo. Energetikos ministerija, parengusi Šilumos ūkio įstatymo projektą, teigė, kad galutinis jo variantas paaiškės po diskusijų tiek su šilumos gamintojais ir vartotojais, tiek su valstybės institucijomis. Ministerija, reaguodama į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos reikalavimą supažindinti rinkos dalyvius su šilumos ūkio pertvarką reglamentuojančiu įstatymo projektu, pareiškė, kad dokumentas netrukus bus paskelbtas viešai. Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis iki 2016 metų išnuomotas „Dalkia”(VEOLIA) valdomai bendrovei „Vilniaus energija” ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose… Skaityti daugiau »