Sulaukiau keistoko anoniminio komentatoriaus[-ės] kaltinimo, esą per daug ir per dažnai rašau apie Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos administracijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narių, iniciatyvinės grupės „Į pagalbą STT“ ar aktyvių visuomenininkų, susibūrusių į Žmogaus teisių gynimo asociaciją, batalijas.
Taip. Dažnai. Tą ritmą „diktavo“ pačios bylos.
Tačiau ką reiškia „per dažnai“? Juk niekas nelinkėtume sau nei dalinio, nei atrankinio teisingumo ar pusiau tiesos?
Dar pernai pažadėjau žurnalistinį tyrimą. Tik tuomet nė nepagalvojau, kad jis užsitęs. Ir tikrai nemaniau, kad paaiškės, jog Meškuičių gimnazijos situacija yra tipinė, būdinga visai Lietuvos švietimo sistemai. Be to, visai nesvarbu, ar apie universitetinį, ar pagrindinį mokymą kalbėsime – visur trūksta kolegiško bendradarbiavimo bei sutarimo. Konfliktai tuština ir ugdymo krepšelius, ir nukentėjusiųjų kišenes.
Bet labiausiai nepakantumo atmosfera darbo kolektyvuose ar bendruomenėse kenkia jaunų žmonių savivokai, kuomet nevalingai formuojama nuomonė, kad stipresnysis – šiuo atveju įvairių lygių valdžia – visada yra teisi, o silpnesnysis, t.y. pavaldiniai, privalo neprasižioti.
Verta prisiminti, kaip prieš metus viešąjį interesą bandė ginti Meškuičių gimnazijos profsąjungiečiai ir mokinių tėveliai, kad taptų aiškiau, kodėl šiemet jie parašė skundą Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.
SKUNDAS
Dėl ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliktų prokuroro veiksmų
2018-07-17
Meškuičiai, Šiaulių rajonas
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-52-1028/2017, prokurorė Daina Songailienė) Aldeivina Incienė, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1d. ir 300 str. 1d. padarymo ir perduota Vlado Inco, a.k. …………………., atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, be užstato. Baudžiamoji byla nutraukta.
Aldeivinai Incienei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti iki laidavimo termino pabaigos.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista iš Aldeivinos Incienės 85,79 Eur Ilonai Tiknienei ir 120 Eur Virginijui Tikniui, kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Priteista iš Aldeivinos Incienės 1700 Eur advokato išlaidų atlyginimo Ilonai Tiknienei, Lionei Sarpauskienei, Eglei Joniškienei.
Byla dalyje dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo atlyginti 718,48 Eur žalą valstybės biudžetui nutraukta.
Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
2017-06-28 Šiaulių Apygardos teismo nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-116-309/2017, prokurorė Daina Songailienė) nukentėjusiųjų skundas atmestas.
2017-07-10, 2017-08-07 ir 2017-08-31 kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti.
Faktinės aplinkybės.
Aldeivina Incienė, būdama Meškuičių gimnazijos sekretore bei Lietuvos Respublikos sąjūdžio Šiaulių skyriaus sekretore, 2012 m. balandžio mėn. tyčia suklastojo dvylika tikrų dokumentų – prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms,t.y. tyčia, sąmoningai įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis ir suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu Neravų g. 8 Druskininkai.
Tęsdama nusikalstamą veiką, būdama Meškuičių gimnazijos sekretore bei Lietuvos Respublikos sąjūdžio Šiaulių skyriaus sekretore, 2013 m. balandžio mėn. tyčia suklastojo keturiasdešimt aštuonis tikrus dokumentus – prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms,t.y. tyčia, sąmoningai įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis ir suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu Neravų g. 8 Druskininkai.
Tęsdama nusikalstamą veiką, būdama Meškuičių gimnazijos sekretore bei Lietuvos Respublikos sąjūdžio Šiaulių skyriaus sekretore, 2014 m. balandžio mėn. tyčia suklastojo du tikrus dokumentus – prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms, t.y. tyčia, sąmoningai įrašė paramos davėjų valios neatitinkančius duomenis ir suklastotus prašymus siuntė ir panaudojo – išsiuntė klasikiniu paštu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dokumentų tvarkymo skyriui, adresu Neravų g. 8 Druskininkai.
Be to, ji apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, turėdama tikslą gauti politinei partijai finansavimą, t.y. Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 1% dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, tokiu būdu ji kito asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šiaulių skyriaus naudai įgijo svetimą, Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 2012 m. balandžio mėn. – 161,26 Eur., 2013 m. balandžio mėn. – 557,22 Eur.
Skundo esmė.
Turėjo būti ginamas tiek Lietuvos Respublikos valstybės interesas, tiek 23 (dvidešimt trijų) nukentėjusiųjų asmenų interesai.
Jau nuo 2015 m. liepos 14 d. paaiškėjo aplinkybės, kad įgytas Lietuvos Respublikai priklausantis turtas, turint tikslą gauti politinei partijai finansavimą, t. y. Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 1% dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, kito asmens – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šiaulių skyriaus vardu buvo gautos atitinkamos piniginės lėšos,t.y. veikos pobūdis buvo akivaizdus, konkretus, aiškus, be to, tai buvo tyčinis veikimas.
2015-07-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau savo interesus mes gynėme ir toliau, todėl 2015-08-18 vis dėlto buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Mes siekėme apginti turtinius interesus – ir savo, ir valstybės, tačiau jau tuomet supratome, kad tuo metu iškeltas labai svarbus klausimas, o prokuroro pareiga, „kai paaiškėja nuskalstamos veikos požymių, [jis] privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“ (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK ) 2 straipsnis).
Kai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, mes ne vieną kartą kreipėmės su prašymais tiek dėl rašytinių įrodymų (šiuo atveju prašymai dėl mokestinių deklaracijų išreikalavimo) bei mūsų iniciatyva 2016-09-23, 2016-10-10, 2016-10-19 atliktos papildomos Tarptautinės Nepriklausomų ekspertų Federacijos specialistų komisijos ekspertizės. Manome, kad visą šį laikotarpį buvome aktyvūs, siekdami apginti savo teises.
Tačiau, mūsų nuostabai, paaiškėjo aplinkybės, kad buvo siekiama ne tinkamai atskleisti nusikalstamą veiką, išsiaiškinti visas aplinkybes, o apsiribota tik vienu aspektu – kuo greičiau baigti tyrimą, įvertinti tik surinktų įrodymų visumą ir nesiekti nubausti kaltą asmenį tinkamai, o jo pasigailėti, nes šiuo atveju Aldeivina Incienė prisipažino ir gailisi.
Tačiau šiuo atveju, prokuroras nesiėmė tinkamų priemonių, kad ir visa eilė nukentėjusiųjų asmenų patikėtų ta nuoširdžia Aldeivinos Incienės atgaila, nes nusikalstama veika buvo vykdoma keletą metų iš eilės.
Dar vienas iš motyvų, kodėl negalima toleruoti tokio prokuroro (valstybės interesų gynėjo) elgesio – valstybės kaltinimą palaikančios prokurorės Dainos Songailienės kalba Šiaulių Apygardos teisme, kurioje aiškiai atsispindėjo (pagal turinį ir esmę) praktiškai tie patys teisiamosios Aldeivinos Incienės gynėjos argumentai, tik šiek tiek daugiau detalizuoti. Tokiu būdu nesuprantama, kokia iš tiesų buvo prokuroro pozicija, ir atsakymas vienareikšmiškas – kuo greičiau pabaigti bylos nagrinėjimą, tinkamai neįsigilinus į visas aplinkybes, nes kaltinamoji prisipažįsta kalta.
Tokiu būdu liko tinkamai neištirtos pačios esminės aplinkybės – kas gi iš tiesų pastūmėjo Aldeiviną Incienę atlikti tokius veiksmus, dėl kurių ji nuoširdžiai gailisi. Ir atsakymas slypėjo pačios bylos medžiagoje, tiek konkrečiai ir pačios Aldeivinos Incienės parodymuose – deklaracijų pasirašytus blankus ji atiduodavo tuometiniam gimnazijos direktoriui A.Mačiuliui. Liudytojas pastebėjęs, kad jis ir jo žmona yra skyrę po procentą politinei partijai, kuriai tikrai niekada neskyrė, supyko ir nuėjo pas tuometinį gimnazijos direktorių A.Mačiulį. Klausė, kai tai nutiko, kad jo su žmona Prašymuose įrašyta jo partija kaip gavėjas. A.Mačiulis labai susijaudino ir ėmė aiškinti, kad tai, ko gero, įvyko klaida. Jis jo klausė, kaip tai gali būti, kad ta pati klaida kartojasi iš metų į metus, bet A.Mačiulis jam nieko konkretaus taip ir nepaaiškino. Nukentėjusioji vaikų parneštą iš mokyklos Deklaraciją tiesiog sudegino, o pasirodo ji buvo pristatyta į mokesčių inspekciją su ne jos pasirašytu vardu, pavarde, parašu. Kas taip padarė iki šiol liko neištirta. Nebuvo išsamiai atlikta pieštuko žymių analizė Deklaracijose. Kaip nebūtų keista, šios aplinkybės nesudomino nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokurorės, nei teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą. Viskas daroma paskubomis ir tai suponuoja paprastą nuomonę – kuo skubiau viską pabaigiame, nes gali iškilti daugiau aplinkybių, o šiuo atveju, viskas aišku – yra nusikalstama veika, yra kaltininkas, ir to pakanka. Tai kur tuomet objektyvumas, tiesos ieškojimas ir tikslus aplinkybių vertinimas konkrečioje situacijoje?
Šioje byloje konkrečių ir ryžtingų veiksmų iš prokuroro pusės pasigedome tada, kai buvo vertinamos atliktos ekspertizės. Iš tiesų buvo vadovautasi tik 2016-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis Nr. 11-924(16), 11-997(16), 11-998(16). Tuo apsiribojo ir prokuroras, pateikdamas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, ir Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį. Tačiau niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad prie bylos medžiagosdar yra prijungtos ir kitos išvados,t.y. Tarptautinės nepriklausomų Ekspertų federacijos specialistų komisijos išvados Nr. 57/09/16, Nr.62/10-16, Nr.67/10-16, kurios kategoriškai paneigė LTEC specialistų išvadas. Prokurorė į tai nekreipė dėmesio, nes šios išvados būtų privertę vėl gilintis į visą medžiagą, atlikti tyrimą adekvačiai paaiškėjusioms naujoms aplinkybėms. Tai akivaizdus nenoras ištirti bylą iš esmės teisingai, įvertinti surinktus įrodymus ir vis dėlto neginti kaltinamosios (tai advokato pareiga), o teisingai įvertinti aplinkybes, kad ir šioje byloje būtų nuteisti tikrieji kaltininkai.
Kaip tuomet galima vertinti ir prokurorės išreikštą nuomonę posėdžio metu, kuomet yra teigiama „viešojo intereso klausimas kaip ir išspręstas.Visuomenė žino apie tai“. Tai kaipgi vertinti tokią viešojo intereso gynimo poziciją – mes, kaip nukentėjusieji, aktyviai kovojame už tai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (tai pavyko tik iš antrojo karto), siekiama, kad būtų tinkamai apskaičiuota ir įvertintas padarytos žalos mastas – prašymas atmetamas, mūsų surinkti įrodymai visiškai nevertinami, nors ir prieštaraujantys surinktiesiems, tai kur tas viešojo intereso gynimas? Kodėl leidžiama tyčiotis iš proceso dalyvių, laikant juos visiškais kvailiais?
Manome, kad tokie viešojo intereso „gynimo“ būdai nepateisino mūsų lūkesčių ne tik į nešališką teismą. Jau ikiteisminio tyrimo metu prokurorė Daina Songailienė pademonstravo viešojo intereso gynimo imitaciją, siuntinėdama nukentėjusius iš vienos instancijos į kitą bei nekreipdama dėmesio į pateikiamus prašymus bei liudijimus.Tokį mūsų vertinimą pagrindžia valstybei atstovaujančios pareigūnės baigiamoji kalba baudžiamosios bylos nagrinėjimo Apeliacinėje instancijoje metu, kuomet viešąjį interesą ji suvokė kaip informacijos paviešinimą žiniasklaidoje.
Tokie minėtos prokurorės veiksmai ir pasisakymai proceso metu byloja apie žemą profesinį lygį, neskatina ginti valstybės nuosavybės, o sukuria įspūdį, kad ir prokuroras gali būti šališkas – suinteresuotas ginti ne nuskriaustųjų, o nusikaltėlių pozicijas. Be to, šios bylos atmestinis ikiteisminis tyrimas bei teismo baigtis iki šiol neprarado savo aktualumo. Liberalų sąjūdžiui klimpstant vis į gilesnį korupcijos liūną, šią politinę organizaciją įvardinus nusikalstama, mums padaryta moralinė žala tik didėja, nes tampame politinių sukčių rėmėjais, ne savo valia „paaukojusiais“ jiems dalį pajamų mokesčio.
Manome, kad tokie faktai privalo būti svarstomi ir tinkamai įvertinti. Tikimės, kad Generalinė prokuratūra atliks deramą šioje situacijoje prokurorės D. Songailienės veiklos bei kompetencijų tyrimą.
Prašome tyrimą atlikti ne Šiaulių apskrities prokuratūroje, nes atėjo metas atriboti tarnybinius tyrimus nuo vietoje žinybiškai atliekamų „kadrų būklės inventorizacijos“.
Su pagarba ir pasitikėjimu –
PASTABA: 23 nukentėjusiųjų pavardės Tiesos.lt redakcijai ir Generaliniam prokurorui yra žinomos
P.S. Manau, beviltiška skrebenti į užsiciklinusių komentatorių, kurie visomis negandomis kaltina pilietiškus, netylinčius, laisvos dvasios žmones sąžinę. Taip ir neradę drąsos stoti į kovą su savo baimėmis ir nepataikauti valdžiai turintiesiems niekada ir nesupras, ką reiškia stoti į kovą su sistema ir ginti viešąjį interesą, kuomet net ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar kaltintojai teismuose tampa advokatais nusikaltėliams. Šioje, ką tik dar sykį prisimintoje Meškuičių byloje nukentėjo per 60 žmonių. Bylinėtis ryžosi maždaug trečdalis, nes kitiems, dirbantiems privačiose struktūrose, darbdaviai nesuteikė galimybės vaikščioti pas tardytojus ar prokurorus.
Taigi, patys atsakykite į paprastą klausimą: ar pradėję tiesos paieškas ir įrodę, kad buvote teisūs, nes teisėsaugininkai provincijos lygio aferistus pripažino padarius nusikalstamas veikas, nereikalautumėte iš kaltųjų padengti bent bylinėjimosi išlaidas? Juolab, kad jos ganėtinai solidžios, palyginti su pedagogų ar mokinių tėvų gaunamais atlyginimais?
Paprašiau pradinių klasių mokytoją Iloną Tiknienę pateikti tiesos paieškų balansą:
„Mes, gindami Valstybės, t.y. viešąjį, ir savo interesus savavališko 1 proc. pajamų mokesčio pasisavinimo Liberalų sąjūdžio naudai bylinėjimosi procese, patyrėme tokias išlaidas: 1500 eurų kainavo apeliacinis skundas ir advokato atstovavimo išlaidos Apygardos teisme, 200 eurų kitos advokatės – O.Ragauskienės atstovavimas Apygardos teisme. 3000 eurų buvome sumokėję advokatui už pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir atstovavimą pirmosios instancijos 6 teismo bylos svarstymuose, kai advokatas atstovavo 23 nukentėjusiesiems.
Iš atsakovės A. Incienės mums buvo priteista tik 1700 eurų, o 1300 eurų praradome, nors bylos tomuose liko dokumentai, liudijantys mūsų patirtą žalą“.
Taigi, jeigu manysime, kad kiekvienu vagystės, apgavystės ar smurto protrūkio atveju geriausia byla – tyla, nesitikėkime geresnio gyvenimo Lietuvoje nei sau, nei vaikams, nei anūkams.
„Baimė – Tautos nelaimė“. Šį šūkį skandavome Atgimimo mitinguose. Jis tebėra aktualus ir šiandien, minint Sąjūdžio 30-metį.
…Todėl prisipažinkite, kas nenorite būti LAIMINGAS?