Ketvirtadienį, birželio 2-ąją, parlamentarai svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, numatantį, jog vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms. Kaip ir anksčiau, diskusijos kilo tarp tų, kurie pasisako už ar prieš tai, kad embriono, apvaisintos kiaušialąstės, šaldymas būtų draudžiamas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(4)ES (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją A. Monkauskaitę. Dar 18 minučių galėsime padirbėti iki Vyriausybės posėdžio.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti įstatymo projektą, kurio laukia keliasdešimt Lietuvos porų, medikų bendruomenė ir tikriausiai kiekvienas mąstantis Lietuvos žmogus.
Labai ilgai šitas įstatymo projektas buvo svarstomas, labai ilgai dirbo Sveikatos reikalų komitetas, žinoma, jo biuras, už ką noriu padėkoti biuro darbuotojams. Šiandien pristatau ketvirtąjį variantą. Buvo gauta be galo daug pastabų, gauta be galo daug pasiūlymų ir…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Lenkų rinkimų akcijos kolegos, na, gerbkime kolegę, kuri stovi tribūnoje. Išeikite pasikalbėti į kitą vietą. Labai ačiū.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Patobulintam įstatymo variantui komitetas pritarė. Už balsavo 5, prieš – 4. Taigi šiandien esu jau pasiruošusi pristatyti tą pataisytą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Z. Žvikienę pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
(Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę aštuoni diskutuoti. Pradėsime diskusiją, kiek nespės, tęsime kitą kartą. Užsirašiusiųjų diskutuoti pavardės išliks. Prašom, Zita.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2502 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą remiantis komiteto išvadomis dėl įstatymo projekto, dėl ekspertų, piliečių, Seimo narių, Vyriausybės pateiktų pastabų ir pasiūlymų ir atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus, kurių ne vieną pateikė Žmogaus teisių komitetas. Pagrindinis komitetas iš esmės visiems Žmogaus teisių komiteto pasiūlymams pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju. Diskutuoti kviečiu V. M. Čigriejienę. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau daugiau kaip dešimtmetį vilkinamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Nevaisingų porų mūsų šalyje yra 50 tūkst., tai tolygu Klaipėdos miestui. Kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų, dalis porų medicinos pagalbos ieško Latvijoje, Estijoje, netgi Turkijoje, kitos poros net emigruoja. Pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4–5 % vaikų. Labai gaila, tačiau Lietuvoje visa pagalbinio apvaisinimo metodo praktika sukaupta privačiame sektoriuje, o žinios nepasiekia universiteto auditorijų. Mediciną studijuojantys būsimieji medikai praranda galimybę mokytis nevaisingumo gydymo metodų, nevaisingumo problemas sprendžiančių technologijų, dalyvauti moksliniame tyrinėjimo darbe.
Nevaisingumas yra įtrauktas į tarptautinį ligų klasifikacijos sąrašą ir laikomas gydytina liga. Tai yra didelė šeimos krizė. Pagalbinis apvaisinimas yra taikomas ne tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima pašalinti jokiais kitais būdais, diagnostikos iki embriono implantacijos draudimas užkirs kelią sunkiomis paveldimomis genetinėmis ligomis sergantiems pacientams susilaukti sveikų vaikų. Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias sunkių nevaisingumo formų gydymo būdas.
Moterų vaisingumas, tai yra galimybė pastoti po 35 metų, kiekvienais metais mažėja, net ir tais atvejais, kai taikomas pagalbinis apvaisinimas. Todėl jis taikytinas ir tada, kai kiti jau naudoti nevaisingumo gydymo būdai nepadeda pastoti, kai pora yra vaisinga, tačiau šeimoje yra didelė rizika būsimam vaikui perduoti paveldimą genetinę ligą, lemiančią sunkią negalią, kai vienas iš tėvų yra pakitusio geno nešiotojas. Šiuo tikslu yra taikoma genetinė diagnostika, embrionai yra tiriami dėl implantacijos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nepateisina lūkesčių, nes jis neleidžia remtis gerąja medicinos praktika ir įrodymais pagrįstos medicinos principais. Pagalbinio apvaisinimo šalininkai sulaukė kritikos, kad per mažai dėmesio kreipiame į gyvybės apsaugą, kyla diskusijų audros dėl embrionų šaldymo, jų skaičiaus. Keliamas klausimas ir dėl to, koks nepanaudotų embrionų likimas. Aišku, savaime kyla klausimai, kas atsitiks su tais užšaldytais embrionais, kai baigsis ketverių metų saugojimo laikotarpis ir jie niekam nebus reikalingi, kas su jais atsitiks poros skyrybų atveju, kas bus tas žmogus, kuriam teks atsakomybė sunaikinti likusius embrionus?
Pagalbinio apvaisinimo priešininkams kliūna ir ankstyvos stadijos embrionų genetinė patikra, įgalinanti perkelti į gimdą tiks sveikus embrionus, kurie potencialiai gali implantuotis. Nepaisant akivaizdžios mokslo pažangos, embrionų užšaldymo atsisakymas ir praktikoje dar neveikiantis kiaušialąsčių šaldymas kaip alternatyva dar neveikia. Sukuriamų embrionų skaičius ir jų užšaldymo ribojimas smarkiai didina tikimybę, kad moterims teks kartotinai taikyti brangų medikamentinį gydymą didelėmis hormonų dozėmis ir intervencines procedūras su narkoze, kurios gali sukelti gyvybei gresiančias ir potencialias mirtinas komplikacijas. Prievartinė trijų embrionų implantacija sukelia daugiavaisio nėštumo ir jo komplikacijų riziką. Be to, numatyti, kad būtų sukruta tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į gimdą, neįmanoma, nes ne visos moteriškos ląstelės apvaisinamos, ne visos lytinės ląstelės dalinasi. Siūloma, norint procedūros kartojimo išvengti, paimti didesnį kiaušialąsčių kiekį ir jas užšaldyti, rezultatai šiuo metu yra blogesni negu šaldant embrionus. Kiaušialąstės yra didelės, išoriniai dangalai neatsparūs vandeniui ir kartais leidžia sunaikinti ląstelę. Todėl paminėtina, kad 2004 metais Italijos parlamentas priėmė tokį įstatymą, kuris neveikia, Konstitucinio Teismo Italijoje buvo panaikintas, o nuo 2014 metų Italijoje leidžiama donorystė.
Pagrindinė problema auginant embrionus laboratorijoje yra ta, kad apie 50 % yra genetiškai pakitę. Stebėdami jų vystymąsi nematome jų genetinės struktūros, galima vertinti tik išorinius morfologinius požymius. Net jeigu embrionas ir atrodo morfologiškai normalus, ištyrus paaiškėja, kad jis genetiškai pakitęs. Manau, kad pagalbinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Seime stringa susidūrus dviem pažiūrom dėl embrionų kūrimo.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, paskutinis sakinys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip. Konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą ir ne daugiau kaip tris, o liberalesnio požiūrio šiuo klausimu atstovai siūlo leisti sukurti tik iki 10 embrionų ir juos šaldyti. Manau, kad visi Seimo nariai yra protingi, pagal sąžinę spręs ir palaikys kai kuriuos siūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi K. Daukšys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstydami šį klausimą, turbūt visi sutariame dėl to, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo problemos turi būti sprendžiamos. Čia niekas dėl to nesiginčija. Bet yra du dalykai, kuriuos mes turime patys sau apsispręsti. Vienas yra mokslinis, apie kurį aš kalbėsiu vėliau, kitas yra etinis dalykas. Jie tarpusavyje, beje, yra susiję. Jau atsiradus DNR, mokslas pažengė taip toli į priekį, kad niekam iš gamtos mokslų (aš esu tos srities daktaras ir mano sūnus taip pat) nekyla abejonių, kada atsiranda gyvybė. Anksčiau buvo abejonių, dabar niekam nekyla, t. y. tada, kai susijungia dvi ląstelės. Tai yra gyvybė ir tai yra pripažinta Jungtinių Tautų konvencijoje kaip būtinybė saugoti gyvybę nuo pradėjimo. Patinka mums, nepatinka, išvedžiosime, neišvedžiosime, mes iš tikrųjų, ponia Čigriejiene, kalbėsime apie sąžinės pasirinkimą. Ar mes turime teisę laisvai mums šaunant į galvą disponuoti kita gyvybe: užšaldyti ją, manipuliuoti ja, perdirbinėti ją. Ar neturime tokios teisės? Ar mes dievai, ar mes Seimo nariai? (Balsai salėje) Manau, kad šitoje vietoje mes esame tik Seimo nariai, žmonės, kurie turime priedermę saugoti gyvybę. Kaip minėjau, gyvybės klausimas yra nekvestionuojamas. Šiuo atveju nė vienam mokslininkui jūs galite to net nepradėti aiškinti.
Taip, yra interesas. Čia mes praėjusioje kadencijoje svarstėme interesą saugoti embrionus, kurti bankus šaldytuvuose, imti pinigus iš ligonių kasų. Taip, tas interesas yra. Taip, yra dar manančių, kaip ir anksčiau, kad gyvybė neatsiranda susijungus dviem ląstelėms. Bet tai yra visiškai pasenęs požiūris, kuris jau nieko nebeįtikina. Tiktai balsavimo būdu mėginama pakeisti šitą požiūrį taip, kaip ir sovietmečiu kažkada buvo nuspręsta, kad mokslas yra… Beje, genetika kaip tik ir buvo paskelbta pseudomokslu balsavimo būdu Centro komitete.
Taigi ką mes siūlome? Mes siūlome, palikdami visas tas procedūras, kad nebūtų embrionai šaldomi, o iš karto turėtų tą galimybę pakliūti ir užaugti moters organizme. Tai visiškai suprantama, galite spermą, kiaušialąstes užšaldyti. Tai nėra jokia gyvybė. Jas galima kiek nori mėginti sujungti, apvaisinti ir tokiu būdu toliau duoti šansą joms išgyventi.
Kokios čia problemos? Jokių problemų! Beje, yra žymiai pažangesnių metodų, kaip NaProtechnologija, kuri dabar Lenkijoje įgyvendinama, ir mūsų žmonės, beje, važiuoja ten. Ir jau virš 1 tūkst. žmonių pas mus tokiu būdu jau turi galimybę susilaukti antro kūdikio. Ja iš esmės koreguojami tik biocheminiai mechanizmai. Čia jau aukštesnis lygmuo. Ciklai ir panašiai, kadangi daugiausia nevaisingumo problemų kyla tada, kai moteris jau yra amžiuje, nes moteris pas mus susilaukia pirmo vaiko 29 metų. Aišku, susilaukti antro ir trečio vaiko jau yra tam tikrų problemų, bet pakoregavus biocheminius procesus, atstačius juos organizmas vėl yra pasiruošęs reprodukcijai. Prieštaravimų dėl šito dalyko irgi mes negirdime kokių nors argumentų. Juos turėtume lygiai taip pat čia įtraukti. Taigi ne šitas vienintelis metodas, aš iš principo tikrai neneigiu pagalbinio apvaisinimo. Gali būti taikomas, bet vis tiek bet kuriuo atveju kertinis dalykas – mūsų apsisprendimas, kaip mes žiūrime į žmogų, ką mes leidžiame su juo daryti.
Būtų absurdiška paklausti, ar mes čia siūlytume kiekvieną iš mūsų užšaldyti, nes mums akivaizdu, kad tai yra visiškas absurdas, bet su ta gyvybe, kuri tiktai prasidėjo, kuri dar negali su mumis kalbėti, mes jau leidžiame daryti, ką nori, ir dar rinktis kaip prieškario metais, ar jis sveikas, ar jis nesveikas. Taip, Hitleris kadaise tokius draudimus buvo įvedęs. Čia yra moralinio apsisprendimo klausimas, mūsų vertybių ir požiūrio klausimas. Aš tikiu, kad už pataisas, kurios bus svarstomos, mes balsuosime taip, kad nekiltų nė vienai pusei abejonių, kad mes priėmėme efektyvų ir etišką įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį. Ko gero, laikas baigsis, nes prasidės Vyriausybės valanda. Šio klausimo svarstymo bus padaryta pertrauka.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad leidote pasisakyti iki pertraukos, nes paskui jau po pertraukos neaišku, kada čia tas įstatymas bus svarstomas. Aš nesu medikas, negaliu šnekėti, kokios ten procedūros, kaip atliekamos, kas vienoje, kas kitoje vietoje pasidaro, kas greičiau, kas mažiau. Aš kalbėsiu kaip žmogus.
Pirmas dalykas. Taip sutarėme, kad jeigu jau kiaušialąstė yra apvaisinta, ten yra vaisius, tai yra naujas žmogus. Šnekėti apie tai, kad mes paimsime 10 žmonių, paskui iš tų dešimties du įsodinsime, o aštuonis nagu sutrinsime ar dar ką nors padarysime, mano galva, man, kaip žmogui, nepriimtina. Todėl aš pirmiausia sveikinu komitetą, kad jis padarė nemažą pažangą to įstatymo, iš tikrųjų rado ir gerų dalykų, kur susidėsime, bet, mano galva, paliko komitetas tris bėdas, kurias dar reikėtų apsvarstyti.
Pirma bėda yra ta, kad nematau aš tame įstatyme pirmiausia reikalavimo, kad būtų gydymas nuo nevaisingumo ir tiktai po to, kai tas gydymas išsemtas, būtų atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Antras dalykas. Paliktas šiandien tas embrionų šaldymas, kuris, mano galva, yra irgi nesąžiningas, sakykim taip – nežmoniškas.
Trečias dalykas yra, kad, mano galva, nėra apsaugos nuo visų kitų iš to išplaukiančių dalykų. Aš jau pasakysiu kaip kažkada versle dirbęs žmogus. Tai gal po kiek laiko atsiras ir tos surogatinės mamos, kurios nešios, ir gal nereikės nieko kito daryti ir kitų dalykų. Gal šituos dalykus… Tas įstatymas dabar tokias prielaidas sudaro. Man labai gaila, kad visas pasaulis į tą pusę po truputėlį eina. Mes tokių pavyzdžių matome įvairiose valstybėse, todėl aš manau, kad tas balsavimas dėl jo bus grynai įsitikinimų balsavimas. Iš tikrųjų čia netgi ne medicinos klausimas, čia įsitikinimų klausimas. Todėl linkiu visiems gerų sprendimų, bet ir suprantu, kad daugybė šeimų, kurios dabar negali turėti vaikų, laukia, kad mes vienaip ar kitaip kuo greičiau apsispręstume Seime. Todėl linkiu, kad šitas įstatymas kuo greičiau būtų priimtas.
PIRMININKAS. Kadangi Vyriausybės dar nėra, dar kviečiu P. Urbšį. (Balsai salėje) Gerbiamas profesoriau, negalvokite, kad tik… (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, Civilinio kodekso nuostata, kad dirbtinis apvaisinimas turi būti reglamentuotas įstatymu, įtvirtintas dar 2001 metais, tačiau tik po 15 metų šiandien Seimo posėdžių salėje svarstome šio įstatymo projektą. Susimąstykime, kodėl tiek laiko šis klausimas buvo vilkinamas. Manau, viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad tie, kurie iš dirbtinio apvaisinimo ar, kaip dabar vadinamo pagalbinio apvaisinimo, daro pelningą verslą, nebuvo suinteresuoti, kad kas reglamentuotų jų veiklą. Todėl nenuostabu, jog kai pasirodė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, iš karto kilo didelis pasipriešinimas ir buvo bandymas šį įstatymą numarinti arba iškreipti jo esmę. Dabar Seimo posėdžių salę pasiekė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas su grupės Seimo narių inicijuotomis pataisomis, kurios, mano manymu, ne tik palieka galimybę pelnytis iš pagalbinio apvaisinimo, bet kai kurių Seimo narių pasiūlymų dėka norima įteisinti pagalbinio apvaisinimo prieinamumą bet kokiems partneriams, taip pat ir vienalyčiams asmenims. Nors tie, kurie inicijuoja įstatymo projekto pataisas, irgi kalba apie nevaisingumą, kaip ligą, bet kartu atsisako nevaisingumo diagnozės apibrėžimo ir nepalieka jokių kitų privalomų sąlygų, vadinasi, norima įteisinti pagalbinį apvaisinimą ir sveikoms moterims, o tai, be abejo, padidintų pagalbinio apvaisinimo verslo apimtį.
Negana to, Seimo narių grupė siūlo įteisinti embrionų atranką pagal jų genetines savybes, to nesiryžta įteisinti net Europos Sąjungos liberalios valstybės, nes tai tapatinama su nacistine eugenika, t. y. žmonių rasės gryninimu dirbtinai kuriant gentiškai idealius žmones. Pagal šią atranką dalis Seimo narių, kuriems, pavyzdžiui, buvo diagnozuota onkologinė liga ar kardiologiniai susirgimai, iš viso neturėjo teisės gimti. Todėl kviečiu Seimo narius, kurie nepritaria šioms nuostatoms, labai atsakingai vertinti grupės Seimo narių teikiamus siūlymus, kad paskui, kilus eiliniam korupciniam skandalui dėl įstatymų priėmimo, nereikėtų teisintis, jog nesame kupranugariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, darome pertrauką, kada pratęsime šito įstatymo svarstymą, nusprendžia Pirmininkė, kitą savaitę greičiausiai. Lieka diskusijoje A. Dumčius, V. Aleknaitė-Abramikienė ir J. Požela, kiti nebus priimti, tokia yra tvarka, kad nekiltų nereikalingų ginčų.
Šaltinis: lrs.lt