Rugsėjo 20 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atsakinėjo į Seimo narių iš anksto jam pateiktus klausimus. Parlamentarai domėjosi kariuomenės pirkimų tyrimų istorija, pavaduotojų pasirinkimo aplinkybėmis ir pan.
Prievolę atsakyti į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį turi atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius ir tie valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas (išskyrus teisėjus).
Pateikiame generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo narių klausimus.
Kolegos, darbotvarkės 2–1 klausimas. Kviečiame generalinį prokurorą E. Pašilį atsakyti į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 209 straipsnį. Prašom, generalinis prokurore.
E. PAŠILIS. Laba diena, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios, ponai! Vadovaudamasis Seimo statuto 209 straipsniu teikiu atsakymus į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narių šių metų rugsėjo 14 dieną raštu pateiktus klausimus, kurių iš viso yra 15.
Pirmasis klausimas būtų toks: „Ar už tyrimą atsakingas prokuroras ikiteisminio tyrimo metu priimdamas procesinius sprendimus dėl UAB „Nota Bene“ nusikalstamų veikų įvertino visą jam ikiteisminio tyrimo institucijos, tai yra Karo policijos, perduotą medžiagą, taip pat KAM generalinės inspekcijos ir KAM centralizuoto audito išvadas ir jų priedus, kuriuose numatytos prekių kainos, pareigūnų veiksmai ir panašiai?“
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą prokuroras, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo perspektyvos, privalo įvertinti visus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, turinčius reikšmės patvirtinant ar paneigiant nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens elgesyje, ir šių duomenų analizės pagrindu priimti proceso sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jį sustabdyti arba perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui.
Kalbėdamas apie konkretų paminėtą ikiteisminį tyrimą galiu tik dar kartą patvirtinti, kad šių metų birželio 1 dieną Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirto baudžiamojo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą nutraukti 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdyboje pradėtą ir atliktą ikiteisminį tyrimą dėl prekių tiekėjo galimo sukčiavimo. Tą pačią, t. y. birželio 1 dieną, raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl galimų pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą. Rugpjūčio 16 dieną gavęs VPT (sutrumpintai Viešųjų pirkimų tarnyba) išvadą ir su ja susipažinęs prokuroras šią išvadą bei ją lydintį VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai procesiniam sprendimui priimti. Rugpjūčio 30 dieną mano pavedimu ši medžiaga buvo perduoda įvertinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Taip pat negaliu nepaminėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teismo teisėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo. Teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad tiriant galimą prekių tiekėjo sukčiavimą nebuvo pakankamai įsigilinta į visas su įtartu sukčiavimu susijusias aplinkybes, nebuvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai ir nepašalintos visos abejonės dėl šios galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat nurodė, kad nebuvo įvertinta, ar nėra padaryta Baudžiamojo kodekso 204 straipsnyje, t. y. svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas, numatyta veikla.
Šiuo metu sprendžiama dėl šio tyrimo sujungimo ir rugpjūčio 30 dieną pradėto ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant išsiaiškinti ir objektyviai vertinti Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro veiklą organizuojat, vadovaujat minėtam ikiteisminiam tyrimui. Praėjusią savaitę pavedžiau atlikti vidinį tyrimą. Šio tyrimo metu bus įvertinti prokuroro atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, todėl asmeniškai vertinti šioje salėje susilaikysiu.
Antrasis klausimas. „Jūsų nuomone, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, kieno yra pareiga, įvertinus visą turime medžiagą, atitinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką?“ Galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra priskirtas ikiteisminio tyrimo subjekto, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencijai. Praktikoje nuskalstamos veikos kvalifikaciją dažniausiai parenka ikiteisminį tyrimą atliekantis subjektas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Manydamas, kad nusikalstama veika iki-teisminio tyrimo pareigūno yra kvalifikuota neteisingai, prokuroras privalo pagal savo kompetenciją imtis veiksmų, kad baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas tinkamai, t. y. parinkta ikiteisminio tyrimo metu nustatyta faktines aplinkybes atitinkanti, galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Trečiasis klausimas. „Jeigu pateiktoje medžiagoje, pagal kurią prašoma ištirti konkrečią nusikalstamą veiką (pagal BK straipsnį), yra požymių, kad galimai buvo padaryta ir kita nusikalstama veika, ar prokuroras turi imtis visų BPK numatytų veiksmų ir ištirti visas galimas nusikalstamas veikas, nepriklausomai, ar dėl jų buvo kreiptasi?“ Pareiškėjo nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesaisto ikiteisminio tyrimo subjektų. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ketvirtasis klausimas. „2015 m. kovo 9 d. Lietuvos kariuomenės karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo sudarant sutartį dėl virtuvės įrankių įsigijimo iš UAB „Nota Bene“, Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai ikiteisminio tyrimo veiksmus pavedė atlikti Lietuvos kariuomenės karo policijai. 2016 m. birželio 1 d. prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nuskalstamos veikos sudėties.“ Priėmusi šį sprendimą, prokuratūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT), prašydama įvertinti, ar nebuvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, įsigyjant prekes iš UAB „Nota Bene“, ir prašoma atsakyti.
4.1. klausimas. „Dėl kokių priežasčių įvertinti, ar nebuvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, prokuratūra ikiteisminio tyrimo medžiagą VPT perdavė nutraukus ikiteisminį tyrimą?“
4.2. klausimas. „Ar ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti atlikta viešojo pirkimo procedūra, teisėtumo vertinimas?“
4.3. klausimas. „Ar prokuratūroje įprasta praktika, kai, nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo medžiagos duomenys dar kartą perduodami vertinti kitai tarnybai?“
Visų pirma norėčiau patikslinti, kad 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos kariuomenės karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo. Norėčiau pabrėžti, kad ne sudarant sutartį, kaip suformuluota paklausime, o ją vykdant. Pacituosiu pranešimą prokuratūrai apie pradėtą tyrimą, pateiktą nusikalstamos veikos aprašymo formuluotę: „UAB „Nota Bene“ pagal 2014 m. spalio 8 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentu įsipareigojo pristatyti gamintojo „Kärcher Futuretech“ prekes, tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 2 d. pristatė kito gamintojo pigesnes prekes, ant kurių papildomų pakuočių uždėti gamintojo „Kärcher Futuretech“ lipdukai, kurie suklaidino pirkėjo – Lietuvos kariuomenės Materialinio resursų departamento – atstovus, priėmusius prekes. Tuo UAB „Nota Bene“ padarė Lietuvos kariuomenei apie 4 tūkst. 388 eurų turtinę žalą. Įstatyminis pagrindas, nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo medžiagą perduoti įvertinti pagal kompetenciją kitai institucijai yra suformuluotas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 6 dalyje, pagal šią normą, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinių teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“
Jeigu vertinant ne ikiteisminiame tyrime gautą informaciją arba atliekant ikiteisminį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų yra nustatoma, kad vykdant viešuosius pirkimus šio proceso dalyviai ar su jais susiję asmenys galimai padarė nusikalstamą veiką, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, t. y. paprastai parenkant vienos iš korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kvalifikaciją, ir viešojo pirkimo procedūrų teisėtumas vertinamas pagal vykstantį baudžiamąjį procesą. Į detalesnius klausimus, susijusius su prokuroro veikla ir priimtais procesiniais sprendimais šiame tyrime, ar jie atitinka visus įstatymų reikalavimus, kaip jau minėta, bus atsakyta baigus šiuo metu Generalinėje prokuratūroje atliekamą vidinį tyrimą, o prireikus – ir tarnybinį patikrinimą.
Penktasis klausimas. „Viešųjų pirkimų tarnybai paviešinus savo vertinimo išvadas ir kilus ažiotažui, Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, nors prieš tai buvo nutraukusi tyrimą dėl sukčiavimo. Ar visuomenės susidomėjimas, Prezidentės viešai išsakyta kritika krašto apsaugos ministrui padarė įtaką prokuratūros sprendimui pradėti naują tyrimą. Ir ar tai neparodo galimo prokuroro neobjektyvumo ir šališkumo.“ Konstitucinis prokuroro nepriklausomumo principas deklaruoja, kad, vykdydamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 268 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, gavus ir įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas viešojo pirkimo pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadą ir pirkimo vertinimo išvadą, t. y. atsiradus Baudžiamojo proceso kodekse nustatytam ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindui, t. y. gavus objektyvių faktinių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Galiu tik dar kartą priminti, kad ši išvada buvo pateikta atsakant į prokuroro birželio 1 dienos raštą.
Šeštasis klausimas. „Jeigu teigiate, kad „visuomenė iš prokuratūros pagrįstai tikisi nepolitizuotų, skaidrių tyrimų, prokurorų nepriklausomumo priimant sprendimus“, tačiau nutraukta ikiteisminio tyrimo medžiaga VPT prokuratūra leido viešinti šiuo metu. Ar nemanote, kad taip galimai daroma įtaka prasidėjusių Seimo rinkimų kampanijai?“ Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą reglamentavimą sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, įskaitant ir nutrauktą ikiteisminio tyrimo duomenis, paskelbimo tokių duomenų turinio ir apimties, yra tyrimą organizuojančio prokuroro prerogatyva. Surašius Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vykdyto viešojo pirkimo išvadas dėl lauko virtuvių TEK 250 atsarginių dalių ir agregatų įsigijimo, Viešųjų pirkimų tarnyba raštu kreipėsi tokios išvados pasirašiusią Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama leisti viešai paskelbti išvadas tarnybos interneto tinklalapyje. Atsižvelgdamas į šį prašymą, prokuroras vadovavo nutrauktam ikiteisminiam tyrimui dėl galimo prekių tiekėjo sukčiavimo, priėmė sprendimą leisti paskelbti duomenis, glaudžiai susijusius su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, jas pagrindžiančius.
Septintasis klausimas. „Baudžiamojo kodekso 245 straipsnis numato, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Prašau paaiškinti situaciją dėl prokuroro teismo sprendimo nevykdymo, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, kai yra teismo sprendimas, ir prokuroro atsakomybės klausimą.“ Manytina, kad klausiama apie situaciją, kai iki-teisminio tyrimo teisėjas panaikina prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba prokuroro nutarimą atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir po tokios nutarties priėmimo subjektas, kompetentingas spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, dar kartą priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytos išvados ir nurodymai pašalinti konstatuotus pažeidimus prokuroro yra privalomi. Vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį gali būti privalu atlikti skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimo veiksmus, iš naujo įvertinti gautą informaciją, papildomai argumentuoti priimtą nutarimą ir panašiai. Tačiau teisės aktai nenustato draudimo prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pakartotinai priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių, jeigu priimant tokį nutarimą yra atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir yra pašalinti joje konstatuoti pažeidimai. Pakartotinio sprendimo atsisakyti pradėti baudžiamojo proceso priėmimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo nevykdymas ir užtraukti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teisine atsakomybę.
Atsakydamas į šį klausimą taip pat norėčiau jus informuoti apie tai, kad šių metų liepos 7 dieną mano įsakymu buvo patvirtintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos patvirtinimo, pakeitimo, kuriose dabar yra nurodyta, kad nutarimas atsisakyti ikiteisminį tyrimą pa-naikinamas iki tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu, kuriame nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai, patikslinimo veiksmai paprastai neatliekami. Tokiu atveju priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimas įforminamas rekomendacijų 5.1, 5.3 punktuose numatytu būdu.
Aštuntas klausimas. „Tapęs generaliniu prokuroru, jūs įsipareigojote stiprinti prokuroro kvalifikaciją ir kompetenciją, efektyvinti ikiteisminio tyrimo kokybę, o pagrindinį tikslą įvardijote – didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūros darbu. Kokius ir kada priimsite sprendimus, padėsiančius išspręsti sistemines prokuratūros veiklos problemas, tai yra tobulinant ikiteisminio tyrimo tvarką, ikiteisminio tyrimo kokybę bei kontrolės stoką? Tai liudija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo šių metų rugsėjo 8 d. nutartis, panaikinanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Nota Bene“ (teismo nuomone, prokurorų nutarimai priimti nepakankamai įsigilinus į nagrinėjamą situaciją), ir netinkamai, netiksliai Baudžiamojo įstatymo kontekste vertinant įvykį, ne-atlikus visų būtinų tyrimo veiksmų ir nepašalinus visų abejonių dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.“
Kaip jau minėjau, teismo nuomone, su įtartu sukčiavimu susijusios aplinkybės tikrai turėjo būti ištirtos išsamiau, tačiau tai, kad teismas nesutiko su prokuroro įrodymų vertinimu dėl konkrečios nusikaltimo sudėties, mano vertinimu, neparodo sisteminės klaidos.
Kita vertus, dar prieš paskiriant mane į šias pareigas, viešai akcentavau kvalifikacijos kėlimo būtinumą ir, manau, sutiksite, kad nepaisant visų pastangų per pusę metų esminių pokyčių šioje srityje pasiekti tiesiog neįmanoma.
Vienas iš mano veiklos prioritetų yra ikiteisminio tyrimo kokybės stiprinimas. Paminėsiu tik keletą dalykų, kurie yra vykdomi šiam tikslui užtikrinti. Tai yra papildomai vertinama esama įstatymų, taip pat vidaus teisės aktų bazė. Siekiant užtikrinti prokuratūros vykdomų procesų supaprastinimą, didesnį teisinį aiškumą, realią padėtį atspindinčių kokybės veiklos rodiklių nustatymą, didinamas Generalinės prokuratūros vaidmuo užtikrinant vienodą ikiteisminio tyrimo valstybinio kaltinimo praktiką, viešojo intereso gynimą, stiprinamas darbas su teritorinėmis prokuratūromis. Perimant teismų patirtį, užtikrinant veiklos kokybę, organizuojami tiksliniai patikrinimai teritorijose. Ketinama sukurti sistemą, kuri užtikrintų deramą planavimą ir rezultatų monitoringą. Taip pat numatytos priemonės, susijusios su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos taikymu prokuratūros veikloje. Taip pat stiprinamas keitimasis informacija ir komunikavimas su policijos, kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, taip pat kitomis valstybės savivaldos institucijomis, kurios teikia pranešimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Pokyčių turima ir mokymo srityje. Šiuo metu Generalinėje prokuratūroje Personalo teisės skyriuje jau dirba trijų specialistų grupė, kuri atsakinga už mokymus, kvalifikacijos kėlimą. Anksčiau už tai atsakingas buvo vienas asmuo. Taip pat buvo sudarytos kelios darbo grupės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo organizavimo klausimais. Šiuo metu mokymų, kvalifikacijos kėlimo renginiai jau intensyviai vyksta. Taip pat aktyviai plečiamas bendradarbiavimas mokymo srityje, rengiami dokumentai dėl stojimo į Europos teisinio mokymo tinklą.
Pagrindinis šių mokymų ir mainų programos tikslas – gilinti praktines Europos teismų sistemos atstovų žinias apie kitas teismines sistemas, taip pat Europos teisę ir žmogaus teises, dalintis patirtimi su kitų šalių teisėsaugos specialistais.
Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Nacionaline teismų administracija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse. Taip pat ketiname inicijuoti bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą su Mykolo Romerio universitetu ir svarstysime galimybes bendradarbiauti mokymo kvalifikacijos kėlimo srityse su kitomis ikiteisminio tyrimo institucijomis. Visuomenės pasitikėjimas, lyginant paskutinių metų pradžios duomenis, nors ir pamažu, tačiau didėja.
Devintas klausimas. „Ar siūlydamas Giedrių Danėlių į generalinio prokuroro pavaduotojo postą…“
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas prokurore, iš tiesų laikas eina į pabaigą. Ar galime leisti atsakyti į visus klausimus, o paskui klausinėti? (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu sutariame?
E. PAŠILIS. Aš labai atsiprašau dėl laiko limito, bet turėjome penkiolika klausimų ir tai mes bandėme koncentruoti.
PIRMININKAS. Jūs gal… Bet iš tiesų geriau…
E. PAŠILIS. Kiti nėra tokie platūs.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tęsiame, kol atsakys į klausimus. Gerai, sutariame. Ačiū. Prašom.
E. PAŠILIS. „Ar, siūlydamas G. Danėlių į generalinio prokuroro pavaduotojo postą, jūs atsižvelgėte tik į jo kompetenciją ir patirtį prokuratūroje, ar ir į tai, kad jis sėkmingai atstovavo Prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo? Ar tai neprieštaravo tarnybinės etikos moralės normoms?“
Mano siekis yra suburti profesionalią komandą, todėl minimas kandidatas ir buvo įvardytas. Manau, niekam nekelia abejonių jo profesinės kompetencijos, tačiau tikrai sutinku, kad derėjo dėmesingiau įvertinti visas aplinkybes. Tikiuosi, kada nors mano pasiūlytas kitas pretendentas niekam nesukels jokių abejonių ir iškart noriu pasakyti, kad kol kas tokio kandidato neturiu.
Dešimtasis klausimas. „Pastaruoju metu, jau vykstant rinkimų į Seimą kampanijai, pareikšti įtarimai, pradėti ikiteisminiai tyrimai kai kurių politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Ar šie veiksmai nebuvo derinti su Lietuvos Respublikos Prezidente, jos patarėjais, ar informuodavote juos prieš priimant sprendimą?“
Lietuvos Respublikos prokuratūros veikla yra organizuojama laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintos principinės nuostatos, kad, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų pareigūnų, politinių partijų, organizacijų, taip pat asmenų, klauso tik Konstitucijos ir įstatymų. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimtiems sprendimams. Proceso veiklą kontroliuoja tik aukštesnysis prokuroras ir įstatymas. (Šurmulys salėje) Jeigu manęs to klausiama, aš suprantu, kad yra nežinoma. Taip pat prokuroras privalo vykdyti savo pareigas, neatsižvelgdamas į valstybėje vykstančius politinius, ekonominius ir kitokius procesus.
Vienuoliktas klausimas. „Pastaruoju metu didžiausio visuomeninio rezonanso sulaukiančių ikiteisminių tyrimų duomenys yra viešai skelbiami. Apie kai kuriuos jų informuoti atskiri žiniasklaidos atstovai. Kaip tokia praktika suderinama su Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“? Ar tokia praktika atitinka oficialią Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros poziciją? Ar pastaruoju metu yra pradėtas nors vienas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį?“
Tikrai, turiu sutikti, kad visuomenė nėra abejinga prokuratūros kontroliuojamiems tyrimams, jei juose minimi vieši asmenys, tai yra politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai, pareigūnai. Vadovaujantis ir Lietuvos teismų, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, viešieji asmenys negali tikėtis tokio pat privatumo kaip kiti visuomenės nariai ir ypač tais atvejais, kai yra pagrindas įtarti nusikalstamą veiką. Žiniasklaida taip pat niekuomet nepalieka be dėmesio tyrimų, pradėtų dėl įtariamų korupcinių veikų. Tačiau negaliu sutikti, kad prokuratūra apie tyrimus informuoja tik atskirus žiniasklaidos atstovus. Sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo, skelbtinos informacijos turinio ir apimties priima tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, taisyklės, pagal kurias prokuroras ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo subjektui teikia informaciją apie tyrimą, nu-statytos generalinio prokuroro įsakymu, patvirtintos informacijos teikimo Viešosios informacijos rengėjams tvarkos apraše.
Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio nuostatos detalizuoja ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo principus, tvarką nustato generalinio prokuroro patvirtintos duomenų skelbimo rekomendacijos.
Dėl pradėtų tyrimų galiu pateikti šiuos statistinius duomenis: 2014 m. buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį, vienas sustabdytas, vienas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalį 1 punktą, vienas iki šiol atliekamas. 2015 metais pradėtas vienas tyrimas, kuris šiuo metu sustabdytas. Teismuose 2014–2015 m. baudžiamųjų bylų pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį nagrinėjama nebuvo.
Dvyliktas klausimas. „Generalinėje prokuratūroje 2012 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tikrinama informacija, jog AB bankui „Snoras“, iškėlus bankrotą šioje bankrutuojančioje kredito įstaigoje, buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos. Kas padaryta, kokių rezultatų pa-siekta ikiteisminio tyrimo metu, nes jau praėjo daugiau kaip ketveri metai?“
2012 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir 184 straipsnio 2 dalį dėl bankrutuojančio AB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. Cooperio veiksmų, duodant leidimus atlikti galimai neteisėtas finansines operacijas, dėl kurių bankui buvo padaryta didelė turtinė žala, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apie tai buvo viešai ir išsamiai pranešta.
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. kovo 22 d. nutarimu, Generalinei prokuratūrai, be kita ko, buvo suformuluotas prašymas patikrinti nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo pagrįstumą. Vykdant šį prašymą, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos prokuratūroje… buvo išreikalauta iš Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų korupcijos tyrimo, taip pat patikrinta tyrimo medžiaga… Nustatyta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančio AB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. Cooperio veiksmų, duodant leidimus atlikti neteisėtas operacijas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Patikrintame nutarime nagrinėjamiems klausimams aktualios Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso nuostatos pritaikytos tinkamai, nutarimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus, o padarytos teisinės išvados ikiteisminio tyrimo metu (…) faktines aplinkybes.
Tryliktas klausimas. „Kokių rezultatų pasiekta dėl banko „Snoras“ buvusių dviejų didžiausių banko savininkų V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos?“
Minimiems asmenims pasislėpus nuo baudžiamojo persekiojimo, tai yra išvykus į Jungtinę Karalystę, 2011 m. lapkričio 22 d. Generalinė prokuratūra išdavė šių asmenų Europos arešto orderius ir paskelbė jų paiešką. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos, vykdydamos šio Europos arešto orderį, 2011 m. lapkričio 25 d. pradėjo įtariamųjų perdavimo Lietuvai procesą. Londono teismas, priimdamas sprendimą išduoti įtariamuosius Lietuvai, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė kvalifikuotai parengtus procesinius dokumentus ir įtikinamus argumentus. Teismo proceso metu Jungtinėje Karalystėje prokurorai nepriekaištingai išdėstė reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau minėti įtariamieji 2015 metais pasislėpė nuo Jungtinės Karalystės policijos. Susidariusi situacija vertintina kaip didelė apmaudi Jungtinės Karalystės teisėsaugos nesėkmė. Nedelsiant po to Generalinė prokuratūra pradėjo ir šiuo metu aktyviai imasi visų įmanomų procesinių veiksmų dėl įtariamųjų tarptautinės paieškos vykdymo ir sėkmingos šio ikiteisminio tyrimo baigties. Detalesnės informacijos apie šias priemones dabar pateikti negaliu, siekdamas nepakenkti vykstantiems procesams.
Keturioliktas klausimas. „Ar Baudžiamojo proceso kodekso pataisos nuteisti tokius asmenis už akių neprieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai?“
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima, nes tai priklausytų nuo sąlygų, kuriomis būtų nagrinėjamas šis procesas. Svarbu, kad asmenys, dėl kurių vyktų toks procesas, būtų tinkamai apie jį informuoti, jiems būtų žinomi įtarimai, būtų sudaryta galimybė gintis tiek patiems, tiek pasitelkus gynėją.
Penkioliktas klausimas. „Kas padaryta dėl N. Venckienės ekstradicijos?“
Trumpai galiu atsakyti tik tiek, kad praėjusių metų pabaigoje JAV teisingumo departamentas patvirtino ekstradicijos dokumentų gavimą ir tai, kad prašymas išduoti Lietuvai nurodytą asmenį yra nagrinėtinas. Nuo to laiko vyksta tolesnis susižinojimas su JAV kompetentingomis institucijomis dėl minėto asmens ekstradicijos į Lietuvą, tačiau pranešimo apie priimtą sprendimą dar laukiame. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar truputį pasitarti, nes generalinis prokuroras netilpo į 15 minučių, dėl kurių mes sutikome, kad būtų pratęstas laikas, ir jis atsakytų į visus klausimus. Dabar turėtume pagal Statutą 15 minučių klausinėti, bet laikas viršytas. Ar klausinėjame 15, ar kiek liko laiko, tai yra apie 8 minutes? (Balsai salėje) Kolegos, tada klausinėjame 15 minučių. Kolegos, pirmenybę užduoti klausimus turi teisę tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėjo generalinis prokuroras. Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui, taip pat kitų Seimo narių klausimams. Pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo opozicijos lyderis ir opozicijos frakcijos seniūnai, o po to kiti, jeigu lieka laiko.
Pirmoji klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, atsakydamas jūs tarsi ir patvirtinote, kad šitie klausimai buvo pateikti ne veltui, ir jeigu jie nebūtų pateikti, ar tikrai jūs būtumėte pradėjęs vidinį tyrimą prokuratūroje dėl įvykusių precedentų – dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl teismo sprendimo priimti ir paskui atnaujinto tyrimo, jeigu mes nebūtume kreipęsi, ar toks vidinis tyrimas prokuratūroje būtų pradėtas?
E. PAŠILIS. Ačiū. Tikrai vidinis tyrimas buvo pradėtas prieš kelias savaites, dar neturint jūsų paklausimo. Buvo įvertinta visa situacija, tiksliai datos pasakyti negaliu, bet tikrai prieš pakviečiant mane į Seimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi M. Bastys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas generalini prokurore, tyrimo metu, kurį atliko Krašto apsaugos ministerija ir jos padaliniai, paaiškėjo tokie dalykai, kad, pavyzdžiui, per visą laiką nebuvo apklaustas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas, kad nebuvo kreipiama dėmesio į tai, kad II departamento žvalgybos kariuomenės II departamento pažymoje dar 2014 m. gruodžio 8 d. buvo aiškiai nurodyta, kad ne prekės ženklai suklastoti, o paaukštintos samčių ir šakučių kainos lauko virtuvėms. Taip pat ta pažyma, kaip matyti iš posėdžio, kuriame man teko dalyvauti, nesukėlė jokio susidomėjimo, tada dalyvavo jūsų pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduoto-jas. Na, ir skandalingiausias turbūt faktas, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …„Nota Bene“…
PIRMININKAS. Kolega, viskas. Prašom, prokurore, atsakyti.
E. PAŠILIS. Kaip minėjau, yra pradėtas vidinis patikrinimas, kuris gali išaugti ir į tarnybinį patikrinimą. Pati pradžia buvo tokia, kad buvo dar 2015 metų gegužės mėnesį buvo kreiptasi į Vokietijos firmą (…) prašant teisinės pagalbos. Mano žiniomis, buvo prašoma pratęsti terminą, prokuroras tą ir tenkino. Šių metų vasario 1 dieną buvo gautas atsakymas iš Vokietijos ir po to buvo toliau. Per tą laiką vyko ir liudytojų apklausos, bet ar visi liudytojai buvo apklausti, ar buvo tinkamai sureaguota, ar buvo padaryta kokių nors procesinių pažeidimų, atsakys vidinis tyrimas. Aš nenorėčiau suformuoti aiškios nuomonės, kad tas ar kitas dalykas buvo blogai padarytas. Tai turėtų objektyviai išspręsti mūsų…
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi E. Šablinskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas generalini prokurore, Socialdemokratų frakcija, vykdydama parlamentinės kontrolės prievolę, kvietė jus į frakciją, kad jūs atsakytumėte, dėl ko buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šaukštų ir šakučių. Jūsų atsakyme buvo motyvas, dėl ko jūs neatvykote, t. y. kad nepakenktumėte ikiteisminiam tyrimui. Mūsų klausimas yra – nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tad kaip gali būti pakenkta ikiteisminiam tyrimui? Norėčiau, kad jūs į tą dalį galėtumėte atsakyti.
Ir antra dalis. Ar būtų galima dabar teigti, kad vis dėlto prokurorai, vertindami šituos klausimus, nesivadovauja įstatymais ir nutraukia bylas, kurios kelia pagrįstų įtarimų? Žinoma, į antrą klausimą galite ir neatsakyti, jeigu tik būtų pakenkta, kadangi jūs minėjote savo atsakymuose, kad bus vykdomi papildomi tyrimai. Dėkoju.
E. PAŠILIS. Ačiū. Kviečiamas į frakciją… Taip, mes minėjome, kad buvo grėsmė dėl tyrimo, nes buvo pradėtas ir dėl korupcinio pobūdžio jau tuo metu veiklos tyrimas. Kitas pagrindinis dalykas, aš manau, kad ypač konkrečių bylų kontekste mes lygiai taip pat, kaip ir jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turėtume vadovautis išimtinai Konstitucija, įstatymais ir, be abejo, Seimo statutu.
Dėl nutraukto tyrimo. Taip, apylinkės teismo teisėjas išskyrė tris pozicijas, kodėl reikėtų atnaujinti. Viena būtų todėl, kad nepilnai atsakyta, ar tikrai nebuvo sukčiavimo nusikaltimo sudėties, tai nebuvo iki galo atskleista.
Antras momentas. Buvo iškeltas klausimas, ar tai nėra Baudžiamojo kodekso 204 straipsnio, t. y. neteisėtas prekės ženklo naudojimas, ir ar nereikėtų kvalifikuoti veiklą ir pagal tai.
Trečias apsektas buvo dėl to, kad galbūt ir „Nota Bene“ darbuotojus reikėtų apklausti ir dėl korupcinio pobūdžio veiksmų ir pasiūlyti sujungti šiuos tyrimus. Taigi nebuvo kokių nors pretenzijų prokuratūrai kitais klausimais ar dėl neatliktų veiksmų. Tiesiog tai įrodymų vertinimas ir iš esmės prekės ženklinimo klausimai, nes būtent ta linkme tyrimas ir vyko.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi B. Vėsaitė.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Pirmiausia, gerbiamas prokurore, turbūt gali-te pripažinti, kad jūsų vadovaujamu laikotarpiu vis daugiau keliate tokių patikrų savo prokurorams dėl pareigų neatlikimo arba subjektyvizmo. Bet mano klausimas būtų toks: ar nėra čia sąsajų su Karalienės Mortos mokykla, kurios irgi netyrė, atsisakė (o vis dėlto reikėtų baigti), jeigu giminystės ryšiai sueina su „Nota Bene“, kurios irgi tuo tarpu nenorėta nagrinėti ir uždaryti nuolat sprendimais… šita byla? Kaip jūs iš tikrųjų manote? Ir kada vis dėlto patikrinsite Karalienės Mortos mokyklos atvejį Gervėčių gatvėje, kur tikrai akivaizdus savavaldžiavimas?
E. PAŠILIS. Ačiū. Mūsų sistemoje, aš manau, yra gana objektyvi tvarka, kai prokuroro veiksmus galima skųsti aukštesniajam prokurorui. Tai yra numatyta ir Prokuratūros įstatyme. Sprendimus galima skųsti teismui. Tikrai nenorėčiau manyti, kad vienoje ar kitoje byloje, nors ir kaip mes ją pavadintume, yra subjektyvizmo, kaip jūs sakote. Tikrai tuo nenorėčiau tikėti. Jeigu matome sistemoje kokių nors trūkumų, aukštesnysis prokuroras bet kada gali atkreipti į tai dėmesį, sakykim, į bylos vilkinimą ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi A. Nesteckis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas prokurore, iš tikrųjų esame nusivylę, kaip prokuratūra gina viešąjį interesą. Jus skiriant generaliniu prokuroru, mes jūsų klausėme dėl Laikinosios energetikos komisijos išvadų tyrimo. Ten vis dėlto buvo prarasti šimtai milijonų.
Dabar mano toks klausimas. Pasakykite, gerbiamas generalini prokurore, neišsisukinėdamas, aiškiai visai Lietuvai, kas kaltas šakučių skandale? Ar krašto apsaugos ministras, kuris pagavo vagį, ar prokuratūra, kuri aplaidžiai dirbo?
E. PAŠILIS. Ačiū. Dėl energetikos klausimo. Aš manau, jūs tikrai galite pateikti tiek prašymus, tiek skundus, tiek apskųsti. Prokuratūra bet kuriuo atveju privalo atsakyti, kodėl, kaip jūs sakote, neginamas viešasis interesas ir panašiai.
Dėl konkretaus atvejo. Tikrai teko ir tokį darbą dirbti – teisėjo arbitro, kai tikrai reikėdavo spręsti, kaip jūs sakote, kas kaltas ir panašiai, pritaikyti įstatymą, parinkti sankcijos dydį. Tikrai nesiimčiau to daryti. Vienareikšmiškai į klausimus, aš manau, atsakiau. Galiu dar konkrečiau atsakyti, jeigu būtų kalbama apie įvykių seką ir panašiai.
Dar kartą paminėsiu, kad tikrai pradėtas vidinis tyrimas. Jeigu prokuroras ar aukštesnysis prokuroras netinkamai pasielgė, priėmė kokį nors sprendimą ar nesavalaikį sprendimą, ar neveikė, kada turėjo veikti, įstatymas įpareigojo, bus imtasi atitinkamų priemonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas prokurore, „Snoro“ banko istorija rodo dviejų garsių įmonių, kurioms buvo įskaitytos lėšos ir… Aš sutinku ir Antikorupcijos komisija sutiko, kad iš tikrųjų nėra pagrindo toms įmonėms taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau neteisėtas praturtėjimas pagal Civilinio proceso kodeksą aiškiai yra matomas. Čia yra viešasis interesas, kurį turėtų ginti prokuratūra.
Kitas pavyzdys. 2014 metų informacija dėl tų šakučių. Ten jums pateikta informacija dėl lipdukų klijavimo, ar teisėto, ar neteisėto, bet yra nurodytos kainos. Čia irgi prokuroras nemato viešojo intereso dėl kainų skirtumo. Ar jūs nemanote, kad tai yra sisteminis vengimas ginti viešąjį interesą, o jūs sakėte, kad norite išvengti sisteminių klaidų?
E. PAŠILIS. Ačiū. Kalbant apie konkretų tyrimą, jūs paminėjote vadinamųjų šakučių, yra ir teismo suformuluota konkrečiai, kaip minėjau, (…) turi atlikti prokuroras. Tie tyrimai greičiausiai bus sujungti. Tai yra sprendžiama ir, aš manau, bus atsakyta į visus klausimus.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano kolega dar klausė dėl „Snoro“. Jūs neatsakėte. Aš primenu.
Mano klausimai būtų iš dviejų dalių. Jūs nesutinkate, kad prokurorams neturėtų būti taikoma atsakomybė, kaip jūs sakėte, už įstatymo reikalavimų ir Konstitucijos nevykdymą. Šiuo atveju Konstitucija skelbia – įstatymui, teismui, kitiems pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Šiuo atveju bet kuriam asmeniui už teismo sprendimo nevykdymą galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nes tai yra baudžiamasis nusižengimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Jeigu manote, kad to nereikėjo, kodėl jūs keitė-te rekomendacijas? Tai vienas momentas. Rekomendacijos turbūt aukščiau negu įstatymas… generalinio prokuroro. Aš taip supratau.
Dar vienas aspektas buvo apie informavimą ikiteisminio tyrimo duomenų…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …žiniasklaidos. Suformuluosiu klausimą. Ar manote, kad apie būsimus procesinius veiksmus reikia pirmiausia pranešti žiniasklaidai ir proceso dalyviai pirmiau sužino tik iš žiniasklaidos, o ne iš prokuratūros?
E. PAŠILIS. Ačiū. Aš norėčiau patikslinti. Galbūt tas klausimas kitaip nuskambėjo ir panašiai tas at-sakymas dėl atsakomybės. Aišku, turėjome omeny vieną bylą ir tuo pagrindu kilusias rekomendacijos pataisas. Jei priimant tokį nutarimą yra atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir pašalinti joje konstatuoti pažeidimai, pakartotinio sprendimo atsisakyti pradėti baudžiamąjį procesą priėmimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo nevykdymas ir užtraukti atsakomybę. Tame kontekste buvo atsakymas. Tikrai aš taip nemanau. Manau, kad rekomendacijos buvo priimtos pagrįstai atsižvelgiant į jūsų komiteto išvadas ir rekomendacijas.
PIRMININKAS. Ir klausia J. Razma. Ruošiasi… (Balsai salėje) Vis dėlto antrą dalį. (Balsai salėje)
E. PAŠILIS. Dėl žiniasklaidos?
PIRMININKAS. Taip. Kad pirmiausia nuteka.
E. PAŠILIS. Dėl informacijos nutekinimo turite omenyje, taip? (Balsas salėje) Prokuratūra nėra tos nuomonės, kad taip turėtų būti. (Balsai salėje) Žinoma, kaip jūs sakote, ir šaukštas deguto gali sugadinti, bet aš jau minėjau, kad mūsų iniciatyva tarpžinybinė darbo grupė rengia rekomendacijas dėl neteisėto ikiteisminių duomenų paviešinimo. Šiuo metu sprendimas dar yra derinamas, būtent tos rekomendacijos. Jos nėra…
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ir tai yra paskutinis, kuris paklaus. (Balsai salėje) 15 minučių, kolegos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas generalini prokurore, aš linkėčiau tikrai išgirsti kolegų kai kurias pastabas, kurios gal dabar sakomos konkrečių bylų kontekste, bet, matyt, jos būtų ir ne viename kitame tyrime panašiai skambančios. Bet, grįžtant prie tos konkrečios vadinamosios auksinių šaukštų ir šakučių istorijos, ar jums neatrodo keista, kad besikreipiantieji reikalauja baudžiamosios bylos, bet tas gautas prekes kaip niekur nieko laiko sandėlyje dvejus metus, sutarties nenutraukia, nieko nesiima. Jeigu jau yra baudžiamosios atsakomybės klausimas, tai turbūt tokios sutarties labai staigiai turėtų būti atsisakoma?
E. PAŠILIS. Ačiū. Manau, kad pastabas, susijusias su viešųjų pirkimų pažeidimais, išsakė Viešųjų pirkimų tarnyba. Žinoma, be baudžiamosios atsakomybės, savo teises ir pažeistus interesus, taip pat institucijos, aš manau, galima ginti ne tik Baudžiamajame kodekse numatytomis priemonėmis, bet ir Civilinio įstatymo, specialiųjų įstatymų, Viešųjų pirkimų tarnybos ir panašiai.
PIRMININKAS. Kolegos, dėkojame generaliniam prokurorui už atsakytus klausimus. (Balsai salėje) Praėjo 15 minučių. (Balsai salėje) Kolegos! Vis tiek į visus klausimus neatsakys. (Balsai salėje) Ką jūs norėjote padaryti? Visiems duoti… Skirta pusvalandis laiko.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami, pasitariau su frakcija, frakcija prašo pratęsti. Bent vienam Seimo nariui iš frakcijos prašome duoti paklausti.
PIRMININKAS. Kolegos, yra pusė… (Balsai salėje) Prašau. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nesiūlau pritarti tokiam prašymui, ypač kai prašo Seimo narys, kuris pats turi santykių su teisėsauga. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, yra pasiūlymas pratęsti laiką, kitas – nepratęsti. Alternatyvus balsavimas, kad pratęstume ir iš kiekvienos frakcijos galėtų paklausti po vieną. Taip supratau? (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta P. Gražulio pasiūlymui, balsuojate už, kas turit kitą nuomonę, kad reikia nutraukti diskusijas, balsuojate prieš.
Už balsavo 55, prieš – 31. Kolegos, klaus tik ponas P. Urbšys, R. Tamašunienė ir P. Gražulis, kadangi Sąjūdžio frakcija yra neužsirašiusi… (Balsai salėje) Ir R. Markauskas taip pat, Darbo partija. Kolegos, viskas daugiau niekas nebus įrašytas.
Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad šakučių skandalas yra kaip dovana V. Putinui, kuris vykdo informacinį karą Lietuvos atžvilgiu. Net Rusijos slaptoji tarnyba nebūtų galėjusi suplanuoti tokios operacijos, kurios metu taip būtų pakenkta Lietuvos kariuomenės prestižui ir taip būtų paniekinta Lietuvos gynyba būtent savų piliečių akivaizdoje. Už tai turi prisiimti atsakomybę visi: ir tie, kurie priklauso krašto apsaugos sistemai, kurie leido tokiam viešajam pirkimui įvykti, ir prokuratūra, ir jūsų asmeniškai, generalinis prokurore, nes akivaizdu, kad Konstitucijoje numatyta prokuratūros misija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Prokuratūra įstatymu nustatytais pagrindais kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, nes tada, kai jau…
PIRMININKAS. Kolegos, prašau spėti per numatytą laiką!
P. URBŠYS (MSNG). Kai birželio 1 dieną buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tą pačią dieną prokuroras kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kadangi jis matė kito nusikaltimo požymių.
PIRMININKAS. Povilai! Ačiū, viskas. Prašau, prokurore.
E. PAŠILIS. Koks būtų klausimas?
PIRMININKAS. Na, užduok, duokim. Iš tiesų suformuluokite klausimą. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Ar nemanote, kad jūsų iniciatyvos dėl G. Danėliaus siūlymo į generalinio prokuroro pavaduotojo vietą, jūsų skubėjimas įsivelti į politines batalijas dėl šakučių, užuot ėmus ir išsiaiškinus, kodėl prokuroras neatliko savo pareigų, nemeta šešėlio ant jūsų nepriklausomumo?
E. PAŠILIS. Kaip minėjau, dėl šakučių, kaip jūs sakote, yra pradėtas vidinis patikrinimas. Jeigu tai bus prokuroro kaltė, tikrai bus įvertinta. Jūsų paminėti faktai yra teisingi, tai buvo birželio 1 diena, kai buvo nutraukta, prokuroras naudojosi savo diskrecijos teise ir kreipėsi į tarnybą. Dėl pavaduotojo G. Danėliaus aš jau minėjau, kad buvo atsižvelgta išimtinai tik į jo kompetenciją, į jo daugiau kaip 16 metų patirtį dirbant prokuratūroje, patirtį vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, iš jų 10 metų G. Danėlius dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuose. Čia nebuvo jokių kitų, bet aš tikrai pripažįstu, kad galėjome šiek tiek giliau vertinti ir kitus dalykus galbūt. O kad kaip nors nukentėtų, kaip jūs sakote, geopolitinės padėties kontekste, tikrai čia nebuvo kokių nors siekių ar specialių tikslų.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė, ruošiasi R. Markauskas. Paskutinis klaus P. Gražulis. Prašau, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas prokurore, visuomenė vis dėlto tikisi galutinio išsiaiškinimo tų auksinių šaukštų ir šakučių istorijos ir nustatymo, kas iš tikrųjų privalo atsakyti galutinai. Vis dėlto privalėjo būti sustabdytas tas pirkimas, atliktas krašto apsaugos sistemos, kaip nelogiškas. Jis ne tik kad ekonomiškai naudingas ar nenaudingas, tas kriterijus, vertinant tokį pirkimą, čia netgi visai netinkamas, visiškai nelogiškas. Ar jūs, bendradarbiaudami ir tirdami tą konkretų atvejį, taip pat ištiriate kitus pirkimus? Mūsų krašto apsaugos sistema gavo labai didelį finansavimą per pastaruosius metus ir išlaidavimo atvejų gali būti nustatyta ir kitų. Mes žinome, kad ir maisto produktai, ir karių uniforma, ir batai – ar iš tikrųjų pirkimai vyksta skaidriai, nes visuomenėje sklando labai įvairių gandų?
E. PAŠILIS. Ačiū. Aš manau, tam mes turime Viešųjų pirkimų tarnybą. Paprastai tikrai prokuratūra neturi būtent tokios viešųjų pirkimų funkcijos, bet jeigu yra pranešama, kad gali būti duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, tikrai prokuroras turi imtis priemonių.
PIRMININKAS. Klausia R. Markauskas, paskutinis ruošiasi P. Gražulis. Prašau.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamas prokurore, aš norėčiau pagilinti kolegės R. Tamašunienės klausimą, nes Viešųjų pirkimų vadovė yra viešojoje erdvėje pareiškusi, kad panašūs pirkimai būdavo vykdomi dešimtmetį, tai lyg ir yra už ko užsikabinti, kad yra tų, kurie nebuvo vienaip ar kitaip kontroliuojami. Ar nereikėtų peržiūrėti viso laikotarpio – dešimties metų laikotarpio, kaip ten viskas vyko?
E. PAŠILIS. Prokuratūra, manau, turėtų gauti konkretesnių duomenų. Kaip jūs sakote, dešimties metų laikotarpis yra tikrai ilgas laiko tarpas. Turint omeny, kad institucijų tikrai yra nemažai, tai aš nežinau, ar užtektų mums pajėgų patikrinti, kaip jūs sakote, visus viešuosius pirkimus ir panašiai?
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis, paskutinis šiandien.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas generalini prokurore, prieš klausdamas noriu jums… Žlungant Romos imperijai paskutinis satyrikas rašo: „Smulkius vagis mes kariame, stambius skiriame į valstybės tarnybą.“ Ar jums šiandien taip neatrodo Lietuva? Kodėl, nors kai jus skyrė į generalinius prokurorus, mes kreipėmės, kad būtų pradėtos tos bylos, kur išvaistyti milijardai energetikos sektoriuje, nė viena byla nepradėta? Jūs už 4 tūkst. Lt ir teismams privertus – listeriją ir isteriją, STT koldūnuose pradeda ieškoti kažkokių bakterijų. Ar tai prokuratūros darbas?
Gerbiamas prokurore, gėda man už jus. Aš jus gyriau iš tos tribūnos, kur jūs stovėjote. Jeigu būčiau kaltas šitoje byloje, aš pats, prokurore, atsistatydinčiau, bet dabar jums sakau, žiūrėdamas į akis, tai politinė byla ir jūs, Generalinė prokuratūra, už tai esate atsakingai. (Balsai salėje)
E. PAŠILIS. Jūsų paminėtose bylose tikrai bus priimti sprendimai, jie tikrai bus, bus galima juos apskųsti aukštesniajam prokurorui, bus galima apskųsti teismui. Tikėkime, kad tie sprendimai tikrai bus objektyvūs, nešališki ir kuo greičiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū generaliniam prokurorui už atsakytus klausimus, už Seimo nariams atsakytus klausimus. Ačiū jums, generalini prokurore.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ką tik nuskambėjęs kolegos P. Gražulio pasisakymas, manau, yra tiesioginio spaudimo dėl konkretaus tyrimo prokurorui išraiška. Taip, minima listerija ir t. t., visi suprantame, apie kokią bylą kalbama, kur, atrodo, pats mūsų kolega yra figūrantas toje byloje. Manau, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų išnagrinėti šį faktą, šį Seimo nario pasisakymą. Jūs, kaip pirmininkas, galėtumėte dėl to kreiptis.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, na, iš tiesų būtų įdomu, kad aš kreipčiausi dėl P. Gražulio. Manyčiau, jūs turite teisę kreiptis. Jeigu norite, kad Seimas apsispręstų, mes galime balsuoti, bet aš manau, kad čia ne tas atvejis. Jūs turite teisę pats asmeniškai kreiptis, manau, Etikos ir procedūrų komisija atsakys.
Dabar P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Jurgi Razma, kaip žinote, aš sėdėjau ir sovietmečiu, sovietų prokurorai kalbėjo tą patį, ką jūs dabar kalbate, kad aš darau spaudimą teisėtvarkai neduodamas parodymų. Kas pasikeitė? Sistema išliko ta pati, nė viena byla Generalinės prokuratūros nepradėta dėl jūsų vagysčių, nei Karalienės Mortos 7 mln., kur investuoja valstybinis kapitalas į jūsų Karalienės Mortos biznį, net, kai jūsų buvusios Seimo Pirmininkės I. Degutienė sūnus milijoną litų pasisavina iš „Snoro“ banko, kai kiti to negali padaryti. Mes galime daug, net kai ponas N. H. Cooperis sugrąžina milijoną litų, lyg ir neteistai pasiėmęs, nepradėti ikiteisminiai tyrimai. Mielieji, ar jūs nematote, kas darosi mūsų valstybėje? Ponas Jurgi, aš pasiryžęs ir viduje jau pasirengęs sėstis antrą kartą už demokratinę Lietuvą.
Šaltinis: lrs.lt