Margaspalvė Raseinių tarybos valdančioji dauguma – nuo kairiojo politinio spektro iki dešiniojo bei centro dešiniojo [per vidurį įsimontavus visuomeninių rinkimų komitetų atstovams] – balsavo už sprendimą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis pateiktų išvadą, „ar savivaldybės Tarybos narys – meras Algirdas Gricius sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų“.
Dar vienas išbandymas Lietuvos teismams, kurie įstatymdavių valia įtraukiami į žemiausios prabos politinius žaidimus. Anot Sigito Vaičiaus, vieno iš „rūmų“ perversmo lyderių, politikai kuria Lietuvai precedentą, kaip lengviau vartyti tiesiogiai rinktus merus, jeigu jie drįs nepaklusti susibėgusiesiems į partines daugumas vietinėse tarybose.
Tiesiogiai rinktas Raseinių meras A.Gricius – buvęs pedagogas. Ir dar istorikas. Tokiam nelabai savo nuomonę pripirši ar į kokią įtartiną kompaniją prisiviliosi. Todėl po vietos savivaldos rinkimų nė metams nepraėjus, provincijos politikos spalvas diktuojantys senukai [čia ne amžių turiu omeny, o partinę ilgasėdystę savivaldybėje] ėmėsi incidentų [vicemerės, administracijos direktoriaus atstatydinimas, specialistų bauginimas ir persekiojimai, nekvalifikuotų kandidatų pasiūla ir kt.], kad sulipdytų precedentą.
Kas strateguoja perversmą Raseiniuose?
Galėtume ginčytis, kad vyriausiasis perversmo Raseiniuose scenarijaus autorius bei režisierius savo neaiškią partinę tapatybę dengia net ne vietinio tarybos nario mandatu. Ar tik ne Seimo nariui Remigijui Ačui, 2015 metais tiesioginiuose mero rinkimuose nesėkmingai bandžiusiam savo paslaugas rinkėjams įpiršti dar kartą , nervus ėda naujojo mero veikla? A.Gricius revizuoja buvusių merų sutartis, atsisako lizinginės prabangos nuomojant automobilius bei kitaip ardo ankstesnių rajono galvų sukurtus biudžeto tuštinimo latakus bei interesų grupių ryšius. Na, pripažinkim: kam čia patiks, kad į jų sotų ir ramų gyvenimą kažkoks istorikas kėsinasi? Manot, prabangusis R.Ačas negirdi Vilniuje, kaip „Raseiniuose ant Dubysos“ likę bičiuliai aimanuoja?
Reikia veikti. Kol politikos pėstininkai provincijose precedentus lipdo, sostinėje privalu „remontuoti“ Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą, kad tiesiogiai rinktų merų galios būtų dar labiau susiaurintos. Taigi, Remigijus Ačas teikia minėto įstatymo pataisas, kad net istorikui Algirdui Griciui būtų aišku, kas čia vadovauja – tiesiogiai rinktas meras ar partinė tarybos dauguma.
Rinkėjams būtina žinoti, kad po tokių R.Ačo pataisų jiems liktų tik vienos rinkiminės nakties džiaugsmas, kad patys išsirinko tą merą, kurio norėjo, tačiau toks tiesiogiai rinktas meras būtų dar labiau „kišeninis“ ir nuo susimetusių partijų daugumų priklausomas negu iki tol, kol rinkti merą patiems dar nebuvo leidžiama.
Raseinių precedentas gimdo vilnietiškąją variaciją?
Vietoje darbo rinkėjams – ambicijų audra
Pernai gruodžio 29 dieną [šiame rajone daug svarbių klausimų sprendžiama būtent tarpušvenčiu] prasidėjęs perversmo scenarijaus įgyvendinimas plėtojamas toliau. Šiais metais sausio 14 dieną grupė vietinės politikos pėstininkų įteikė Raseinių tarybai teikimą, kuris turėtų įrodyti, koks nuodėmingas yra nepaklusnusis A.Gricius. To paties mėnesio pabaigoje Taryba suformavo ir patvirtino komisiją teikime surašytoms aplinkybėms „išlukštenti“. Galiausiai, komisijos pirmininkas Sigitas Vaičius Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos išvakarėse vykusiame tarybos posėdyje grėsmingu balsu paporino, ką tyrėjai nuveikė, bei pristatė dalies komisijos narių regėjimus – neva išvadas.
Anot pirmininko S.Vaičiaus, „komisija dirbo rimtai ir atsakingai“, meras pateikė „vienokius ar kitokius paaiškinimus“. Jis mano, kad „kai kurie komisijos nariai ateidavo su išankstine nuomone. Daugiausia opozicija“. Ar Raseinių rajono taryboje yra kas opozicija pasiskelbęs, S.Vaičius nepasakė.
„Mūsų Raseiniams“ jau rašė, kad minėtos komisijos posėdžiuose iš anksto paruoštus, tačiau net komisijos nariams nematytus neregėtus klausimus atsinešdavo didysis precedentininkas S.Vaičius ir pats egzaminuodavo savivaldybės specialistus. Pastarieji, beje, jau išvakarėse būdavo apdoroti pamokymais, kam bei kokio platumo šypsena reikia šypsotis, nes valdžia, girdi, keičiasi… Bet šios „neišankstinės veiklos“ S.Vaičius tendencinga, ko gero, nelaiko?
Tačiau kai tarybos narys V.Jacikas paprašė, kad būtų išklausyta ir komisijoje dirbusiųjų atskiroji nuomonė, Raseinių rajono tarybos posėdyje kilo įdomi diskusija. Čia nepranokstami savo gražbylyste buvo S.Vaičius ir S.Nacius. „Atskiroji nuomonė negali kirstis su tuo, kas buvo pagarsinta. Tai mano nuomonė“, – tikino S.Vaičius. Be to, anot jo, „komisija išžiūrėjusi visus teikimus“ ir tokia yra „daugumos išimtinė teisė“. Tačiau V.Jacikas nerimo ir griežtai reikalavo išklausyti ir atskirąją nuomonę.
Sunku buvo suprasti, ar pagal Tarybos reglamentą, ar šiaip, kaip turguje, politikai kiek pasiderėjo: aiškinosi, iki kada turi būti pateikta atskiroji nuomonė, ar tai leidžia daryti S.Vaičiaus vadovaujamos komisijos nuostatai, kaip komisijos posėdžių medžiaga „nutekėjo“ žiniasklaidai ir t.t., ir pan.
Žodis komisijoje dirbusiems tarybos nariams atskirosios nuomonės paviešinimui vis dėlto buvo suteiktas. Tačiau demokratijos proveržis tetruko akimirką. Vos pradėjus skaityti dokumentą, tarybos narį Vidmantą Karabiną posėdžiui pirmininkavęs A.Kilčiauskas nutraukė klausdamas, ar ilgai kalbės, bei prašė pasisakymą trumpinti. Tai buvo tarsi komanda kitiems daugumiečiams – iš visų pusių pasipylė replikos, vertinimai, juokeliai, todėl santūrus, į politines peštynes paprastai nesiveliantis V.Karabinas paliko tribūną, pripažinęs, kad jam pasisakyti nebus leista.
Ir čia, fantastiška gražbylyste sužibėjo Steponas Nacius. Po visko, jau sutrukdžius pasisakyti kolegai, S.Nacių tarsi regėjimas aplankė. Jis apgailestavo, kad nugalėjo emocijos, kad V.Karabinui pasisakyti neleido valdančioji dauguma. Tačiau komentuodamas komisijos išvadas jaunasis politikas ir pats emocijų nesuvaldė – prisimindamas gruodžio 29 dienos tarybos posėdžio nuotaikas netikėtai prisipažino, kad jam ir dar kažkam „Kūčios ir Kalėdų stalas stresinėje situacijoje buvęs“. Katalikiškų švenčių datose pasiklydęs S.Nacius „interpeliuoja“ merą A.Gricių dėl to, kad šis nepuolęs tuoj pat po minėto posėdžio, vykusio Naujųjų išvakarėse, sprendimų pasirašinėti…
Frakcijos „Už merą“ atstovė Gitana Rašimienė savo kolegas tarybos narius informavo, kad mažne per savaitę už merą A.Gricių jau pasirašė 5500 Raseinių rajono gyventojų. Parašai renkami toliau. Vadinasi, nei tebesitęsianti uoli A.Griciaus juodinimo ir puldinėjimo kampanija, nei ruošiami atstatydinimo dokumentai rinkėjų nuomonės nekeičia – savo tiesiogiai rinktą merą žmonės palaiko.
Liberalų sąjūdžio atstovas Saulius Matelis, tarsi akyse nematęs Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo, pareikalavo pratęsti komisijos darbą, nes jis neva radęs naujų mero kompetenciją viršijančių pažeidimų. Liberalas įžvelgė įdomų viešųjų ir privačių interesų susikirtimą – jei meras turi savo nuomonę, paraidžiui skaito norminius aktus ir nepalaiko partinės daugumos, jį jau privalu perduoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai…
Viso posėdžio metu buvo galima žavėtis įstatymų skaitymo bei jų traktavimo vingrybėmis. Tarkime, V.Jacikas įstatyme parašytus žodžius „gali būti“ supranta, kad gali ir nebūti, o S.Vaičius įsitikinęs, kad „gali“ ir „privalo“ yra sinonimai… Arba, pirmiesiems kadencijos metams pasibaigus, tarybos nariai ėmė aiškintis, kam atstovauja tiesiogiai rinktas meras – tarybos politikams ar visos Raseinių savivaldybės žmonėms.
S.Matelis dar kartą atkakliai, nes vargu ar matė kokį įstatymą bent iš toli, pabandė siūlyti pratęsti S.Vaičiaus vadovaujamos komisijos darbą, įrašyti išvadose jo dar neva pastebėtus pažeidimus ir paieškoti naujų… Posėdžiui pirmininkaujantis A.Kilčiauskas pademonstravo ne ką prastesnį nei kolegos S.Matelio įstatymų „išmanymo“ lygį ir taip pat siūlė komisijai ištirti papildomus faktus. Jam tarsi antrino S.Vaičius prašydamas pratęsti komisijos darbą iki „balandžio kažkurios dienos“.
Atsisukusi pažiūrėjau į tarybos posėdžių salėje sėdinčią juristę R.Kedavičienę. Tyliai užjaučiau šią moterį, nes, ko gero, ir ji yra išklausiusi garsųjį Raseinių politikų „instruktažą“, kam ir kaip šypsotis. Kas jau kas, o ji tai supranta, kad tai ką siūlo S.Matelis, A.Kilčiauskas ir S.Vaičius, yra neteisėta bei totaliai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymui ir t.t., ir pan. Teisininkė pateikė paaiškinimą, kad šios komisijos darbo pratęsti negalima, o jei rasis naujų mero priesaikos ar įstatymų pažeidimų, visą procedūrą teks pakartoti iš naujo, t.y. kurti kitą teikimą, naują komisiją…
Žodžiu, politikų peštynėms bei susireikšminimui – erdvės dar lieka nemažai – iki pat …kadencijos pabaigos. Ir Administraciniams teismams darbo iki kaklo.
Gal jau laikas mesti į šiukšlyną partinius rinkimų sąrašus?
Iš šalies stebėdama emocingą Raseinių tarybos darbą įžvelgiau įdomų niuansą: komisijos pirmininkas, politikos ilgasėdis Sigitas Vaičius elegantiškai „nusiplovė“ – prašymo Administraciniam teismui nerengs. Atsiėmė savo kandidatūrą. Pats. Gal jau nebetiki savo vadovautos komisijos darbo rezultatais? Ir pasiūlė … Steponą Nacių. Šis, žinoma, paaiškino, „kad nebėga nuo atsakomybės ir, jeigu taryba įpareigos, jis dirbs“. Taryba, kas be ko, įpareigojo.
Be to, buvo paskirti trys tarybos nariai, atstovausiantys savivaldybės tarybai Administraciniame teisme, kai šis nagrinės S.Naciaus parengtą prašymą. Atskirąją nuomonę teisme ginti galės iš tribūnos pavarytas Vidmantas Karabinas. Tretysis precedento, kuriamo Raseiniuose, brolis, atsiprašau, atstovas bus … Sigitas Vaičius.
Tarybos nario V.Kuzmarskio siūlymas suteikti žodį merui A.Griciui liko be atgarsio – dauguma tarybos narių prieštaravo ir merui kalbėti neleido.
Štai tau ir politinė kultūra bei tiesiogiai rinkto mero galių viršūnė!
Gal ne tik merą, bet ir tarybos narius vėl reikia rinkti tiesiogiai?
Įdomu, kodėl Seimo nariai nesiūlo tokios Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pataisos?