Neeiliniame Šiaulių Tarybos posėdyje pagaliau nutrauktas Menų inkubatoriaus projektas. Jis buvo, yra ir dar ilgai bus miestui labai nuostolingas, meno ir kultūros žmonėms nereikalingas, tačiau net dvi Tarybos kadencijas tvirtą politikų „stogą“ turėjęs objektas. Dabar 400 000 eurų ES paramą grąžins ne projekto stūmikai ar iš jo pasipelnę politikai ir verslo rykliai, o Šiaulių biudžetas, t.y. visi miestelėnai solidariai.
Pasikartosiu ir dar ne sykį kartosiu: kada pagaliau rinkėjai pradės skaičiuoti savo pinigus, įvairiausių mokesčių pavidalu surenkamus į bendrą miesto kasą?
Jei kartą ryžtųsi tam, suprastų ir tai, kodėl rinkiminiuose biuleteniuose daugiau NIEKADA nebegalima dėti „kryžiuko“ ties Justino Sartausko (socialdemokratas), Denio Michalenko (Valerij Simulik rinkimų komitetas „Už Šiaulius“), Alfredo Lankausko (Tvarka ir teisingumas) organizacijomis ar bent šių asmenų pavardėmis. Priešingu atveju – didins mokesčių naštą patys sau ir savo vaikams: tokių politikų proteguoti verslo projektai tik tuština Šiaulių biudžetą, klampina į skolas. Dvi kadencijas šie asmenys buvo (arba – turėjo „sąlyčio“ taškų) miestą valdžiusios koalicijos grandai. Dabar, nepakviesti į valdančiąją daugumą, visaip trukdo nepartiniam, tiesiogiai išrinktam merui Artūrui Visockui bei jo komandai dirbti.
Ką siūlau rinkėjams, labai viltingai pageidavusiems merus rinkti tiesiogiai? Stebėti ir domėtis, kas vyksta, arba bent jau analizuoti įvairiapusę informaciją viešojoje erdvėje. Pasitikėti vienu kokiu nors laikraščiu, portalu, radijo ar TV laidomis neverta, nes bet kuris pelno siekiantis informacijos šaltinis turi savo savininką, kuris irgi ką nors remia ir pats laukia rėmėjų.
Tai pasaka be galo be krašto, tačiau pabandykime – jau nebeturime ką prarasti. Paanalizuokime bent vieną vienutėlį, dar „šiltą“ pavyzdį, apie kurį vis dar dūzgia žiniasklaidos bitutės žurnalistai. Tai – tas pats skandalingasis Menų inkubatoriaus projektas.
Vadinamoji Šiaulių Tarybos opozicija rodė ožius mažne visuose pirmuosiuose šios kadencijos posėdžiuose leisdama sau nedalyvauti svarbiuose balsavimuose: tiesiog sėdėjo ir šaipėsi arba sakė kalbas „informuodami“ žurnalistus, kad naujoji valdžia nemoka dirbti, o meras tiesiog žlugdo miestą… Šiaulių meras ir jo komanda neturėjo nė šimto dienų pereinamojo laikotarpio. Kulminacija pasiekta Tarybos posėdyje, kai buvo sužlugdytas balsavimas dėl menų inkubatoriaus projekto uždarymo: vienuolika Tarybos narių tiesiog ištraukė iš įrangos balsavimo korteles ir „suvaidino“, kad jų nėra posėdyje taip panaikindami kvorumą. Jei tai būtų vykę kokioje nors ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sakyčiau: darželinukai žaidžia politikus. Tačiau opozicija pasivadinę Šiaulių politikai, užuot pateikę alternatyvų Tarybos sprendimo projektą, tik pliurpė, dalijo žiniasklaidai interviu, o… po savaitės vykusiame dar viename neeiliniame posėdyje jau balsavo už Menų inkubatoriaus projekto uždarymą, nes ir patys supranta – kitos išeities tiesiog nėra.
Toks Šiaulių Tarybos politikų žaidimas paskatino mane pasklaidyti įstatymus ir detaliai pasiaiškinti, kaip apibrėžiama, kas yra opozicija, kokios jos funkcijos, kaip reglamentuojama jos veikla ir t.t., ir pan. Šį kartą analizuosime municipalinės opozicijos situaciją.
Savivaldybės Tarybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymas (bei kiti LR įstatymai) ir labai konkretus reglamentas, paaiškinantis, KAS yra KAS ir KAS ką DARO. Visi mūsų valstybės norminiai aktai įpareigoja dirbti Tautai ir Tėvynei. Necituosiu sausų įstatymų straipsnių, įpareigojančių VISUS išrinktus politikus dirbti, teikti sprendimų projektus, neskirstant, kas iš jų yra valdančiojoje koalicijoje, o kas – opozicijoje.
Apie pastarojoje rinkėjų valia atsidūrusius politikus iš viso labai mažai informacijos. LR Vietos savivaldos įstatymo Pirmojo skirsnio 3-ajame straipsnyje, kuris aiškina sąvokas, sakoma, kad „Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios), kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, arba mero pavaduotojo pareigas savo atstovų“. Ir viskas.
Šiaulių savivaldybės tarybos veiklos reglamente smulkiai paaiškinta, ką veikia meras, komitetai, frakcijos ir kt. Žodžiu, ką privalo daryti išrinkti politikai, kad rinkėjams duoti pažadai būtų vykdomi. Tačiau apie jokias opozicija pasivadinusių politikų priedermes NĖ ŽODŽIO.
Prieš penkiolika metų, kai buvau vienintelį kartą išrinkta Šiaulių Tarybos nare, pasikonsultavusi su Šiaulių universiteto politologais, bandžiau reglamentuoti opozicija įsivardijusių politikų dalyvavimą miesto valdyme. Pagal išvardytus Konstitucijos ir įstatymų straipsnius visi politikai vienodai lygūs teikti sprendimų projektus, jų alternatyvas, žodžiu, dirbti žmonių labui. Nesvarbu, ar jie dauguma, ar mažuma, pozicija ar opozicija.
Mano teikiamas sprendimo projektas dėl opozicijos veiklos reglamentavimo buvo atmestas ir vėlesnėse kadencijose jau niekas nebedrįso bent pabandyti priminti politikams, kad žmonės juos renka dirbti, o ne tuščiai pliurpti.
Gal dabar tiesiogiai išrinkto mero ir jo komandos žmonės imsis, tobulindami reglamentą, aprašyti ir tai, ką Taryboje veikia ir mažuma, t.y. opozicija?
Kas tas paskutinis lašas, paskatinęs mane ir vėl įnikti į savivaldos norminių aktų bazę? Ogi trijų Šiaulių Tarybos opozicinių frakcijų lyderių kreipimasis į merą bei Tarybos narius, jau ištransliuotas ir žiniasklaidai [pridedama].
Švelniai tariant, kvailesnio rašto nesu skaičiusi. Įspūdis toks, kad bandoma įrodyti, jog neva mero Artūro Visocko viešai žiniasklaidoje reiškiama nuomonė apie vadinamosios opozicijos neveiklumą bei trukdymą dirbti vadintina… viešaisiais ryšiais, o Justino Sartausko, Denio Michalenko ir Alfredo Lankausko „beletristika“ iš Tarybos posėdžio tribūnos jau nebe viešieji ryšiai, o… didis darbas. Ir niekas nedrįsta klausti, ar šis politikos ilgasėdžių kreipimasis sumažins mokesčius, reanimuos oro uostą, ar suras investuotuojų savo pačių nuostolingoms investicijoms kompensuoti?..
„Opozicija neatsisako palaikyti ir valdančiosios daugumos teikiamų sprendimų projektų“, – teigiama minėtame kreipimesi. Taip, ji neteikia alternatyvių sprendimų, nekritikuoja posėdžiui teikiamų, ji tiesiog išsineša kvorumą, kad neatidėliotini sprendimai būtų sužlugdyti.
Ir neturėk tu man net tiek sąžinės – žlugdo Tarybos darbą, destabilizuoja politinę situaciją mieste ir dar aiškina, kad už tai esą atsakingas meras Artūras Visockas.
Dokumentą, matyt, taip skubėta sukurpti, kad nė nepaaiškinta, kaip ir į kokią istoriją meras „mėgina įpainioti Seimo narius“. Matyt, socialdemokratas Justinas Sartauskas ir pats gerai žino, į kokias istorijas yra įsipainioję jo partijos kolegos LR Seimo nariai Edvardas Žakaris bei Arvydas Mockus ar buvęs bendrapartietis Valerij Simulik.
Tarybos posėdžio pabaigoje perskaitytas opozicijos Kreipimasis baigiamas itin „efektingai“. Justinas Sartauskas, buvęs miesto meras, tiek „priviręs nuostolingos košės“ Šiauliams, pompastiškai mestelėjo: „Gerbiamas mere, Tarybos nariai nėra marionetės, jie yra savarankiški, išrinkti Šiaulių miesto gyventojų, todėl jie patys priima sprendimus“.
Taip, miesto gyventojai tokį „sprendimą priėmė“: Justinas Sartauskas tiesioginiuose mero rinkimuose nepateko net į antrąjį turą.
Užuot vargęs rašydamas tokį pompastišką kreipimąsi, būtų nors kokią Tarybos sprendimo alternatyvą pasiūlęs – pasekęs dabartinio mero pavyzdžiu praėjusioje kadencijoje: Artūras Visockas, faktiškai vienas pats būdamas opozicijoje prieš visą miestą nuvariusią praėjusios kadencijos Tarybą, sugebėdavo pateikti alternatyvius projektus. O kuo užsiima dabartinė opozicija?
Jau seniai metas baigti tuščius pasimėtymus pareiškimais ir pradėti vieningai dirbti. Rinkėjai ne kvaili – tikrai supranta, kas šiuo metu trukdo Tarybos darbą ir destabilizuoja politinę situaciją mieste.
Baigdama norėčiau pasiūlyti – savo kreipimosi teiginį „Tarybos nariai nėra marionetės, jie yra savarankiški, išrinkti miesto gyventojų…“ čia ir dabar iliustruoti praktiškai: neleisti atstatydinti mero pavaduotojo socialdemokrato Domo Griškevičiaus – „bendradarbiauti Šiaulių labui“ galima tik atmetus dvigubus standartus, pliką populizmą bei veidmainystę.
