Keturiasdešimt antrasis šios kadencijos Raseinių tarybos posėdis staigmenų nežadėjo. Tiesa, sekretoriate jau buvo įregistruotas devynių politikų pasirašytas ramybės nežadantis kreipimasis į merą Algirdą Gricių dėl administracijos direktoriaus Remigijaus Ačo atleidimo iš užimamų pareigų, bet posėdžio darbotvarkės projekte tokio klausimo nebuvo. Tačiau ir sugiedojus Tautišką giesmę, ir pasveikinus kolegą Petrą Vežbavičių gimtadienio proga vienybė nesužydėjo.
Posėdžio pradžioje tradiciškai žodis suteiktas tarybos nariui, Etikos komisijos pirmininkui Matui Skamarakui. Jis tarybą informavo, kad LR Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, jog net 7 Raseinių tarybos nariai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą: Romaldas Zubiela, Česlovas Kenstavičius, Ričardas Bartkus, Aurelija Rimkienė, Edgaras Juška, Valdemaras Jacikas, Antanas Kilčauskas. Penki pirmieji priklauso Raseinių krašto ateities sąjūdžiui „Rasai“, todėl balsuodami už pinigų skyrimą šios organizacijos vykdomam projektui privalėjo nusišalinti. Jei jie tai būtų padarę, lėšos vargu ar būtų nukritę į „Rasų“ sąskaitą. Dabar tik sulaukė etikos sargų pabarimo, ir tiek. Dar vienas valdančiosios daugumos politikas – Voldemaras Jacikas – „pamiršo“ deklaruoti savo žmonos bei sūnaus verslo įmonėse turimas akcijas. Panašus likimas ištiko ir tarybos opozicijos atstovą – Antaną Kilčauską, nes jis laiku nedeklaravo savo visuomeninės veiklos – „Norgėlų kaimo bendruomenės“ pirmininko pareigų.
Be to, M.Samarakas pasidžiaugė, kad pagaliau visi tarybos nariai, išgirdę jo pastabas, pareikštas praėjusio posėdžio metu, savivaldybės tinklapyje paviešino telefonų numerius, o kai kurie nurodo net po du elektroninio pašto adresus. Todėl, manau, Kalėdų senelis turėtų būti dosnus tvarkingai dirbančiam jaunajam politikui.
Etikos komisijos pirmininkui baigus savo pasisakymą, pasigirdo mero Algirdo Griciaus replika: „Liūdna informacija, kad taryboje greitai bus įstatymus pažeidžiančių politikų dauguma“. Po šių žodžių paskaičiavau: valdančiojoje koalicijoje yra 13 tarybos narių, iš jų net šeši nusižengė įstatymui.
Biudžetą perskirstė be didesnių ginčų
Visai neseniai išgirdau vienos savo moksladraugės pastebėjimą, kad labiau nei sveikas seksas žmones jaudina pinigų dalybos.
Raseinių metinis biudžetas yra beveik 33 milijonai eurų. Buvo perskirstomos nepanaudotos lėšos. V.Kudirkos gatvės rekonstrukcijai teko 36 tūkst. eurų, „Raseinių šilumos tinklams“ – beveik 21 tūkst. eurų. Šios sumos įtarimų nesukėlė, daugiau pasiginčyta dėl 15 tūkst. eurų, skiriamų Žaiginio daugiafunkciniam centrui sporto salės suolams įsigyti. Beje, trečdalis šių lėšų „atkirpta“, kad Šaulių sąjungos nariai Lietuvos valstybės šimtmetį sutiktų pasipuošę naujomis uniformomis.
Sigitui Vaičiui buvo įdomu, kaip patenkinami prašymai perskirstyti lėšas, ar visi jie patenkinami ir kas tą darbą atlieka. Buvo paaiškinta, kad tenkinami visi pageidavimai, jei tai neprieštarauja norminiams aktams, o šias „geradarių“ funkcijas atlieka savivaldybės administracija.
Atleisti nuo mokesčių į savivaldybės biudžetą
Piniginių klausimų svarstymas, padalinus nepanaudotas biudžeto lėšas, nesibaigė, nes politikai nutarė dvi verslo įmones atleisti nuo dalies turto ir žemės nuomos mokesčio. Pagal patvirtintas taisykles [oficialiai – aprašus], jei įmonėje dirba 70 proc. raseiniškių, tai atitinkamai tokia proporcija teikiama minėtų mokesčių lengvata. UAB „BORDENA“ ir žemės ūkio kooperatyvui „AGROAVES GROUP“ suteikus žemės ir turto mokesčio lengvatas, savivaldybės biudžetas neteko beveik 10 000 eurų. Kiek šios įmonės sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, nebuvo pagarsinta.
Ar gyventojai pakankamai informuoti?
Dar svarstant posėdžio darbotvarkę Vidmantas Karabinas prašė klausimo „Dėl Raseinių savivaldybės gatvių, kelių, automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo ir įrengimo eiliškumo“ nevarstyti ir atidėti, nes esą kai kurie seniūnaičiai neturėjo informacijos ir nėra susipažinę su sprendimo projektu. Valdančiosios daugumos balsais klausimas darbotvarkėje liko, todėl posėdžio pabaigoje laukė netikėtumas: 12 tarybos narių ištraukė balsavimo korteles ir procedūrą boikotavo. Meras A.Gricius rezultato patikslinimui pasiūlė balsavimą pakartoti, tačiau UŽ pasisakė tie patys „velnio tuzinu“ vadinami – trylika politikų.
Kai kam „užsidegė kepurė“, kai kas pasiūlė „nuleisti kraujo“…
Klausimo „Dėl gyventojų apklausos rezultatų „svarstymas tikrai nežadėjo tokio emocijų pliūpsnio, koks ištiko Raseinių savivaldybės tarybos narius. Politikai buvo supažindinti su bene antrą kartą šiemet vykdyta gyventojų apklausa dėl seniūnijų ribų nustatymo. Akcija vyko lapkričio 13–24 dienomis, joje dalyvavo 18,27 proc. gyventojų. Prieš rezultatų patvirtinimą užvirė toks mūšis, kurį replikos po balsavimo dar labiau užaštrino.
Tarsi žinodamas situaciją, Steponas Nacius klausimą pristatančiojo paklausė, ar buvo užfiksuota pažeidimų ir sulaukė atsakymo, kad tokių nesama. Aldona Ona Radčenko pranešė, kad jos vadovaujamas Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas apklausos rezultatų tvirtinimui nepritarė. Komitete buvo domimasi, kas kuravo apklausos organizavimą, nes kilo įtarimų, kad buvo sabotuotas mero potvarkio vykdymas. Andrių Bautronį domino, „kaip buvo vykdoma apklausa, ar galėjo kai kurie tarybos nariai rinkti parašus ir lankyti žmones namuose“. Į šio politiko žodžius niekas nekreipė dėmesio, tai jam kolegiškai padėjo S.Vaičius: „Ar buvo galima parašus rinkti su apklausos lapais vaikštant į namus pas gyventojus?“ Tačiau ir šis „klausimas“ buvo „neišgirstas“… Nesulaukęs atsakymų į kelis kartus kartojamus klausimus, A.Bautronis ryžosi pasisakyti: „Mero potvarkis nebuvo tinkamai įgyvendintas. Gyventojai nevyko į seniūnijas, o kažkas gyventojus lankė namuose ir rinko parašus. Seniūnai tapo įkaitais.“ A.Radčenko irgi pasisakė PRIEŠ rezultatų tvirtinimą ir teiravosi: „Ar galima raštu klausti, kodėl nebuvo tinkamai vykdomas mero potvarkis?“ Bet vėl nesulaukė atsakymo ir pamažu ir posėdžių salėje augo įtampa… Tuo tarpu Steponas Nacius pasisakė UŽ apklausos rezultatų tvirtinimą, nes jis „nesivadovauja kažkokioj spaudoj matytais kažkokio politiko žodžiais“. O toliau dar gražiau: „Jei matote, kad vykdoma nusikalstama veika, reikia kreiptis į teisėsaugą dėl dokumentų klastojimo.“ S.Nacius pareiškė, kad pasitiki seniūnais. L.Bielskis šiam kolegai paantrino pritardamas apklausos rezultatams: „Jei paliekamos senos ribos ir neprireikė papildomų lėšų, nematau nieko blogo, kad seniūnijų ribos būtų įteisintos“.
Po balsavimo, kuriuo buvo pritarta apklausos rezultatams, kaip iš gausybės rago pasipylė replikos, temperamentu pranokusios visas diskusijas UŽ ir PRIEŠ.
V.Jacikas: „Ponas Bautroni, baikit vadovautis VBS [viena boba pasakė – aut.past.] agentūros duomenimis. Baikit vesti šitą sumaištį. Apkaltinat seniūnus klastojimais? Kokios jūsų žinios? Iš kur jūs jas ėmėt? Iš kokio universiteto? Solidarizuojuosi su Nacium…“ V.Karabinas bandė situaciją sukonkretinti: „Administracija nekontroliavo mero potvarkio tinkamo vykdymo. Tai yra faktas. Galit jūs čia vartyt, kaip norit. Ir nereikia to ignoruoti. Taškas.“
Ir čia nebeatlaikė administracijos direktoriaus R.Ačo nervų sistema: „Aš matau, kad Tvarka ir teisingumas [tarsi ir atsakas V.Karabinui – aut.past.] nori kažkokio kraujo. Ateikit ir atsikąskit veną. Atsimenat, kaip Uspaskichas Seime yra pasakęs? Visų pirma mero potvarkiu … direktoriaus pavaduotojas yra komisijos pirmininkas. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad direktoriaus pavaduotojas Ulickas turi susidvejinti ir 12 seniūnijų sėdėti, tai jis nesėdės. Prašau, ką sakė Nacius, duoti raštiškus skundus. Kai vyksta rinkimai į savivaldybės tarybą ar į Seimą, tai skundai surašomi per dvi valandas. Jūs šiandien eskaluojate spaudai rašyti visokias nesąmones, bet jūs neturite jokio konkretaus įrodymo. Prisiimkit atsakomybę.“
Vyrišką diskusiją papuošė moteris. Ona Babonienė tarė svarų žodį: „Reikia kiekvienam atidžiau išgirsti vienas kitą, o kas kelia balsą, aš visuomet sakau – „Vagie, kepurė dega“…“. Tvarkietis Petras Vežbavičius atsakė į administracijos direktoriaus didaktinę tiradą: „Pirmiausia, tai mes esame tarybos nariai ir nėra reikalo ant mūsų rėkti. Jeigu tarybos nariui kyla kažkokios tai abejonės, jis turi teisę pagal Konstituciją, įstatymus ir mūsų veiklos reglamentą kreiptis į tarybą, reikšti savo nuomonę. Ir prašom čia, administracijos direktoriau, nelaužyti tarybos nariams rankų”.
Pabaiga be vampyriškų niuansų…
Baigdama posėdžio aprašymą, pacituosiu eilinį Remigijaus Ačo šnekalą iš jo inauguracinės kalbos Raseinių tarybos nariams, prieš išrenkant jį administracijos direktoriumi: „Tie, kurie bandysit laviruot galvodami, kad mes čia lygtai pešimės ar kažkas tai … bus viena komanda. Aš, jeigu būsiu išrinktas administracijos direktoriumi, pagrindinis dalykas bus nepolitikuoti. Tarybai aš iš karto galiu pasakyti, jeigu man bus užduotas bent vienas koks klausimas ir jis turės kokią politinę potekstę, aš į jį neatsakinėsiu. Tas, kas liečia administracijos darbą, kas liečia mano darbą rajone, taip, aš į bet kokius klausimus atsakinėsiu. Aš giliai įsitikinęs, kad administracija turi dirbti, o taryba – politikuoti. Aš nemanau arba nenoriu pasakyti, kad aš nesu politikas, bet tuo momentu, kol aš dirbsiu administracijos direktoriumi, aš tikrai nebūsiu politikas, o būsiu paprasčiausiai tas asmuo, kuris įgyvendins jūsų sprendimus, kuriuos jūs priimsite.“
Kiek žodžiai nuo darbų nutolę, spręskite patys, garbieji skaitytojai.