Nežinau, ar jums jau kilo toks klausimas, tačiau man jis neduoda ramybės, todėl nutariau savo nuogąstavimais pasidalinti su skaitytojais. Paskelbta oficialioji statistika byloja, kad per keturis šių metų mėnesius, liepos 1-ąją pradėjus veikti Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymui, iš šeimų buvo paimta apie 1000 vaikų. Į šeimas grąžintos nepilnos aštuonios dešimtys. Kur kiti vaikai, kokia jų dvasinė būsena? Šių klausimų viešojoje erdvėje vadinamieji „Matuko“ reformos vykdytojai nekelia. Dejuoja tik Tautos atstovai dalindamiesi skaudžiomis patirtimis, kokias psichologines traumas patiria nuo tėvų atskirti vaikai – šis nelemtas įstatymas atima artimiausius žmones. Todėl yra teisus arkivyskupas Lionginas Virbalas, klausdamas, kokios reformos reikia: „Matuko“ ar „Matuko tėvų“?
Aiškėja gana tragiškas kontekstas – ardomas visuomenės pamatas – šeima. Panaikintas asocialių, rizikos šeimų sąrašas. Visa Lietuva tapo rizikinga, nebesugebanti auklėti valstybės ateities kartų. Tokia nuomonė pamažu įsitvirtina šalies viduje. O kokią informaciją tokiomis keistomis, švelniai tariant, reformomis siunčiame į išorę – draugams ir neprieteliams? Gal kad šioje valstybėje tuoj nebeliks …karių, girdėsis tik sutartinės „verktinių“ aimanos? Kad pasitelkus valstybines struktūras ir išugdžius kerštingų skundikų luomą, masiškai iš šeimų atiminėjami vaikai… bus reikalingi globėjų… Kas paneigs mano nuogąstavimus, kad iš jų išaugs nestabili, psichologiškai palaužta karta, nebesuvokianti, nei kad reikia ginti Tėvynę, Tautą, Tėvą ar Motiną, nei kaip… Manote, sutirštinu spalvas? Pilietis turi teisę analizuoti, kas vyksta šioje šalyje ir išsakyti savo nuomonę. Pageidautina ne anoniminiuose komentaruose. Tą ir darau.
Jauną žmogų, jo vertybes formuoja šeima ir mokykla. Iš šių institucijų pilietis išsineša ne tik žinių, bet ir vertybių bagažą, kuris leidžia jam tapti visaverčiu visuomenės nariu arba stumteli socialinio paribio link.
Apie Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo „veikimą“ tarptautinių norminių aktų fone jau rašiau (ČIA). Šįkart kviečiu pasižvalgyti po išgarsintos ir vis dar tebesitęsiančios švietimo reformos barus.
Nesukurta Tautinė mokykla. Nepasiteisino ir „profilinis“ mokymas bei liberalų didysis palikimas – „mokinio krepšeliai“. Pedagogai tuoj sustreikuos dėl „kišenių“… Kūrybiniams ieškojimams likę daug erdvės – juk dar nepanaudoti „vokeliai“, „močiutės paskola“ ir pan.
1990–1992 metais Kultūros ir švietimo ministru dirbęs dr. Darius Kuolys šių eilučių autorei yra aiškinęs, kad jo mokytojos, profesorės Meilės Lukšienės kurta Tautinės mokyklos koncepcija taip ir liko neįgyvendinta. Jo įsitikinimu, „dabar mokyklose tautiškumo likę tiek, kiek stiprių lituanistų ten dirba“. Deja, ir vėl sisteminių pertvarkų banga į tolimiausią kertę nugrūdo kultūros ir švietimo reformas. Šių sričių finansavimas – podukros vietoje, o ministrų kandidatūras visos valdžios partijos parenka taip, kad vėliau juos prisimename ne gerais darbais džiaugdamiesi, o skandalų lenktynėmis, girdi, kuris iš jų garsiau prisidirbo…
Visokių keistų minčių kyla, kuomet pedagogai nieko negali pasakyti apie visai neseniai liaupsintą profilinį mokymą. Pasijunti netaktiškai pasielgęs, kai paklausi apie ministro liberalo G.Steponavičiaus švietimui primestus „krepšelius“.
„Niekada nepamiršiu, kaip pasikvietęs direktorius liepė antriems metams palikti du kiek lėtesnio mąstymo pradinukus, nes kitąmet jiems bus skirta po du krepšelius“, – pasakojo pažįstamas pedagogas. Ką tai reiškia, pati iš karto nesupratau. Tada man buvo paaiškinta – tiesmukai, drebančiu balsu: „Du vaikus reikėjo padaryti „atsilikėliais“, gauti medicinines specialiųjų poreikių išvadas, nes už jų mokymą, skambiai vadinamą integracija, mokyklai būtų skirtas dvigubas finansavimas. Atsisakiau, nes taip būtų sugriauti vaikų likimai. Iš patirties žinau, kad lėtesnieji kartais ne tik pasiveja, bet ir aplenkia tuos aktyviuosius, už kurių ugdymą perpus mažiau mokama. Tačiau tų vaikų biografija jau būtų paženklinta nevisavertiškumo – deja, už jį mokama brangiau…“
Nežinau, kiek mokytojų Lietuvoje „prekiavo“ mokinių gabumais, tačiau šis pavyzdys yra iliustracija, kaip įvairių reformų vykdytojai sudarko norminius aktus arba juos naudoja savanaudiškai, siekdami to momento egoistinių tikslų.
Taigi, išvada akivaizdi: švietimo sistemoje įdiegti liberalieji krepšeliai nepasiteisino, valstiečių žaliųjų ministrė Jurgita Petrauskienė ir šios kadencijos Seimas palaimino vadinamąją „kišenių“ reformą.
Reformos starto juodoji „karma“ – rugsėjo 11-oji?
Švietimo ir mokslo ministerijos internetiniame tinklapyje yra paskelbta unikali informacija, aiškinanti, kaip bus skaičiuojamas pedagogų atlyginimas, nurodomi būtiniausi teisės aktai, padėsiantys nuo pirmosios mokslo metų dienos sistemos darbuotojams „susigaudyti“, kaip reforma bus įgyvendinama. Visa pasirengimo tam medžiaga datuojama…2018-09-11. Tyčia ar ne pasirinkta pasauliui JAV tragediją primenanti diena tarsi užprogramuoja sumaištį. Sumažėję mokytojų algos ir rengimasis streikui liudija, kad ministrė J.Petrauskienė nelabai „gaudosi“ ne tik savo vyro verslo peripetijose, bet ir imasi avantiūros – įgyvendinti dar vieną reformą tokioje jautrioje – asmens ugdymo – sistemoje tuomet, kai tam praktiškai visiškai nepasiruošta.
Tačiau ministerijos tinklapyje pateikiama informacija trykšta optimizmu.
Ir ne tik pranešimas žiniasklaidai:
„Nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios atlyginimai mokytojams bus pradėti skaičiuoti kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas. Tai leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą. Modelį parengė darbo grupė, kurioje taip pat dirbo mokytojų profesinių sąjungų atstovai.
Etatą sudarys 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Pamokoms bus skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms: su pamokomis susijusioms veikloms, papildomai veiklai mokyklos bendruomenei. Visos valandos bus apmokamos vienodu tarifu.
Profesijos ir neformaliojo švietimo mokytojams etatą sudarys 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Kontaktinėms valandoms per metus – nuo 672 iki 1032. Pradedantiesiems – iki 924 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei. Visos valandos bus apmokamos vienodu tarifu.
Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modeliui įvesti bus skirti 95 mln. ir jis galutinai bus įvestas 2019 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedant šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 17, 4 mln. Eur.
Paskutinės pastraipos skaičiai… užgniaužė kvapą: tik palyginkite, 17,4 milijonų eurų skiriama neva pagal naują tvarką padidėsiantiems pedagogų atlyginimams, o 95 milijonai eurų – „etatinio darbo apmokėjimo modeliui įvesti“.
Tiesa, ką pastaroji formuluotė slepia, iš pranešimo spaudai neįmanoma suprasti…
Belieka tik spėlioti. Ir pasiremti tuo, kas jau žinoma, pavyzdžiui, paskutinėmis naujienomis apie tai, kaip skandalingai ministerija organizavo viso ugdymo turinio atnaujinimui skirtą konkursą, tiksliau – lėšų įsisavinimą. Manote, kad šįkart viskas vyks kitaip ir kone šimtą milijonų eurų „pasidalys“ ne kokia nors grupelė „draugų“, vieni kitus ekspertais pavadinusių?
Kad ir Tiesos.lt skaitytojas susipažintų su tuo, ką pati ministrė J. Petrauskienė nurodo kaip ministerijos tinkamą pasirengimą reformai, pateikiu visas internetiniame Švietimo ministerijos puslapy sulasiotos informacijos antraštes:
PASIRENGIMO ETATINIO APMOKĖJIMO ĮGYVENDINIMUI EIGA.
PRISTATYMAS 2018 09 11
Teisės aktai
ETATINIO IR FINANSAVIMO APLINKRAŠTIS
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMŲ KLAUSIMŲ IŠAIŠKINIMAS
VDI IŠAIŠKINIMAS DĖL PAPILDOMO DARBO
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 STRAIPSNIŲ IR 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
MOKYMO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO, PASKIRSTYMO IR PANAUDOJIMO TVARKA
MOKYTOJŲ (IŠSKYRUS TRENERIUS) PAREIGYBIŲ APRAŠYMO METODIKA
REKOMENDACIJOS DĖL DARBO KRŪVIO SANDAROS
PAVYZDŽIAI. KONTAKTINIŲ IR NEKONTAKTINIŲ VALANDŲ PASISKIRSTYMAS PER METUS
PAVYZDŽIAI. MOKYTOJŲ PAREIGYBIŲ APRAŠAI
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJO PAREIGYBĖS APRAŠO PAVYZDYS
MATEMATIKOS MOKYTOJO EKSPERTO PAREIGYBĖS APRAŠO PAVYZDYS
ISTORIJOS MOKYTOJO PAREIGYBĖS APRAŠO PAVYZDYS
GIMTOSIOS KALBOS MOKYTOJO METODININKO PAREIGYBĖS APRAŠO PAVYZDYS
KŪNO KULTŪROS MOKYTOJO PAREIGYBĖS APRAŠO PAVYZDYS“
Manau, jau ir skaitytojai pasiskaičiavo, kad pedagogo tarifinio darbo užmokesčio sistemos kūrėjams, įvairioms darbo grupėms ir pan. skiriama per PENKIS KARTUS daugiau lėšų nei jų uždirbs „bandomaisiais triušiais“ tapę Lietuvos pedagogai per neva atlyginimų kėlimo vajų…
Todėl pastarieji ir netikėjo jokiais valdžios džiūgavimais, o laukė pirmųjų atlyginimų dienos. Tiesa, tą laukimą kartino informacijos stoka, mokyklų direktorių blaškymasis, informacijos slėpimas ir t.t., ir pan. Vadinasi, chaosas ir nežinia 2018/2019 mokslo metų pradžią lydėjo ir švietimo įstaigose – antrojoje po šeimos asmens ugdymo pakopoje.
Praktinis švietimo reformos vykdymas Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijoje
Šia tema kalbėjausi su kelių mokyklų direktoriais bei mokytojais, tačiau konstruktyvios veiklos įrodymų pateikė tik Lietuvos švietimo darbuotojų Meškuičių gimnazijos organizacijos vadovė Ilona Tiknienė. Ši moteris nedaugžodžiauja, jei nežino, o jei žino, teikia patikimą informaciją, atspindinčią ne tik profsąjungiečių, bet ir administracijos pozicijas.
Pedagogų tarifinio apmokėjimo peripetijomis I.Tiknienė ėmė domėtis dar vidurvasaryje: skaitė norminius aktus, konsultavosi su Lietuvos Švietimo darbuotojų profsąjungos bei asmeniniais juristais, bendravo su kitų mokyklų kolegomis. O prasidėjus mokslo metams, pradėjo susirašinėti ir su gimnazijos direktore Sigita Užkuraitiene.
2018 metų rugsėjo 12 dieną, sukaupusi LŠDPS narių prašymus paaiškinti, kaip jiems bus skaičiuojamas darbo užmokestis už bendruomenines valandas, vadinamąją „trečiąją kišenę“, I.Tiknienė kreipėsi į Meškuičių gimnazijos vadovę prašydama suteikti atitinkamos informacijos. Priminsiu, kad išreklamuoto pedagogų tarifinio atlyginimo kūrėjai tarsi aiškino, kad tai nebus valandinis užmokestis, tačiau skaičiuojant, kiek laiko mokytojas sugaišta per pamokas [„kontaktinė kišenė“], popamokiniame darbe [„nekontaktinė kišenė“] ir bendruomeninėje veikloje [„trečioji kišenė“], kito varianto nėra, kaip tik skaičiuoti valandas.
Taigi, brangus, net 97 mln. eurų kainavęs pedagogų tarifinio apmokėjimo, mechanizmas yra įvestas skubotai, gana painus, kiršinantis mokytojų kolektyvus ir, kas svarbiausia, nesukėlęs atlyginimų padidėjimo džiugesio. Priešingai, tarkime, Meškuičių gimnazijos pradinių klasių mokytojų, turinčių pernykštį darbo krūvį ir per 30 metų stažą, algos sumažėjo 15–20 eurų ir nebesusidaro vadinamasis vienas etatas… Mokytojus ir vėl užklupo neparuošta reforma ir optinė atlyginimų padidėjimo apgaulė. Skaičiuoklės sudėtingos, reikalaujančios išlaidų jas aiškinantiems konsultantams ir t.t., ir pan.
Žodžiu, mestos milžiniškos biudžeto lėšos, o rezultatas – nulinis. Nors gal ir ne: paaštrėjo konfliktai pedagogų kolektyvuose, nes besidomintys naujovėmis gana lengvai susiskaičiavo „pirmosios ir antrosios kišenių“ vertes, o „trečioji kišenė“ ne viename kolektyve kažkodėl liko … įslaptinta.
Meškuičiuose aktyviajai profsąjungietei Ilonai Tiknienei buvo atsakyta, kad viešinti sugaištų bendruomeninės veiklos valandų, t.y. „trečiosios kišenės“ turinio, neleidžia Lietuvos Respublikos duomenų apsaugos įstatymas… Buvusio Šiaulių universiteto dabar jau irgi buvusi Viešojo administravimo kurso dėstytoja Vida Skačkauskaitė labai nustebo, kad bandoma „įslaptinti“ biudžeto lėšų dalybas biudžetinėse įstaigose.
Tuomet I.Tiknienė pakartotinai paklausė direktorės Sigitos Užkuraitienės, prašydama informaciją apie „trečiosios kišenės“ valandų, temų bei užmokesčio pasidalijimą pagarsinti nuasmenintą. Tačiau teisingas darbo krūvio pateikimas buvo dar labiau įslaptintas, o I.Tiknienei parekomenduota kreiptis į Indrę Antulienę – gimnazijoje įsteigtos alternatyvios darbuotojų profsąjungos vadovę. I. Tiknienė parašė kolegei raštą dėl „trečiosios kišenės“ pasidalijimo problemų.
Ši atsakyme irgi priminė mistiškąjį asmens duomenų saugumą, prisipažino pritarianti I.Tiknienės „siūlymui dėl informacijos pateikimo“ ir pranešė, kad visa nuasmeninta informacija buvo pateikta rugsėjo 25 dieną vykusiame mokytojų pasitarime, kuris išvakarėse [2018-09-24] buvo … atšauktas.
Pasiklydo tarp trijų kišenių…
Teisybės dėlei, turiu pripažinti, kad atkaklioji profsąjungietė Ilona Tiknienė atsakymą iš gimnazijos vadovės S.Užkuraitienės apie kontaktinių [pirmoji kišenė], nekontaktinių [antroji kišenė] ir kitų veiklų [trečioji kišenė] apmokėjimus gavo. Atsiųstąją informaciją direktorė pavadino nuasmenintais duomenimis apie „valandų mokyklos bendruomenei“ paskirstymą.
Minėtą vadovės raštą paviešinu, nes jis, anot S.Užkuraitienės, „nuasmenintas“, tačiau prašau Švietimo ir mokslo ministrės patarėją Arminą Varanauską įvykdyti pažadą ir „iki kaulelių išnarstyti direktorius“, kad pagaliau liautųsi pedagogų kolektyvų kiršinimas bei viešosios informacijos slėpimas, prisidengus asmens duomenų apsaugos norminiais aktais bei direktyvomis.
Patvirtinimas LTV informacinėje laidoje: „Skubų darbą velnias renka“
Rudens atostogos, moksleiviams prasidėjo įprastai – Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse, tačiau „atidengė“ ir naujų vadinamojo pedagogų tarifinio apmokėjimo problemų. Meškuičių gimnazijos pradinių klasių mokytoja I. Tiknienė, atostogų metu dirbusi mokykloje, sutikusi direktorę S.Užkuraitienę, paklausė, iš kurios „kišenės“ bus mokama už darbą atostogų metu. Ir į tą, regis, nuasmeninimo nereikalaujantį klausimą vadovė atsakyti negalėjo, todėl visus tąkart darbo vietoje buvusius pedagogus ji … ėmė varyti namo.
Be to, regis ne viena S. Užkuraitienė negalėjo atsakyti į šį paprastutį brangiosios reformos klausimą. Tos pačios dienos vakare „Panoramoje“ net dviejų švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai ieškojo atsako į šią ir kitas skubotos reformos stūmikų pražiūrėtas problemas.
„Švietimo darbuotojų neapleidžia problemos, nes ten veikia net kelios profsąjungos, kurios nesugeba savo žmonių apginti“, – Šiauliuose vykusiame susitikime yra užsiminęs vienas Tautos forumo lyderių profesorius Vytautas Radžvilas.
Ir jis teisus. Net minėtoje LTV informacinėje laidoje vienas proflyderis [Lietuvos Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas] kvietė pedagogus lapkričio 12 dieną streikuoti, o kitas [Lietuvos Švietimo profesinės sąjungos – Audrius Jurgelevičius] teigė, kad tai tėra alternatyvios organizacijos savireklama.
„Kaip Danguje – taip ir žemėje“, byloja mūsų išmintinga Tauta. O tarp Ilonos Tiknienės ir jos vadovės Sigitos Užkuraitienės toliau vyksta intensyvus susirašinėjimas.
Skelbiu prašymo „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“ formą. Ji nepildyta, todėl, manytume, net „labai nuasmeninta“. Ką tai reiškia, aiškinkimės drauge.
Tiek šį kartą.