2018 m. sausio 22 d.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių Remigijų Ačą tarybos opozicija antrą kartą „versti“ nutarė sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse. Ir šis bandymas pareikšti nepasitikėjimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos „įstatymo pažeidėju“ pripažintam, Specialiųjų tyrimų tarnybos kedenamam tarnautojui nepavyko.
Tiesa, pernykščio „vertimo“ metu R.Aču dar pasitikėjo 10 Raseinių politikų, o šiemet tokių ištikimųjų liko … 1. Trylika vietinės savivaldybės tarybos narių balsavo gana keistai: vieni „dėjo kryžių“ perbraukdami visą balsavimo biuletenį, kiti gi beraščio ženklą raitė ir ties „PASITIKIU“, ir ties „NEPASITIKIU“ – balsavimo dokumente įrašytais žodžiais. Taigi, kaip bevertintum, pirmasis įspūdis – totali beraštystė Raseinių taryboje.
Antrąjį įspūdį – kaip tai kontrastuoja 1991 metų Sausio 13-osios įvykių minėjime Laisvės premijos laureatės, sesers Nijolės Felicijos Sadūnaitės iš Seimo tribūnos pasakytai kalbai, kai tiesos sakymas yra ne tik drąsos veiksmas, bet ir artimo meilės apraiška.
Politikų apgavystės, veidmainiavimas ir tyčiojimasis iš rinkėjų
Taigi, kas vyksta Raseiniuose – Lietuvos savivaldybėje, nebeturinčioje nė keturiasdešimties tūkstančių gyventojų? Paanalizuokime.
Raseiniškiai savo Konstitucinius įgaliojimus valdyti rajoną įstatymų numatyta tvarka – rinkimuose – deleguoja 25 politikams. Iš jų vieną, merą, renka tiesiogiai.
Tuos 25 renkasi žmonės kaip kas išmano: giminiuojasi, pažįsta asmeniškai, turi bendrus verslus su jų šeimos nariais, kartu mokėsi, baliavojo ar šiaip labai myli kokią nors partiją ir jos vadovą, ir t.t., ir pan.
Susipažinkime iš naujo, kas tie 25 Raseinių politikai, gavę mandatą atstovauti rinkėjų valiai: 7 socialdemokratai – Ona Babonienė, Linas Bielskis, Gediminas Kazys Galubauskas, Diana Kaupaitienė, Antanas Kilčauskas, Matas Skamarakas, Jonas Vazgys, 3 „tvarkiečiai“ – Vidmantas Karabinas, Aldona Ona Radčenko, Petras Vežbavičius, 2 Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų atstovai – Andrius Bautronis bei Sigitas Vaičius .
Šių politinių darinių atstovai iki šiol tebėra bent vienu klausimu ištikimi rinkėjams, t.y. oficialiai neperbėgo į kitų partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų frakcijas. Lietuvos liberalų sąjūdžio, Darbo partijos bei vadinamųjų visuomenininkų iš RASŲ judėjimo nariai ar dalyviai persipozicionavo, sukurdami kiek kitokias „politines mišraines“, nei 2015 metais už juos balsavo rinkėjai.
Pabandykime tą partinę-visuomeninę raizgalynę išpainioti. Aktyvusis Steponas Nacius, rinkimuose dalyvavęs visuomeninio rinkimų komiteto RASAI gretose, tapo liberalų sąjūdžio veikėju, prisidėjęs prie Sauliaus Matelio bei Rosvaldo Kunicko.
Tvirčiausiai „persipynė“ RASŲ bei Darbo partijos politikai. Iš pastarųjų rinkiminio sąrašo „emigravo“ net du [Ričardas Bartkus ir Romualdas Zubiela – aut.past.] ir oficialiai tapo „rasiniais“, o trys [Valdemaras Jacikas, Genovaitė Kveselienė ir Valdas Kuzmarskis] galimai tapo „beraščiais“, t.y gadino interpeliacijos R.Ačui biuletenius. Taip apie šią trijulę manyti skatina mįslingai, anot žiniasklaidininkų, po nesėkmingų administracijos direktoriaus R.Ačo „vertimų“ besišypsantis V.Jacikas …suprantantis, „kad tie , kurie turi motyvų, žinos, kaip balsuoti.“
Motyvas – pinigai?
Aptrupėjus Darbo partijos rinkiminiam sąrašui, sustiprėjo „nepartiniai“ RASAI, nors iš jo, kaip minėjau, pas liberalus „pabėgo“ S.Nacius. Prie rinkimus su RASŲ nepartinių sąrašu laimėjusiųjų prisijungė ir visuomeninio rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ narys Edgaras Juška. Kitaip ir būti negalėjo, nes šio politiko žmona dirba Raseinių rajono savivaldybės administracijoje.
Taigi, po 2015-ųjų savivaldos rinkimų, pasitraukus S.Naciui, RASUOSE liko Aurelija Rimkienė ir Česlovas Kenstavičius.
Susumuokime politinio „vinegreto“ dedamąsias, kurios paaiškėjo, kai pralaimėjęs Seimo rinkimus, savivaldybės administracijos direktoriumi ėmė dirbti RASŲ steigėjas Remigijus Ačas. Dabar oficialiai su šios organizacijos nariais taryboje darbuojasi … 5 politikai, plius 3 formalūs Darbo partijos „atskalūnai“.
Realiai, UŽ Remigijaus Ačo atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų galėjo balsuoti tik Darbo partijos sąrašo likučiai – meras Algirdas Gricius ir Gitana Rašimienė, 3 TT, 7 opozicijoje esantys socialdemokratai bei vienas TS-LKD atstovas. Antrasis tarybos konservatorius S.Vaičius, kažkada prie mero R. Ačo dirbęs vicemeru, niekada neslėpė simpatijų savo buvusiam kolegai. Taigi, 13 politikų tarsi ir siekė „išlaisvinti“ savivaldybės administraciją nuo spaudoje taip dažnai aprašinėjamų finansinių viražų bei įvairių instancijų tyrimų.
Tikėtina, kad PRIEŠ R.Ačo atleidimą realiai galėjo pasisakyti net iki 8 narių [oficialiai ar formaliai – aut.past.] „prisidauginę“ RASAI, 3 liberalų sąjūdžio nariai, 1 ištikimybę administracijos vadovui puoselėjantis konservatoriškasis krikdemas. Iš viso – 12 išrinktųjų.
Primenu: Raseinių savivaldybės taryboje yra 25 nariai, todėl norint pareikšti nepasitikėjimą R.Aču reikėjo bent 13 balsų. Formaliai, antrajam vertimui tokios pajėgos tarsi ir buvo sutelktos, nes kreipimąsi merui A.Griciui paruošti ir teikti tarybai sprendimo projektą dėl administracijos direktoriaus R.Ačo atleidimo iš užimamų pareigų pasirašė 12 politikų, tryliktuoju laikydami tiesiogiai žmonių rinktą savivaldybės vadovą.
Pragmatiškiausiai situaciją Raseiniuose analizuojantys žiniasklaidininkai netikėjo nei pirmojo, nei antrojo R.Ačo vertimo sėkme, nes labai jau TVIRTAS šio administracijos vadovo išsaugojimo motyvas – PINIGAI. Pastaruosius pagal dabar galiojančius įstatymus valdo administracijos direktorius bei jį palaikanti vietinės tarybos valdančioji dauguma.
O dabar, kaip vieno seno filmuko kurmiai, paskaičiuokime, kas valdo Raseinių rajono savivaldybės pinigus ir kas turi/turėjo sąsajų su verslu. Vardijame: administracijos direktorius Remigijus Ačas [RASAI], tarybos BIUDŽETO ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas Valdemaras Jacikas [motyvas RASAI], KAIMO reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Romualdas Zubiela [RASAI], ŪKIO ir informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Valdas Kuzmarskis [motyvas RASAI]. Vieša paslaptis, kad ši ketveriukė yra vietinio biznio rykliai, todėl ir jų motyvacija kol kas monolitinė.
Ką galėjo pakabinti už postus, „griekus“ ar silpnybę uniformoms?
Ir antroji interpeliacija R.Ačui nepavyko. Tai nėra taip baisu, nes politikoje gana dažni finansinių interesų aljansai, susitarimų nepaisymai bei išdavystės. Baisiausiai atrodo svarstymai po slaptų balsavimų, kuomet prasideda išdavikų paieškos ir vienadienių nugalėtojų ciniškos patyčios.
Iki šiol aptarinėjamos pirmojo ir antrojo R.Ačo vertimo nesėkmės, prie kurių galimai prisidėjo viešai neskelbiamas vienos žavios socialdemokratės pasivažinėjimas automobiliu padauginus svaigalų ar jauno, ne mažiau žavaus konservatoriaus siekis pasipuošti eiliniam paradui naujomis šaulių uniformomis. Prisiminkime, pakėlę akis pora pastraipų aukščiau, kas Raseiniuose valdo ir skirsto pinigus ar postus savivaldybės įmonėse…
Ne su visais giminaičiais politikoje giminiuojamasi…
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra tarsi užprogramuota savotiška dvivaldystė, sudaranti sąlygas visą kadenciją „interpeliuotis“ atstovaujamosios valdžios [tarybos narių – aut.past.] ir samdomų administracijos vadovų atstovams. Tiesiog politikai pamiršo savo svarbiausiąją priedermę – SUSITARTI rinkėjų labui.
Ideali tokios dvivaldystės iliustracija yra šios kadencijos Raseinių rajono savivaldybės taryboje rengiami nepasitikėjimai, kuomet nuo pirmųjų kadencijos darbo metų, interpeliuojami tai tiesiogiai rinktas meras Algirdas Gricius [du kartus – aut. past.], tai jo pavaduotoja Gitana Rašimienė, tai administracijos direktoriai – Algimantas Mielinis ir R.Ačas. Beje, abu pastarieji turi sąsajų su Tvarkos ir teisingumo partija. A.Mielinis tebėra šios organizacijos narys, R.Ačas seniai parodė nefasadinę kūno dalį jį į didžiąją politiką atvedusiam dariniui ir nepraleidžia progos tarybos posėdžiuose ar savo įtakojamos žiniasklaidos puslapiuose „įkąsti“ vietinės TT partijos vadovui Vidmantui Karabinui ar šiokiais tokiais giminystės ryšiais su savivaldybės administracijos vadovu susaistytai tarybos narei tvarkietei Aldonai Onai Radčenko. Pastarosios garbei reikia pripažinti, kad ji iki abiejų nepavykusių nepasitikėjimų Raseinių savivaldybės administracijos direktoriui, būdama tuometinėje valdančiojoje koalicijoje, dažnai kritikuodavo abejotinus administracijos parengtus sprendimo projektus, kartais akivaizdžiai naudingus R.Ačui.
Po nepavykusio antrojo nepasitikėjimo pareiškimo A.Ačui Raseinių rajono savivaldybėje tvyro gedulingos nuotaikos. Administracijos darbuotojus į apklausas dažnokai kviečia tyrimą dėl viešųjų pirkimų pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybą. Susiformavusi valdančioji „beraščių“ daugumą vasarį tvirtins 2018-ųjų biudžetą, kuris gali tapti vendeta visiems, kurie kėlė maištą dėl R.Ačo vienvaldystės.
Tačiau viską pranoksta administracijos direktoriaus arogancija bei patyčios viešojoje erdvėje, kuomet šis pagal minėtąjį Vietos savivaldos įstatymą tėra vykdomosios valdžios atstovas, tačiau ima reikalauti, kad Tautos išrinktieji, pasibarstę galvas pelenais, ateitų pas jį tartis dėl tolesnio „sugyvenimo“ sąlygų. Bene daugiausia politinių „guzų“ tenka abiejų interpeliacijų R.Ačui iniciatoriams – Tvarkos ir teisingumo ir subyrėjusios Darbo partijų frakcijoms Raseinių taryboje. Pastarųjų atstovai pradėjo keistas „reorganizacijas“: iš organizacijos vadovo posto atsistatydino vietinio skyriaus vadovas A.Gricius, o pats politinis darinys „ruošiasi“ dar vienai keistai manipuliacijai, vadinamajam „depolitizavimosi“ procesui ir, ko gero, taps visuomeniniu rinkiminiu komitetu, nors vardinis narių sąrašas liks tas pats. Mat į didžiąją politiką ketina grįžti pasigydęs, politines čakras išsigryninęs Viktoras Uspaskich.
Vietiniams tvarkistams, be ikiteisminių tyrimų, patikrų ir pan., kliūva nemenka, gana įžeidi patyčių dozė, sufleruojanti, kad sąžinę išlaikiusiems „šioje dimensijoje“ politikams, jokių giminiškų sentimentų nebelieka. Tiesiog viešai bandoma sukiršinti R.Ačui oponuojančios stovyklos politikus.
„Politikoje draugų nėra“
Kažkada šiuos žodžius man ištarė vienas garbus Kovo 11-osios Akto signataras. Tuo tarsi paaiškindamas, kodėl politikai nevykdo susitarimų, negarbingai išduoda vieni kitus, net jei jie yra artimi bičiuliai.
Neapleidžia jausmas, kad rinkėjų suteikiamomis atstovavimo galiomis naudojasi žmonės, kuriems įdiegtas savotiškas „euro čipas“ – jį aktyvavus nebelieka nė kruopelės padorumo. Manau, kad Raseinių tarybos „čipuotieji“ tapo „beraščiais“ ir gadino NEPASITIKĖJIMO biuletenius nė nepasidomėję, ką apie viešojoje erdvėje skelbiamas R.Ačo „nuodėmes“ mano juos išrinkę. Tai tampa itin ciniška dar ir dėl to, kad patys raseiniškiai PASITIKĖJIMO šiuo žmogumi nei tiesioginiuose mero, nei Seimo rinkimuose nepareiškė – šitokią galią jis įgijo tik politikų valia.