Šį trečiadienį parlamentarai, užuot įteisinę pažangiausias technologijas nevaisingumo problemoms spręsti, pritarė Respublikos prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui ir jos pateiktoms pataisoms, leidžiančioms perteklinių embrionų kūrimą, šaldymą, eksportą į kitas valstybes ir didelės jų dalies sunaikinimą.
Siūlome prisiminti, kaip parlamentarai svarstė, ar įteisinti leidimą nutraukti prasidėjusią žmogaus gyvybę.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIIP2502GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP2502. Svarstymo stadija. Taip pat grąžintas Prezidentės. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Monkauskaitę. (Balsai salėje) Jau pakviečiau… Atsiprašau pranešėjos, dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TSLKDF). Man atrodo, šiandien jau užtenka tų aistrų dėl vieno projekto ir manau, kad geriau šį irgi jautrų projektą priimti kitame posėdyje. Todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio – iki antradienio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nestatutinis prašymas. Veto yra svarstomas kitaip. (Balsai salėje) Jeigu manote kitaip, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Prašau, pranešėja, pateikti.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Šiandien susirinkęs Sveikatos reikalų komitetas…
PIRMININKĖ. Aš jums jau praeitą kartą atsakiau. Prašom, pranešėja.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Šį rytą susirinkęs Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir sutarė pritarti Prezidentės siūlomoms pataisoms ir papildymams. Balsavimo rezultatai: už – 6, 3 – prieš, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Diskusijoje užsirašė dalyvauti dešimt Seimo narių. Taigi pirmąjį kviečiu P. Urbšį. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašom. R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TSLKDF). Atsiprašau, Seimo Pirmininke, už per vėlyvą reakciją, tačiau bandžiau derinti su Sekretoriato darbuotojais, mano kortelė nefiksavo balsavimo. Nuo 03a iki 03e mano balsas yra prieš.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo mes pažymėsime. Ačiū, Rokai. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš karto noriu jus nuraminti, šiandien tikrai nekalbėsiu apie ekskomuniką – atskyrimą nuo Bažnyčios, nors priminsiu, kai buvo balsuojama dėl embrionų apsaugos nuo žudymo, kreipiausi į Seimo narius, kurie baigė priesaiką „Tepadeda man Dievas“ ir save sieja su Bažnyčia. Todėl, atvirai pasakius, nelabai supratau, kad tie žmonės, kurie net niekina Bažnyčią, taip jautriai reagavo. Šiandien daugiau norėčiau pakalbėti apie tai, kaip manipuliuojant duomenimis Seimo narius norima paversti elementariais kvailiais. Vakar kiekvienas Seimo narys gavo šitą brošiūrą. Šitoje brošiūroje yra išdėstyti duomenys, susiję su pagalbiniu apvaisinimu naudojant embrioną ar kiaušialąstes. Jums buvo įdėtas šitas lapelis – gimdančių moterų dalis po pagalbinio apvaisinimo. Šitame lapelyje jums aiškiai parodoma, kad pagal Maltos duomenis būdas, susiję su kiaušialąsčių naudojimu, yra neefektyvus ir jums nurodo šaltinį.
Gerbiami Seimo nariai, pirma, atkreipiu dėmesį, kad šaltinis, kuris nurodytas ir įdėtas į šitą brošiūrą, kur susiję su Europos ir Lietuvos duomenimis, šitie duomenys šitoje lentelėje yra Kinijos pagalbinio apvaisinimo įmonių duomenys. Maltos duomenų šaltinis, kuris nurodomas, yra bulvarinio laikraščio ir neatitinka tiesos.
Dar daugiau. Jeigu mes paimsime pagalbinio apvaisinimo Europoje būtent efektyvumą, toje pačioje brošiūroje aiškiai parodoma, kad efektyvumas nešaldant embrionų siekia 81 %. Akivaizdus yra būtent tas efektyvumas, kuris yra pats geriausias.
Negana to, kur jūs matote, kad yra nurodyta finansai, kaina? Jums norima įteigti į jūsų galvas, kad jeigu bus naudojami būtent šaldytos kiaušialąstės, tai kaina pakils tris kartus. Tai yra melas. Net jie nedrįsta po tuo melu pasirašyti, net nenurodo šaltinio. Iš tikrųjų valstybėse, kuriose taikomos būtent kiaušialąstės ir embrionas, kainų skirtumas siekia gal tiktai 1 tūkst. eurų.
Dar daugiau. Jūs niekur nerasite būtent šioje brošiūroje duomenų paimtų iš Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įmonių. Jų paprasčiausiai nėra. Nėra oficialaus registro, kuris fiksuotų, koks efektyvumas yra šiandien tų klinikų ar privačių įmonių, kurios taiko pagalbinį apvaisinimą. Jos net neteikia duomenų asociacijoms, kurios analizuoja šitą problemą. Kodėl? Todėl, kad pagalbinis apvaisinimas iš tikrųjų yra ne kas kita, o tik priemonė pasipelnyti. Ir tenka apgailestauti, kad Prezidentės siūlomame variante yra skatinamas šitas dalykas – į pagalbinį apvaisinimą daugiau žiūrėti kaip į verslo objektą.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes kalbame apie šios dienos realybę, tai prieš du mėnesius aš girdėjau tokias kalbas: yra įvykęs sandėris tarp darbdavių ir tarp tų, kurie nori įteisinti tą pagalbinį apvaisinimą, kaip išskirtinį verslą, naudingą jiems. Aš bijau, kad tai pasitvirtina. Dabartinis balsavimas dėl Darbo kodekso parodė, kad darbdaviai pasiekė savo. Ar dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo balsuodami jūs balsuosite taip, kas atitiks interesus tų, kurie, kaip minėjau, daro iš šito pelną ir verslą, greitai tai mes pamatysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. M. Čigriejienę. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visi pagalbinio apvaisinimo specialistai! Prezidentės grąžinimo priežastys buvo kokios? Kad pablogina jau dabar esamą padėtį, neatitinka Konstitucijos, neatitinka tarptautinių rekomendacijų ir gerosios medicinos praktikos, diskriminuoja nevaisingų porų teisę į šiuolaikinio gydymo metodus ir kelia pavojų moters ir vaiko sveikatai bei gyvybei.
Suprantant sveikatą kaip visapusišką žmogaus gerovę socialine, psichine ir fizine prasme, negalėjimas realizuoti tėvystės ar motinystės yra laikomas liga, kuri turėtų būti gydoma tinkamomis priemonėmis. Nevaisingumas yra liga ir pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, todėl nevaisingi asmenys negali būti diskriminuoti ir turi tokią pačią teisę į kokybišką sveikatos apsaugą kaip ir vaisingi. Reikia visiems laikams išsklaidyti dar iki šiol sklandančius mitus apie pagalbinį apvaisinimą.
Kaip šios srities profesionalė galiu jus patikinti, kad embrionai yra kuriami tik vienu tikslu – efektyviausiomis priemonėmis pasiekti nėštumą. Apie jokią prekybą negali būti net kalbos, tai draudžia įstatymas. Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą paprastai sukuriama daugiau embrionų nei panaudojama vieno apvaisinimo ciklo metu. Vienos perkėlimo procedūros gimdymo rodiklis yra 20–30 %, todėl ciklus tenka pakartoti, ir beveik visi embrionai yra panaudojami pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Kad apvaisinta kiaušialąstė, vėliau embrionas, yra žmogaus gyvybė ir turi potencialą tapti žmogumi, dėl to niekam nekyla abejonių, tačiau turėti potencialą ir būti žmogumi yra du skirtingi dalykai. Be moters organizmo embrionas niekada netaps žmogumi, todėl embrionas negali būti tapatinamas su žmogumi. Kiaušialąsčių šaldymas nėra efektyvesnė ar net lygiavertė procedūra, lyginant su embrionų šaldymu. Klinikinių nėštumų skaičius vienai šaldytai kiaušialąstei yra nuo 4 iki 12 %, vienam šaldytam embrionui – daugiau nei 20 %. Naudojant kiaušialąsčių šaldymo technologiją pasaulyje gimė tik apie 5 tūkst. vaikų, lyginant su daugiau kaip 5 mln. gimusių naudojant standartinius gydymo metodus. Kiaušialąsčių šaldymas yra veiksmingas ir saugus tik jaunoms ir vaisingumo problemų neturinčioms moterims.
Šiandien tai, kad beveik visoms nevaisingumo priežastims galima pritaikyti efektyvų gydymą, yra didžiausias modernios medicinos laimėjimas, todėl nė viena gydymo siekianti pora neturėtų būti diskriminuojama pagal savo padėtį ir gyvenamąją vietą. Likome tik viena pilka dėmė Europos žemėlapyje, turinti tokį žmogaus teisių suvaržytą įstatymą. Raginu prisijungti prie pacientų, kurie pasirašė peticiją prieš žmogaus teises diskriminuojantį ir sveikatą žalojantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ir palaikyti aukštus gydymo standartus atitinkančių gydymo metodų taikymo galimybę, palaikyti Prezidentės pateiktus pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi P. Gražulis.
R. J. DAGYS (TSLKDF). Gerbiamieji kolegos, visi turbūt čia, salėje, esantys kalbame apie tai, kad pagalbinis apvaisinimas kaip toks reikalingas. Niekas dėl to nesiginčija. Klausimas, kaip tą padaryti. Ir čia mes susiduriame su esmine dilema. Nekalbėsiu dabar aš kaip krikščionis, kalbėsiu kaip gamtos mokslų daktaras.
Taip, šeštame, septintame dešimtmetyje, kai mes mokėmės biologijos, buvo aiškinama, kad iki tol, kol žmogus atsiranda, jis pereina žuvies ir visokias kitokias stadijas, bet mokslas nestovėjo vietoje ir jis vienareikšmiškai įrodė, kada prasideda gyvybė, kada atsiranda žmogus. Jeigu jūs kokiam nors mokslininkui pasakysite, kad gyvybė atsiranda kada nors vėliau, o ne nuo tada, kai susilieja dvi ląstelės, tai pasakytų, kad jūs gyvenate akmens amžiuje. Ir man keista, kad tokių gydytojų dar atsiranda, kurie taip galvoja. Kursą reikia pasikartoti.
Jeigu niekam nekyla abejonių, kada atsiranda gyvybė, tai mes sprendžiame, kaip padėti moteriai, nepažeidžiant pagrindinių principų, nes kiekvienas iš mūsų turbūt puikiai suprantame, kad pasirinkimo teisė yra daug silpnesnis argumentas nei teisė į gyvybę. Ir negalime nė vienas iš mūsų prisiimti teisės eksperimentuoti su ta gyvybe, daryti kokius nors eksperimentus jai nesutinkant vien todėl, kad embrionas dar tuo metu negali pasakyti, išreikšti savo nuomonės. Bet motinos, savyje nešiojančios kūdikius, puikiai supranta, kad tai yra žmogus ir su juo kalbasi. Suvokia tai, nereikia to įrodinėti.
Ką mes dabar siūlome? Priimti Prezidentės veto – perteklinių embrionų gamybą, perteklinių žmonių gaminimą. Ir su po to išplaukiančiomis pasekmėmis – leisti nuspręsti, ar jis gali gyventi, ar negali, intervencijas daryti. Čia eugenikos mokslui atsirasti daug visokių priežasčių. Taip, buvo Antrojo pasaulinio karo metais manipuliacijų su žmogumi, irgi medikai eksperimentavo, ne kas nors kitas. Bet ar šiame amžiuje galima taip elgtis? Ir kur ta riba, kada turėtume sustoti? Jeigu mes nesiremiame mokslu kaip tokiu, tai tada belieka balsavimas atsižvelgiant į lobistinius interesus tų, kurie verčiasi tuo bizniu – čia nieko daugiau nėra.
Kada mes nuspręsim dėl tos gyvybės? Ar aštuntą savaitę? Kodėl gimimo metu? O gal po dešimt metų? Lengviau bus, mažiau išmokų vaikams reikės. Jis dar ne vaikas, jis dar nesąmoningas, jis dar nepakankamai subrendęs, jis dar negali nieko spręsti. Kurioje vietoje mes sustosime?
Arba mes saugome gyvybę, arba jos nesaugome. Jeigu peržengiame šitą barjerą, sustojimo nėra. Priklausomai nuo konjunktūros, politinės konjunktūros, lobistinių grupių, biznio interesų dar ko nors… Mes atidarome Pandoros skrynią, leidžiame su žmogumi eksperimentuoti kaip tinkama, leidžiame jį užšaldyti ar ką nors su juo kita padaryti. Šito nevalia peržengti ir pamiršti mes šito niekaip negalime.
Nubalsavę kitaip mes visada jausime sąžinės priekaištus dėl tų gyvybių, su kuriomis buvo pasielgta taip, nutrauktos gyvybės, iš kurių galėjo išaugti mokslininkai, dori piliečiai, pasiekti daug ką, o mes nusprendėme, kad jis tuo metu negali gyventi. Arba to meto medicinos žinios sako, kad jis turi defektą, bet taip pat po metų kitų pasirodys, kad tas defektas ištaisomas lengvų lengviausiai, nes mokslas nestovi vietoje, jis iš karto ištaisomas. Kas – mes, dievai, turime nuspręsti, kas turi gyventi, kas ne? Kodėl tada mes nepasisiūlome užšaldomi, su mumis eksperimentuoti? Darkykime šitaip. O ką, sudėtinga? Kur čia ribos? Ribų nebėra. Arba gerbiame gyvybę, arba jos negerbiame. Ir tada, kaip sakoma, priklausomai, kaip nubalsuosime, kokia kompozicija sėdėdami. Todėl aš pasisakau prieš Prezidentės veto, nes būtent tai įteisina šitas veto. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kviečiu P. Gražulį. Ruošiasi B. Vėsaitė.
P. GRAŽULIS (TTF). Dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro yra labai svarbus teisės aktas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, kurį svarstome. Aš sakiau, man truputį keista, Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų partija iškelia kandidatę į Prezidentus, ji tikrai deklaruoja aukštas moralines nuostatas ir reikalauja būti labai morališkai atsakingus visus Seimo narius, ir staiga gana atsakingą įstatymą, vertybinį, ji vetuoja. Jau kalbėjau pirmą kartą, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų susimąstyti, ar nepadarė klaidos keldami, remdami ir dabar remdami Prezidentę D. Grybauskaitę, nes jos vertybinės nuostatos gal daugiau deklaruojamos, bet, deja, gyvenime pasirodo, kad viena deklaruojama, o kitaip elgiamasi. Aš taip pat noriu pasidžiaugti, kad čia sėdintys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo nariai iš tikro nuoširdžiai gina tas vertybes, bet man rūpestį kelia naujas lyderis, naujas lyderis, jų gerbiamas G. Landsbergis, kuris, manau, kalbėtų taip, kaip kalba Prezidentė. Bet šiandien turime situaciją, kokia yra, aiški G. Landsbergio pozicija šeimos klausimais, kad jis pasisako už vienos lyties asmenų santuokas, kad jis pasisako gal ir už įvaikinimą vaikų, ir panašiai.
Bet, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia tai mes neklaidinkime visuomenės – dirbtinis apvaisinimas nėra gydymas. Jeigu bus dirbtinai apvaisinta moteris, po to ji netaps vaisinga, tai kam mes apgaudinėjame visuomenę, bandydami apgauti save? Tikrai nėra joks gydymas.
Antras dalykas, man atrodo, priimtas labai atsakingas įstatymas, kad iki trijų embrionų, tiek, kiek telpa gimdoje, leidžiama tų embrionų panaudoti. Kam juos šaldyti, jūs man atsakykite? Aš siūlyčiau pirmiausia… Man labai keista, tokius labai gražius vardus nešioja dvi Marijos, tiek Pavilionienė, tiek Čigriejienė, gal jūs užsišaldykite. Gal jūs užsišaldykite, nes jus užšaldė sovietinė sistema ir jūsų smegenys nė kiek neprogresuoja toliau. Jau kaip užšaldė sovietinė sistema, taip ir esate užšalę. Bet gal ne tik protus, bet ir kūnus užšaldykite, po šimto metų prabusite ir gal mąstysite kitaip. Kodėl jūs norite kitus šaldyti?
Antras dalykas. Mane taip pat glumina, vėl primena sovietinę sistemą – būdavo kunigų, kurie būdavo drąsesni ir kritikuodavo sovietinę sistemą, kovodavo už žmogaus teises, už tikinčiųjų teises, pavarčiau „Tiesą“, „Komjaunimo tiesą“ – nagi tokie patys žodžiai. Tie patys žodžiai! Kur kišasi kunigai? Kodėl kišasi į viešą gyvenimą? Jų vieta bažnyčioje, jie neturi teisės kalbėti. Žinoma, dabar, ačiū Dievui, kad kol kas nesodina. Bet greitai, man atrodo, už tai, kad kunigai viešai išeina ir išsako savo poziciją, savo vertybinius dalykus, kuriuos Bažnyčia privalo ginti, ji negali tylėti, jos pareiga kovoti už įtvirtintas bažnytines evangelines nuostatas!.. Tai jeigu jau jie nekovotų už tas vertybes, tai Bažnyčia apskritai prarastų prasmę. Ir aš manyčiau, jie turėtų dar aktyviai, drąsiau kalbėti. Bet, be abejonės, išsako savo poziciją, ir užuot sveikinę, kad Bažnyčiai nėra tas pats, kokie bus teisės aktai, kokiu keliu eis valstybė, staiga mes bandome juos, kaip sakoma, vėl varyti į bažnyčią – sakykite pamokslus, kalbėkite, bet nesikiškite į mūsų Seimo narių darbą! Tikrai, Bažnyčia ne tam, kad tik sakytų pamokslus, bet kadangi Bažnyčia turi savo politiką, savo moralę, savo nuostatas, ji turi juos ir ginti viešajame gyvenime, ką ir daro Bažnyčia. Sveikinu! Ir tikiuosi, kad Seimo nariai suras jėgų, kaip prieš tai, ir atmes Prezidentės veto. O Prezidentė galbūt atsiprašys tautos už tai, kad vetavo šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Kviečiu kalbėti B. Vėsaitę. Ruošiasi D. Kuodytė. Prašom, norite pasakyti repliką dėl vedimo tvarkos.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, labai prašyčiau reaguoti į tai, ką kalba kolega, nes tai panašu į įžeidimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tam yra Etikos ir procedūrų komisija, gali įvertinti, man kartais sunku įvertinti visų pasisakymus. Prašau visų vengti labai aštrių pasisakymų tam, kad šiek nuramintume emocijas ir priimtume racionalius sprendimus. Prašom, Birute.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, man atrodo, kad dėl to, ką tu čia dabar sakei, jeigu dar buvo tau pagarbos, tai dabar tie likučiai ištirpo. (Balsas salėje) Visiškai ištirpo, nes kalbėjai vėjus, niekus ir darai gėdą.
Žiūrėkite, geriau apskritai jokio įstatymo, negu tas, kuris dabar galioja ir kuris priimtas Seimo. Aš pritariu Prezidentės veto, nes turbūt simboliška, kad šiandieną Lietuvoje vyksta Pasaulinė gyvybės konferencija. Ir jeigu tie pasaulio grandai išgirstų, apie ką mes diskutuojame, tai turbūt leiptų iš juoko, leiptų iš juoko, nes, tiesą sakant, vyksta tikrai genetinės modifikacijos, taisomi augalų ir gyvūnų, ir apskritai žmogaus genetiniai sutrikimai. Ir mokslas nuėjęs daug toliau, negu mes šiandien norime.
Bet žinote, apie ką aš norėčiau pakalbėti? Jūs pagalvokite apie tas šeimas, kurios neturėdamos pakankamai lėšų, o jaunos šeimos paprastai jų neturi, pasmerktos bevaikystei, bevaikystei. Tai yra socialinė problema, ne tik politinė, ne tik demografinė, bet ir socialinė problema, nes turtingos jaunos šeimos, jeigu paremia tėvai, gali nuvažiuoti į Latviją, į Estiją, pagaliau į Lenkiją, kur galioja daug tobulesnis įstatymas. O vargstančios Lietuvos jaunos šeimos šitos galimybės neturi. Tie, kurie verkia dėl embrionų, jūs pagailėkite moterų. Moterų, kurios, tiesą sakant, pasmerkiamos didelėm kančiom, jų gyvenimas iš tikrųjų ryškiai pasikeičia naudojant steroidinius hormonus, taip pat ir vyrų, ir visos giminės, tai labai prašau, kolegos, tikrai nesame mes čia specialistai, palikime spręsti ekspertams, kas geriausia, o tie, kurie turi kitokius įsitikinimus, tegu naudoja šitą būdą, kuris jų etikos ir moralinių nuostatų nežeidžia. Aš manau, palikime galimybę patiems žmonėms, pačioms moterims ir jaunoms šeimoms apsispręsti. Balsuokite už Prezidentės veto. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu D. Kuodytę. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Taip pat kalbėsiu tų, kurie pasirašė kreipimusis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydami vetuoti šitą konservatyvų jį variantą, t. y. 77 Lietuvos universitetų ir universitetų klinikų medikų bendruomenės nariai, 27ios pacientų ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat peticiją, kviečiančią vetuoti šį projektą, pasirašė 8 tūkst. 300 Lietuvos piliečių, neabejingų Lietuvos piliečių, kuriems yra svarbi situacija, kuri šiuo metu yra Lietuvoje.
Situacija yra tokia: kas dešimta Lietuvos šeima negali susilaukti vaikų. Aš nesu medikė, nekalbėsiu medicininiais terminais, daug geriau apie tai kalbėjo profesorė V. M. Čigriejienė, beje, kurią įžeidinėti šioje salėje yra mažų mažiausiai amoralu. Jos žodis čia turėtų būti svarbus kaip ekspertės, kaip praktikės. Aš kalbėsiu apie tai, kokias pasekmes Lietuvai atneš šis konservatyvusis variantas. Beje, noriu priminti, kad mes lipame ant grėblio, kurio smūgį į kaktą jau patyrė Italija. Ji buvo priėmusi analogišką konservatyvų įstatymą ir turėjo jį keisti. Daugybė Italijos šeimų, galiojant šiam konservatyviam įstatymo projektui, tiesiogiai nukentėjo, tiesiogiai patyrė žalą. Ar mes šito norime, ar mes šito linkime Lietuvos šeimoms, kurios nori susilaukti vaikų?
Viena vertus, kalbame apie demografines problemas, kita vertus, 50 tūkst. šeimų mes užkertame kelią būti laimingoms. Noriu pasakyti, kad priimdamas šį konservatyvųjį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Seimas atima galimybę ir teisę šeimai apsispręsti, kokį gydymo būdą pasirinkti. Visiškai pritariu kolegei B. Vėsaitei. Žmonės, kuriems religiniai ar kokie nors kitokie įsitikinimai neleidžia atlikti tos procedūros, kuri yra siūloma Prezidentės pataisose, gali rinktis konservatyvųjį variantą. Bet negi mes galime atimti tokią galimybę visiems kitiems?
Taip pat yra diskriminuojamos ištisos pacientų grupės, ypač onkologinėmis ir genetinėmis ligomis sergantys pacientai. Skatina nevaisingas Lietuvos poras efektyvios pagalbos ieškoti užsienyje, tai yra skatina komercinį, medicininį turizmą, kuris toli gražu ne visada yra saugus, jeigu kalbame apie šalis, kur šios procedūros atliekamos pigiau, bet nebūtinai saugiau.
Turbūt nekartosiu tų pačių argumentų, kurie jau buvo pasakyti, tik dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad ši problema yra vertybinė, ši problema yra žmogaus teisių problema, ne tik medicininė. Ir žmogaus teisių diskursu svarstydami šią problemą, aš manau, mes neabejotinai turime priimti Prezidentės pateiktus pasiūlymus, pritarti Prezidentės veto ir Lietuvoje leisti žmonėms pasirinkti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Ruošiasi G. Purvaneckienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, popiežius yra pasakęs, kad mokslas tai yra gėris. Mūsų Seimas, priėmęs konservatyvųjį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo variantą, paneigė medicinos mokslo pažangą ir pasmerkė nevaisingas šeimas kančiai ir skausmui. Seimas įteisino eksperimentavimą su nevaisingomis poromis, įtvirtindamas neefektyvų kiaušialąsčių šaldymo metodą kaip vienintelį leidžiamą. Seimas uždraudė lytinių ląstelių donorystę, neleisdamas nuo vėžio pasveikusiems, tačiau nevaisingiems tapusiems Lietuvos žmonėms susilaukti vaikų. Seimas uždraudė genetinę diagnostiką, atimdamas galimybę naujagimiams išvengti sunkių genetinių ligų perdavimo. Seimas, manau, peržengė padorumo kriterijus, prisiimdamas gydytojo vaidmenį ir šiurkščiai kišdamasis į privatų šeimos gyvenimą.
Manau, visus Seimo narius pasiekė kreipimasis su prašymu pritarti Prezidentės teiktiems siūlymams ir priimti pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Kolegė D. Kuodytė išvardijo skaičius, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad tie įvardyti 50 tūkst. nevaisingų šeimų, šis skaičius buvo įvardintas 2007 metais man dirbant vaiko teisių apsaugos kontroliere ir surinkus statistinius duomenis. Šiandien mes tokių šeimų, įvertinant jaunų šeimų nevaisingumo problemas, ko gero, Lietuvoje turime daugiau.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra gėdingai pagarsėjusio, dabar jau panaikinto, Italijos pagalbinio įstatymo kopija, kurio žalingas pasekmes Italijos nevaisingos poros jaučia iki šiol. Specialistai daug kartų pabrėžė, kad tenkinant Seimo priimto konservatyviojo įstatymo nuostatas didės daugiavaisių nėštumo atvejų, augs priešlaikinio gimdymo rizika, apsigimimų rizika, nes medikai negalės laikytis aukštų pasaulio gydymo standartų, kai į moters organizmą perkeliamas vienas embrionas. Be to, Seimo nustatytos neefektyvios procedūros yra kelis kartus brangesnės už efektyvų mokslu pagrįstą gydymą.
Visiems Seimo nariams, kaip minėjo kolega P. Urbšys, buvo išdalintos knygelės apie pagalbinį apvaisinimą. Jose aiškiai matyti, kad embrionų šaldymas, genetinė diagnostika ir lytinių ląstelių donorystė yra leidžiami visoje Europoje, embrionų šaldymas yra draudžiamas tik Maltoje, kurioje yra 400 tūkst. gyventojų. Konservatyviojo įstatymo šalininkų Malta buvo rodoma kaip progreso etalonas, tačiau šią vasarą paskelbti Maltos pagalbinio apvaisinimo duomenys visiškai tai paneigia. Maltoje pagalbinio apvaisinimo sėkmė yra mažiau kaip 10 %, o naujausi tyrimai rodo, kad taikant pažangius pagalbinio apvaisinimo metodus ši sėkmė gali viršyti 40 %.
Taip, teisingai, Prezidentė apgynė pacientų teises ir teisingai vetavo Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jos Ekscelencija pasiūlymais grąžino pažangius nevaisingumo gydymo metodus, leidimą atlikti genetinę diagnostiką, kai ji būtina, siekiant išvengti sunkių genetinių ligų perdavimo naujagimiui bei lytinių ląstelių donorystę, kai be to šeima negali susilaukti vaikų.
Kviečiu Seimo narius atlikti pareigą tarnauti Lietuvos žmonėms, pacientų interesus iškelti aukščiau ir pritarti Prezidentės veto bei pasiūlymams dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu G. Purvaneckienę. Ruošiasi E. Vareikis. (Balsai salėje) Jau du liko. Pabaigsime.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia Seimo narys P. Urbšys mojavo kažkokia knygute, kurią jis gavo. Gal kai kas gavo, aš negavau. Paklausiau savo artimiausių kolegių, niekas jos negavo. Nežinau, kas ten yra. Bet knygutė nėra tokia jau baisi blogybė. Nepatinka tau, išmetei, ir viskas. Skaityti visi moka ir visi supranta ir nieko ta knygutė nesuagituos.
Aš noriu pasakyti apie kitą dalyką. Mes visi patyrėme kibernetinę ataką. Mes patyrėme kibernetinę ataką ir taip atsitiko, kad aš vieną dieną nežiūrėjau, netryniau, nespėjau imtis priemonių prieš ją, aišku, prieš ją irgi yra priemonių. Tai man prišiukšlino visą kompiuterį taip, kad aš turėjau sugaišti visą dieną trindama tą, kas, aš neabejoju, buvo organizuojama ir kai kurių Seimo narių. Be jų pritarimo šitokio, nežinau kaip pavadinti, dalyko nebūtų. Ir tai ne pirmas kartas. Tie, kurie čia kalba apie visokias dorybes, bažnyčią ir t. t., turėtų jausti didžiausią gėdą, kad jie surengė kompiuterinę ataką prieš Seimo narius. Tai viena moralinė šitos vadinamosios kovos pusė.
Kitą dalyką norėčiau pasakyti. Paprasčiausiai pagalvokime apie tas 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Ir ne dėl kokių nors principų, ne dėl kokių nors ambicijų Prezidentė pasakė taip, Prezidentė pasakė kitaip ar Ministras Pirmininkas kažką pasakė. Čia nėra tarpasmeninių santykių. Ne tarpasmeniniais santykiais galima grįsti savo sprendimus. Reikia žiūrėti į žmones ir stengtis, kad žmonėms būtų geriau. Tai – pagrindinis dalykas. Todėl labai prašau pritarti Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, nekaltinkite vieni kitų pirma laiko. Seime vyksta vidaus tyrimas dėl tų gautų laiškų ir bus visiems atsakyta. Kompetentingos institucijos pateiks išsamią informaciją, kas vyko. Kol neturime faktų, nekaltinkime vieni kitų. Dar neaišku, kuri pusė kuriai čia ką darė. (Balsai salėje)
Toliau. Liko du kalbėtojai. Turbūt suteiksime žodį ir jiems. E. Vareikis. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. VAREIKIS (TSLKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, mes šiandien kalbame apie įstatymą, kurio svarba iš tikrųjų neapsiriboja vien techniniais klausimais, ką mes padarysime, ko nepadarysime, kiek čia šeimų nukentės, kiek atsiras. Tai yra įstatymas, kuris turi moralės, dorovės ir etikos prasmę. Todėl kalbėdami apie šį įstatymą mes iš tikrųjų turėtume labai aiškiai pagalvoti apie žodžius, kurie šiame įstatyme yra vartojami.
Visų pirma, jeigu jūs nepatingėtumėte paskaityti vikipedijos, gūglės, pamatytumėte, kad pagalbinis apvaisinimas ir dirbtinis apvaisinimas yra labai skirtingi dalykai. Mes priėmėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris padeda žmonėms natūraliai susilaukti vaikų. Dirbtinis apvaisinimas yra vaikų sintezė. Taip, technologijos šiandien leidžia tai, bet jeigu jau mes priimame Prezidentės veto, tai iš tikrųjų turėtume pakeisti įstatymo pavadinimą, nes tai, kas yra pagalbinis apvaisinimas, ir tai, ką sako Prezidentė, yra ne tas pats.
Kitas čia diskusijose dažnai vartojamas žodis yra „progresas“. Mums labai patinka operuoti „progresyvus metodas“. Ką reiškia progresyvus šiuo atveju? Progresyvus metodas leidžia prisintetinti gemalų ir juos paskui žudyti. Techninės galimybės leidžia, bet ar moralė mums leidžia tai daryti? Prisipažinsiu, aš pagal diplomą esu ginklų kontrolės ekspertas ir žinau, kad yra sukurta tokių ginklų, kurie leidžia žudyti žmones labai negailestingai. Yra priimtas tarptautinis susitarimas nenaudoti kai kurių ginklų ne todėl, kad jie yra neefektyvūs – jie yra pernelyg efektyvūs, jie žudo moralę. Karo esmė yra ne nužudyti, o išvesti priešą iš rikiuotės. Šiuo atveju mes techninėmis priemonėmis iš tikrųjų techniniu progresu vadiname tai, kas su žmogiškumu neretai prasilenkia.
Ir medicinoje žodis „progresas“ yra labai pavojingas. Aš jums galėčiau ilgą istoriją papasakoti, kaip kažkada progresyviais metodais buvo laikomas kraujo nuleidimas, kaip progresyviais metodais buvo laikomi įvairūs chirurgijos metodai, kaip kažkada toks daktaras J. Mengele progresyviais metodais atliko eksperimentus su vienos tautybės žmonėmis ir buvo nutarta, kad progresyvu kai kuriuos nužudyti, progresyvu pašalinti juodaodžius ar klaidatikius ir panašiai.
Jeigu mes kalbame apie šitokį progresą, tai būkime labai atsargūs. Šiandien mes iš tikrųjų stovime prie ribos. Mes sakome – progresyvu pašalinti dar negimusį žmogų, nes mums nepatinka jo tam tikri genetikos komponentai. Taigi šiuo atveju būkime labai atsargūs. Santykis tarp tikėjimo ir mokslo… Gerbiamieji, tai, ką jūs vadinate mokslo pasiekimais, yra taip pat labai rizikingas dalykas. Aš esu gamtamokslininkas, biochemikas, jeigu aš perskaitau šimto metų senumo mokslinius tekstus, jie atrodo naiviai juokingi. Tai, ką jūs šiandien vadinate superprogresu, po 20 ar 30 metų bus naiviai niekingai juokingi dalykai. O štai moralės dalykai yra amžini, jie nesensta. Taigi kada mes ant svarstyklių padedame „techninį progresą“ ar vadinamąjį mokslą, grynąjį mokslą, kuris yra matuojamas kiekybiškai, ir mūsų dorovę, kuri yra matuojama kokybiškai, turime pasakyti, kad amžinas dalykas yra mūsų žmogiški jausmai ir tai, ką čia kai kas vadina kai kurių žmonių vertybėmis. Tai nėra kai kurių žmonių vertybės, istorija parodė, kad tai yra bendros vertybės.
Ir galiausia liga. Čia iš šios tribūnos buvo kalbėta, kad nevaisingumas yra liga. Jeigu mes gydome ligą, tai gydykime ligą, bet nepakeiskime jos kažkokiu surogatu. Mes šiandien žinome ir medikai jums gali pasakyti, kad daugelis ligų vien techninėmis priemonėmis neišgydomos. Štai nevaisingumas yra liga, kuri neišgydoma vien tik techninėmis priemonėmis, tai yra liga, kuri gydoma ir moralės priemonėmis.
Taigi siūlau likti ten, kur esame (mes priėmėme neblogą įstatymą, sakyčiau, ne tobulą, bet neblogą), ir nepritarti veto.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Dumbravą ir pereisime prie kitų procedūrų.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai trumpai. Tikrai norėčiau pasakyti. Mielieji gerbiami kolegos, 2016 metai yra paskelbti Gailestingumo metais, todėl labai nesimboliška, kad mes būtent dabar priimame tokį įstatymą (na, bandome priimti), kuriuo leidžiame žudyti embrionus. Manau, tai neatleistinas dalykas. Tie rezultatai, kurie buvo pasiekti Maltoje, yra tikrai neblogi. 2014 metais 30 % rezultatas, manyčiau, yra tikrai geras. Mes vardan tikslo, kad turėtume vaikų, neturime moralinės teisės žudyti embrionus. Todėl, jeigu esame krikštyti, jeigu esame krikščionys, katalikai, neprisiimkime šiandien Penktojo Dievo įsakymo, kuris sako – nežudyk. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi grįžtame į savo darbo vietas ir pereiname prie pirmojo balsavimo. Dar kartą. Kurie būsite užsirašę, nuomonė už – laikyti įstatymą priimtą be pataisų, nuomonė prieš – tie, kurie kalba už Prezidentės veto. Supratote? Dėl pirmo balsavimo dabar vyksta. Aš suprantu, kad visi atvirkščiai susirašėte. Ne visi, matau. Tada klausiu kiekvienu atveju atskirai, gerai? (Balsai salėje) Pirmas kalbėjimas už tai, kad laikytume savo įstatymą priimtu tokį, kokį priėmėme. Kaip suprantu, P. Urbšys. Marija Čigriejiene, kalbėsite už veto, taip? Gerai. Pirmiausia P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Pritarimas Prezidentės veto ir jos teikiamoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms neabejotinai reikš, kad pritariame žmogaus embriono pavertimui preke. Paradoksas. Tačiau dekrete leidžiant sukurti daugiau embrionų nėra numatyti jų išvežimo į užsienį apribojimai. Nerasite jokių apribojimų. Mes tapsime embrionus eksportuojančia valstybe. Dalis Europos šalių, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, leidžia eksperimentus su importuotais embrionais. Mes tokių apribojimų neturime. Tas pats nutinka ir su moterų kiaušialąstėmis. Leidžiama donorystė, nustatomas moterims mokėtinas kompensavimas ir vėlgi pamirštama uždrausti ar bent kontroliuoti išvežimą iš Lietuvos.
Šiomis pataisomis norima įteisinti ir paversti mūsų moteris grynai kiaušialąsčių embrionų fabrikais ir pasipelnymo šaltiniu toms verslo firmoms, kurios verčiasi pagalbiniu apvaisinimu. Todėl nereikia dangstytis nevaisingomis poromis. Šios pataisos skirtos prisidengiant nevaisingumo problema išgauti embrionus iš kiaušialąstės pardavimui. Oponentai, kurie pritaria šiai pataisai, siūlo palikti patiems apsispręsti, ką daryti su žmogaus gyvybe. Su gyvybe, kuri negali savęs apginti. Siūlo leisti savanoriškai apsispręsti būsimo vaiko tėvams tapti jo žudikais. Nejaugi mes turime už tokias pataisas balsuoti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Žinote, atvirai kalbant, aš, kaip buvusi aukštosios mokyklos pedagogė, mokiusi pažangių tyrimo metodų studentiją, kuri garsina Lietuvos mediciną pasaulyje, kuri rašo, kalba apie mokslą, kad tokie samprotavimai, kažkieno parašyti, keliami Seime… ir geriausiai žino ponas P. Urbšys. Man tenka labai apgailestauti. Atkreipiu dėmesį, kad Prezidentė, vetuodama Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nesiūlo nė vieno kraštutinumo – nei liberalaus, nei konservatyvaus varianto, o pateikia nuosaikų variantą, kuris suteikia pačiai porai pasirinkimo teisę. Demokratinėje valstybėje žmonės laisvi priimti sprendimus, o valstybė turi sudaryti sąlygas sprendimus realizuoti.
Gerbiami Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti vieningai už Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Nuomonę už savo priimtą įstatymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Teko ką tik pasišnekėti su savo sūnumi – gamtos mokslų daktaru. Ką tik girdėti argumentai yra tokia seniena, kad jaunimui kelia šypseną, kad čia išvis tokiais galima vadovautis. Tai, kad mes pavadiname žmogų embrionu, niekas nepasikeičia, jis vis tiek yra žmogus. Kaip norite, taip jūs jį vadinkite sąžinei nuraminti, čia nieko nepakeisite. Anuomet mes irgi daug ką vadinome: melžėjas – operatorėmis ir t. t., niekas nesikeičia. Demokratinėje valstybėje pagal vakarietiškas vertybes gerbiama gyvybė. Net nusikaltėliui mes gyvybės neatimame ir neleidžiame su juo daryti eksperimentų, o dabar su žmogumi, kuris dar niekaip negali apsiginti, tik apeliuoja į mus, mes leidžiame daryti viską. Šitas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas skiriasi vieninteliu dalyku – visos procedūros tos pačios, išskyrus tai, kad neleidžiama kurti perteklinių embrionų, su jais daryti ką nori. Tai yra pagrindas. O visa kita yra tas pat. Koks skirtumas biochemikui, kad tu pasiimi kiaušialąstę ir spermatozoidą ir sukuri embrionų iškart tiek, kiek reikia, ir įvedi į moterį apvaisindamas, sukurdamas gyvybę? Kas čia atsitinka? Nieko neatsitinka.
Kai tu iš pradžių sukuri daug embrionų, atsiranda biznelis. Su embrionais gali daryti ką nori, kur nori, eksperimentuoti, daryti. Kur dėti perteklinius embrionus? Atsiranda pertekliniai žmonės. Jūs galite balsuoti kaip norite, bet nuo šios dilemos jūs niekada nepabėgsite, visada ji bus. Man gaila, kad yra tokių gydytojų, kuriems žmonių gyvybė yra antraeilis dalykas, o už mūsų asmeninę pasirinkimo teisę kaprizai yra aukščiau.
PIRMININKĖ. Prieš mūsų priimtą įstatymą – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš paprasčiausiai raginu visus pritarti Prezidentės siūlomoms pataisoms, kurios labai pagerins šitą įstatymo projektą. Čia ką tik kolega kalbėjo apie Gailestingumo metus. Būkime gailestingi toms šeimoms, kurios negali susilaukti vaikų, kurios neturi pinigų išvažiuoti į užsienį pasidaryti brangių procedūrų. Galbūt mokslas ateityje atras ir pažangesnius metodus, negu dabar mes matome, bet palikime tai spręsti gydytojams, kurie yra šios srities ekspertai, ir nestatykime geležinių sienų, nes iš tikrųjų šeimos laukia mūsų teigiamų sprendimų, o ne kokių sapalionių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš mūsų priimtą įstatymą – Viktorija… Atsiprašau, jau aš dabar irgi… Dabar nuomonė už mūsų priimtą įstatymą – G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš jau pakartosiu, kad niekada nepritarsiu, kad žmogaus gyvybė taptų preke. Niekada tam nepritariau ir nepritarsiu.
Antras dalykas. Kaip jau dvyliktus metus, trečią kadenciją dirbantis Seime labai įdėmiai peržiūrėjau šio įstatymo nuostatas. Jei įteisiname donorystę iš lytinių ląstelių, tėvas, kuris augins vaisių, bet kada galės jo atsisakyti, nes atlikus kraujo tyrimus, gavus atsakymą dėl DNR, kad tai ne jo vaikas (Prezidentė nieko nekeičia dėl to Civiliniame kodekse), jis paprasčiausiai jo atsisakys. Čia yra viena klaida.
Dabar antras dalykas. Eksperimentuojami dalykai nesubalansuoti, mokesčių mokėtojai turės visus šituos dalykus finansuoti.
Trečias. Embrionų apskaita nesutvarkyta. Kai šaldomos ląstelės, kiekis apskaitomas, o kai praeina laikymo periodas, numatyta taip: ministras su (…) reglamentuoja savo įstatymu.
Dar. Čia daug kas kalba apie Bažnyčią, kunigų kišimąsi, bet tokie įstatymai nepriimami be mūsų politikų, ir labai aukštų, palaiminimo. Žinote, aš tuos aukštus politikus labai dažnai per bažnytines šventes matau sėdinčius maldos namų pirmose eilėse. Kai dirbtinis apvaisinimas daromas priemone pasipelnyti, aš siūlyčiau ant visų maldos namų pakabinti skelbimus taip, kaip ant įstaigų: prekybos agentai nepageidaujami. Čia apie mus, politikus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir aš kartais pirmame suole sėdžiu, bet nebūtinai taip elgiuosi. Gal nereikia taip? Gerai. V. Čmilytė-Nielsen – nuomonė prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio Pirmininke. Gerbiami kolegos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas sukėlė daug emocijų, nenuostabu, nes ši tema yra labai jautri, tačiau, atmetus emocijomis grįstus argumentus ir, mano galva, ne visada korektiškus modernaus įstatymo priešininkų kaltinimus jį palaikančiųjų atžvilgiu, siūlau trumpai pažvelgti į faktus. Lietuvoje šiandieną apie 50 tūkst. porų susiduria su nevaisingumo problema, kasmet šis skaičius didėja 2 tūkst. porų. Akivaizdu, kad turėtume atsižvelgti į šių šeimų lūkesčius.
Antra. Susirgę bet kuria liga tikimės gauti patį moderniausią gydymą. Kyla klausimas, kodėl to paties principo nenorime taikyti nevaisingų porų atžvilgiu? Konservatyvaus įstatymo šalininkai apeliuoja į tai, kad panaši tvarka veikia Italijoje ir Maltoje, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad 27iose iš 28nių Europos Sąjungos šalių neribojamas sukuriamų embrionų skaičius.
Galiausiai, priėmus konservatyvųjį variantą ir uždraudus lytinių ląstelių donorystę, pacientai, kurių lytinės ląstelės sunaikintos, pavyzdžiui, dėl vėžio gydymo, niekada negalės turėti vaikų, todėl mes, Liberalų frakcija, džiaugiamės, kad Prezidentė atsižvelgė ir į mūsų kreipimąsi vetuoti šį įstatymą. Dar kartą kviečiu gerbiamus kolegas neatimti vilties iš nevaisingų porų, nežaisti žmonių ir šeimų likimais ir palaikyti Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju Viktorijai. Nuomonė už priimtą įstatymo redakciją – V. AleknaitėAbramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSLKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų šiandien labai liūdna diena Seime, tai mes matėme svarstant Darbo kodeksą. Šiandien Seimo salėje laimi jo didenybė pinigas. Pinigas! Aukso veršis. Ko iš tikrųjų siekiama šiomis pataisomis, geriausiai atskleidžia jose paliktos spragos. Jeigu vežame į užsienį kraują, organus, netgi ląsteles, reikia laikytis griežtų įstatymų ir paklusti griežtai kontrolei. Šiuo atveju, vežant žmones, embrionus į užsienį, nebus nei kontrolės mechanizmo, nei jokių apribojimų, tai vykdys tos klinikos, kurios tuos embrionus gamins.
Be to, šios pataisos sukelia įstatymų koliziją, nes jos prieštarauja Biomedicininių tyrimų įstatymui. Ten irgi yra apribojimai eksperimentams su embrionais. Gi čia, vežant į kairę ir į dešinę juos į užsienį, bus galima daryti ką nori. Galiu pasakyti, kokiose šalyse tai leidžiama daryti. Trečiojo pasaulio šalyse – Indijoje ir kitur, kur galioja teisė medikams plačiai taikyti surogaciją. Neseniai Europos Parlamentas ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja protestavo prieš moterų išnaudojimą dėl surogacijos. Bet jeigu mes išnaudosime savo lietuves moteris ir savo genofondą, prekiaudami savo kūnu ir krauju, tai yra gal net blogiau už surogaciją? Tai yra prekyba žmonėmis. Aš labai apgailestauju, kad Lietuvoje yra tokių nesąžiningų žmonių, kurie suklaidino Prezidentės patarėjus. Labai labai apgailestauju. Žinoma, balsuodami mes galime atitaisyti šitą klaidą, bet ši diena, man atrodo, kažkokia nelaiminga. Gal aš klystu?
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir prieš mūsų priimtą įstatymą kalba L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, raginu palaikyti Prezidentės veto ir pats palaikau Prezidentės argumentus, nes šį kartą šie argumentai yra logiški, pagrįsti žmogaus teisėmis ir naujausių medicinos pasiekimų taikymu. Taip pat dėkoju ir kolegei V. M. Čigriejienei už labai gerai ir argumentuotai, ir paprastai išaiškintą sudėtingą dalyką. Kuo daugiau Lietuvoje bus laimingų šeimų, kuo daugiau bus vaikų džiaugsmo ir krykštavimo, ir vaikų šypsenų, tai tuo mūsų lietuvių tauta ilgiau gyvens ir išliks.
O tiems kolegoms, kurie iš Seimo tribūnos čia davatkiškai bado pirštais į mano priesaikos tekstą, noriu pasakyti, mano priesaika yra tik mano ir Dievo reikalas, o ne jūsų. Paskutinę teismo valandą mane teis Dievas, o ne jūs. Kol gyvename šioje žemėje, turime sudaryti galimybę, kad naujausi medicinos pasiekimai būtų visiems prieinami, kad jais būtų galima pasinaudoti, kad kuo daugiau gimtų sveikų kūdikių, ir melstis, kad visa tai pavyktų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Argumentai už, prieš išsakyti.
Balsuojame. Tai yra pirmas balsavimas. Tie, kurie balsuojate už, balsuojate už savo priimtą įstatymą be jokių pasiūlymų, be pataisų. (Balsai salėje) Tie, kurie balsuoja prieš arba susilaiko, balsuoja kitaip – palaiko Prezidentės veto. Ar visiems aišku? Toks pat balsavimas kaip dėl kodekso. Jeigu balsuojame už, balsuojame už mūsų priimtą įstatymą be pataisymų. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 47, prieš – 46, susilaikė 4. Nėra reikiamo skaičiaus balsų, kad priimtume iš naujo įstatymą.
Balsavimo rezultatai – ČIA.
Einame prie antro balsavimo. (Balsai salėje) Viską tiksliai perskaitysiu. (Balsai salėje) Prašau, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, ačiū, kolegos, šiandien už tą balsavimą. Po visų tų kalbų man yra vienintelis klausimas: aš labai norėčiau pažvelgti į akis tam žmogui, kuris iš keturių embrionų nustatys, kad šitas gyvens, o tie trys bus užmušti, ir kaip jo sąžinė šioje vietoje atrodys ir ką jis darys. Man šitas dalykas būtų pats įdomiausias tikriausiai pamatyti dabar, po jūsų šito balsavimo.
PIRMININKĖ. Čia dabar ir antra dalis, ir trečia. (V. Gureckienė: „Ne, ne, trečia, jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas…“) Gerai, skaitau. 167 straipsnio 3 dalis: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pastabomis, pataisomis ir papildymais“. Irgi reikia 71, ne? Ne. Paprasta balsų dauguma. (Balsai salėje) Taip, tie, kurie balsuoja už, balsuoja už Prezidentės veto, tie, kurie balsuoja prieš arba susilaiko, vadinasi, balsuoja už tai, kad joks įstatymas negaliotų. Supratote? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas pritariate Prezidentės veto, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 53, prieš – 40, susilaikė 8. Dauguma pritarė Prezidentės veto. (Plojimai) Gal be emocijų, dabar dirbame. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (projektas Nr. XIP2502) yra priimtas su Prezidentės veto. (Gongas)
Balsavimo rezultatai: individualūs – ČIA, pagal frakcijas – ČIA.
Šaltinis: lrs.lt