Iš arti. Kaip Seimas neva svarstė projektą dėl Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimo

Iš birželio 1 dieną išplatinto pranešimo žiniasklaidai susidaro įspūdis, kad Seimas, tądien pradėjęs svarstyti užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pristatytą įstatymo projektą (Nr. XIIIP-753), siūlantį ratifikuoti 2016 m. spalio 30 d. Briuselyje priimtą Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, entuziastingai ėmėsi kloti pamatus Lietuvos ekonominiam suklestėjimui.

Pasak šio pranešimo, ministras tvirtina, jog „šiuo susitarimu siekiama stiprinti glaudžius ekonominius ryšius, suteikti daugiau galimybių veikti ekonominės veiklos subjektams, mažinti ar visiškai pašalinti prekybos ir investicijų kliūtis bei nustatyti aiškias ir abipusiškai naudingas prekybos ir investicijų taisykles“.

Projektą lydintis aiškinamasis raštas irgi surašytas be mažiausios užuominos į tą kritiką, kurios yra sulaukęs šis ES ir Kanados susitarimas (įsitikinkite patys – ČIA). O kritikos būta daug ir svarios, o svarbiausia – ji iki šiol lieka neatremta. Nebent kontrargumentu laikytume kritikos ignoravimą ar agentų etiketes, klijuojamas kritikams.

Lyg reklaminėje žinutėje, lrs.lt paskelbtame pranešime, pasirėmus aiškinamuoju raštu, tvirtinama: „susitarimas panaikina taikomus importo muitus pramoninėms ir žemės ūkio prekėms, numato reikšmingą Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimą, naikina netarifines kliūtis prekybai, užtikrina investicijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, palengvina prekybą, fizinių asmenų laikiną atvykimą ir buvimą verslo reikalais, numato profesinių kvalifikacijų abipusį pripažinimą. Susitarimas numato bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, taip pat prekybos ir darnaus vystymosi, prekybos ir darbo, prekybos ir aplinkos, skaidrumo ir ginčų sprendimo nuostatas“.

Pateikiama ir citatų: „Prognozuojama, kad pradėjus taikyti susitarimą, Lietuvos eksportas į Kanadą išaugs, o Lietuvos eksportuotojai vien iš susitarime numatyto muitų liberalizavimo sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Susitarimas prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Susitarimas suteiks galimybę Lietuvos įmonių pagamintas prekes eksportuoti į Kanadą be importo muitų, sutrumpinant formalumų tvarkymo laiką pasienyje ir sumažinant reguliavimo kliūtis. Reikšmingas prekybos sąlygų pagerinimas Kanados rinkoje bus naudingas Lietuvos įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui“.

Panašia reklamine akcija virto ir šio projekto pristatymo pirmasis svarstymas Seime (žr. vakarinio posėdžio stenogramą nuo 15.31 val. ČIA).

Seimo nariai, išklausę ministro panegirikas siūlomam ratifikuoti ES ir Kanados susitarimui, turėjo galimybę išsakyti ir savo poziciją. TS-LKD ir Liberalų Sąjūdžio atstovai ministrui antrino džiaugdamiesi būsimąja Lietuvos gamintojų nauda, o tuo suabejoti drįsusiems L. Linkevičius atsakydavęs arba patikinimais, jog viskas buvo sužiūrėta sutartį rengusiųjų (suprask: jums tuo rūpintis jau nebereikia), arba suveltais postringavimais apie žmonių teisę klysti (suprask: visų žmonių, vadinasi, ir jo…): „Yra pa­skleis­ta daug ne­tie­sos kal­bant apie mo­di­fi­kuo­tų pro­duk­tų pa­te­ki­mą, ne­ko­ky­biš­kų pro­duk­tų. Vi­sa tai yra ka­te­go­riš­kai at­me­ta­ma ir tai tik­rai yra fak­tai. Da­bar kas įsi­vaiz­duo­ja ki­taip, ma­no po­žiū­riu, jie tiesiog klys­ta. Žmo­nės tu­ri tei­sę klys­ti, tu­ri tei­sę tu­rė­ti ki­tą nuo­mo­nę, bet aš ti­kiu, kad jū­sų nuo­mo­nė bus po­zi­ty­vi šios su­tar­ties at­žvil­giu“.

Tiesa, apie žmonių teisę žinoti, kas jų vardu pasirašoma, L. Linkevičius net neužsiminė. Ypač iškalbingai nuskambėjo jo išsisukinėjimas atsakinėjant į tiesų kolegos V. Rinkevičiaus iš LVŽS frakcijos klausimą. Nors klausimas buvo išties nesudėtingas – Seimo narys tenorėjo sužinoti, ar Užsienio reikalų ministerijos specialistai bandė skaičiuoti ir galimus Lietuvos nuostolius, mat kalbos apie tai, jog iš šio susitarimo Lietuva turės tik naudos, jam skamba neįtikinamai, atsakinėdamas ministras kalbėjo ilgai ir pozityviai, bet ir vėl sugebėjo nieko nepasakyti.

Seimo nariams tokio pasikalbėjimo „vienas – apie tiltus, kitas – apie miltus“, atrodo, pakako – pasibaigus pristatymo laikui už projektą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 2 parlamentarai, o 10 susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai ČIA). Dabar klausimas bus svarstomas Seimo komitetuose, o į Seimo salę šis projektas grįš birželio 22-ąją.

Tokie balsavimo rezultatai kai kuriems Seimo nariams pasirodė per menkas laimėjimas. Galimybe replikuoti po balsavimo pasinaudoti panoręs G. Landsbergis stojo prie Seimo mikrofono, kad … pasidalytų savo emocijomis. Kaip ir visi, pirmiausia jis „pasidžiaugė“, o po to ėmė „nuogąstauti“… dėl val­dan­čių­jų vie­ny­bės šiuo „privalomu klausimu“ ir reikšti susirūpinimą, ką čia dar padarius, kad „ši­ta svar­bi su­tar­tis tik­rai skin­tųsi sa­vo ke­lią per Sei­mą“. Papasakojęs visai šaliai apie savo emocijas jis, žinoma, ir vėl nepraleido progos „patrolinti“ T. Tomilino – LVŽS frakcijos nario, žinomo laisvos prekybos sutarčių kritiko. Šis, skirtingai nei G. Landsbergis, savo replikoje kalbėjo ne apie emocijas, o apie teisę turėti politines pažiūras ir jas skleisti:

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų no­riu pa­si­džiaug­ti ger­bia­mu mi­nist­ru ir jo ini­cia­ty­va at­neš­ti tai į Sei­mą, aš su­pran­tu, kad tai yra pri­va­lo­mas klau­si­mas, da­bar iš Eu­ro­pos Par­la­men­to per­ėjęs mums. Šiek tiek nuo­gąs­tau­ju dėl val­dan­čių­jų vie­ny­bės šiuo klau­si­mu, iš tik­rų­jų T. To­mi­li­nas, ku­ris sa­vo lai­ku bu­vo eu­ro­par­la­men­ta­ro B. Ro­pės pa­dė­jė­jas, vi­so­mis iš­ga­lė­mis ko­vo­jo tiek prieš SEPA, tiek prieš TTIP, na, ir šian­dien bū­da­mas pa­grin­di­nis ide­o­lo­gas vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jo­je… Man yra tru­pu­tė­lį ne­ra­mu, kad kels su­maiš­tį ir ra­gins ko­le­gas ne­pa­lai­ky­ti. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad ta vie­ny­bė, ku­ri bu­vo pa­ro­dy­ta šian­dien, iš­liks, ir ši­ta svar­bi su­tar­tis tik­rai skin­sis sa­vo ke­lią per Sei­mą.
PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Dar yra no­rin­čių? No­ri… Pra­šau, To­mi­li­nai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Su­maiš­tį šian­dien ke­lia po­nas G. Land­sber­gis. Ar aš ką nors pa­sa­kiau? Ar aš pa­si­sa­kiau? Ar aš ką nors ra­gi­nau? Aš no­riu pa­sa­ky­ti vie­na, lais­vos pre­ky­bos su­tar­tys ne­reiš­kia de­mo­kra­tijos, lais­vos pre­ky­bos su­tar­tys ir tarp­tau­ti­nio ar­bit­ra­žo do­mi­na­vi­mas virš na­cio­na­li­nės vals­ty­bės tei­sės ne­reiš­kia de­mo­kra­tijos ir lais­vės, tai yra tam tik­ra ra­di­ka­laus ka­pi­ta­liz­mo for­ma. Aš tu­riu tei­sę tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, bet aš jos ne­pro­pa­guo­ju, tie­siog tu­riu tei­sę į lais­vą žo­dį šio­je vals­ty­bė­je, ką jūs ban­do­te da­bar pa­neig­ti. Tai ne­reiš­kia, kad aš ne­si­lai­kau nuo­mo­nės, kad svar­biau­sias mū­sų al­jan­sas yra trans­at­lan­ti­nis, tai ne­reiš­kia, kad aš… Tai reiš­kia tie­siog, kad aš…
PIRMININKAS. To­mai, trum­piau šiek tiek!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai reiš­kia, kad aš ne­pri­ta­riu to­kiai ra­di­ka­liai po­zi­ci­jai – tiek.“

Tačiau tuo šis „pareplikavimas“ nesibaigė. Palaikyti vis klumpantį savo lyderį stojo E. Zingeris ir R. Juknevičienė: pirmasis, kaip jau įprasta, atidavė duoklę – pasidžiaugė, tik šįkart jau A. Merkel pareiškimu, jo supratimu, leidusiu „mums kur­ti Eu­ro­pą ir be iš­ėju­sios Bri­ta­ni­jos“, antroji, iš kolegos V. Rinkevičiaus klausimo supratusi, jog ne tik ji skaitanti baltic.ru, kelis kartus ragino užsienio reikalų ministrą „la­bai rim­tai pa­dir­bė­ti su val­dan­čios dau­gu­mos žmo­nė­mis“ ir pagaliau „at­siųs­ti eks­per­tus, ku­rie rim­tais ar­gu­men­tais su­dė­lio­tų at­sa­ky­mus apie tas ne­są­mo­nes – apie dve­sian­čias žiur­kes nuo GMO“ ir pan.:

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­ga, prie­šin­gai, tai yra su­stip­ri­ni­mas mū­sų es­mi­nių sau­gu­mo ga­ran­ti­jų ir per eko­no­mi­ką – Ka­na­dos su­tar­tis yra di­džiu­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­sie­ki­mas. Po pas­ta­ro­jo A. Mer­kel pa­si­sa­ky­mo Miun­che­ne, kad mes ga­li­me kur­ti Eu­ro­pą ir be iš­ėju­sios Bri­ta­ni­jos, ši su­tar­tis ir pa­ro­do mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos gy­vy­bin­gu­mą ir pra­šy­čiau ma­no bal­są pri­ra­šy­ti prie už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Įra­šy­si­me į pro­to­ko­lą. Pas­ku­ti­nė – R. Juk­ne­vi­čie­nė. Pra­šau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš la­bai no­rė­čiau nuo­šir­džiai at­kreip­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro dė­me­sį, kad iki svars­ty­mo ir ga­lu­ti­nio bal­sa­vi­mo Sei­me, jis ir jo mi­nis­te­ri­jos eks­per­tai la­bai rim­tai pa­dir­bė­tų su val­dan­čios dau­gu­mos žmo­nė­mis, nes fak­tiš­kai par­ti­jos ly­de­riai vie­ni bal­sa­vo prieš, aki­vaiz­džiai de­monst­ruo­da­mi po­zi­ci­ją, o vie­nas iš ly­de­rių po­nas V. Rin­ke­vi­čius pa­sa­kė to­kius ar­gu­men­tus, ku­riuos aš štai skai­tau ru.bal­tic ir vi­suo­se ki­tuo­se Krem­liaus por­ta­luo­se, kur čia iš tik­rų­jų yra la­bai svar­bus ge­o­po­li­ti­nis bal­sa­vi­mas. Aš tik­rai nuo­šir­džiai ti­kiu, kad di­džio­ji dau­gu­ma Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos gal­vo­ja ki­taip, ta­čiau vis dėl­to ap­si­drau­džiant rei­kė­tų at­siųs­ti eks­per­tus, ku­rie rim­tais ar­gu­men­tais su­dė­lio­tų at­sa­ky­mus apie tas ne­są­mo­nes – apie dve­sian­čias žiur­kes nuo GMO, ką po­nas R. Kar­baus­kis Pa­ne­vė­žy­je žmo­nėms pa­sa­ko­jo pra­ei­tą va­sa­rą, apie vi­so­kius ki­to­kius pro­pa­gan­di­nius da­ly­kus. Aš la­bai nuo­šir­džiai kvie­čiu pa­dir­bė­ti su Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, kad ne­bū­tų ko­kių nors eks­ce­sų bal­suo­jant jau dėl vi­so ši­to svar­baus do­ku­men­to.
PIRMININKAS*. Dė­ko­ja­me. Pa­dir­bė­ti gal ne­rei­kia, nes už bal­sa­vo 23.

* Posėdžiui pirmininkavo Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius (LVŽS).