Iš arti. Kaip Seime stumiamos verslo banginiui palankios įstatymo pataisos, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?

Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.

Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(2)ES (svarstymas)

Taigi kitas darbotvarkės klausimas 1-10a – įstatymo projektas Nr. XIIP-3461 – Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas B. Pauža išsakys Kaimo reikalų komiteto nuomonę, o dėl lydimojo, aš manau, kad turėtų kalbėti S. Bucevičius, jis yra užsirašęs.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas ne vieną kartą svarstė šitą įstatymą ir, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus, nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1. Trys komiteto nariai pateikė atskirąją nuomonę dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Broniau. Kviečiu į tribūną R. Markauską išsakyti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuomonę.

R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, kaip papildoma komisija, svarstė Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymui Nr. VIII-1756, taip pat pasiūlė Kaimo reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai; už – 10, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakyta ir komisijos, ir komiteto nuomonė. Dabar E. Gentvilas nori dėl atskirosios nuomonės. Jūs turite tokią galimybę ateiti čia, į tribūną, ir pateikti atskirąją nuomonę. Prašom.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Trys komiteto nariai (be manęs, dar S. Bucevičius ir V. Kamblevičius) teikiame atskirąją, arba alternatyviąją, nuomonę, kaip vadinama Statute. Mūsų esminis siūlymas yra grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti šį projektą. Realiai formaliai rengė projektą, kuris labai sudėtingas, Žemės ūkio ministerija, bet teikia jau kaip Vyriausybė.

Štai Žemės ūkio ministerija neatsižvelgė svarstymo Vyriausybėje metu į daugelį dalykų, pavyzdžiui, į Konkurencijos įstatymo, Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimus, Ūkio ministerijos. Čia ypač norėčiau pabrėžti, buvo Ūkio ministerijos pastaba, kad vien tik istorinio pagavimo principo laikymasis negarantuoja sektoriuje konkurencijos sąlygų, o čia yra vienareikšmiškai išryškintas istorinis pagavimo principas.

Taip pat neatsižvelgė ir į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kad siūlomu reguliavimu nesiekiama išvengti verslo monopolizavimo ir nesiekiama padidinti šio sektoriaus ūkio subjektų ekonominio efektyvumo ir tvarumo.

Taip pat pažeidžiamas 2013 metų Europos Sąjungos reglamentas Nr. 1380, kuriame reikalaujama skirstyti žvejybos galimybes taikant skaidrius ir objektyvius kriterijus. Neatsižvelgta ir į Seimo Teisės departamento pastabas, kai projektas atėjo į Seimą.

Noriu pasakyti, kad dabar Seimo nariams platinamas raštas, kad projektui pritarė STT. Aš noriu pacituoti, kas yra STT išvadoje parašyta. STT antikorupcinio vertinimo išvada: „Projektas suteikia galimybę korupcijos rizikos veiksniams atsirasti.“ STT siūlo tikslinti kai kurias projekto nuostatas. Kaimo reikalų komitetas pritarė šiai STT pastabai, tačiau balsuodamas už konkrečius punktus Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma priėmė tuos punktus, nors buvo pritaręs, kad reikia pritarti STT perspėjimui.

Taigi trys Kaimo reikalų komiteto nariai teikia alternatyviąją nuomonę ir prašo balsuoti alternatyviai, kaip numatyta Statute: arba už pagrindinę komiteto nuomonę – pritarti projektui ir pradėti jo svarstymą, arba atmesti projektą ir grąžinti jį Vyriausybei tobulinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Eugenijau, dėl balsavimo tvarkos mes tikrai pasakysime, kaip reikės balsuoti. Balsuosime taip, kaip sako Statutas.

Norinčių kalbėti yra. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. O jūs, gerbiamasis Eugenijau, dar kalbėsite?

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, E. Gentvilas čia išvardijo įvairiausių institucijų, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, pažymą, kad šitas įstatymo projektas yra korupcinio pobūdžio, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms ir faktiškai vienose rankose monopolizuojama žvejybos rinka – vienas asmuo, įsteigęs dvi įmones, turi 85 % kvotų. Klausykite, mes kalbame ir savo programose rašome, kad remiame smulkųjį ir vidutinį verslą, o šiame sektoriuje kuriame monopolį. Kam mums kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, jeigu jie duoda išvadas, kad įstatymas yra korupcinis, o valdančioji dauguma užmerkia akis ir tokį įstatymą priima? Gerbiamieji, kaip tai suprasti? Man peršasi viena išvada: arba gerai pridėjo į kišenes, kad mes nematome Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, ir kodėl mes monopolizuojame visą šitą žvejybos ūkį.

Aš siūlyčiau daryti pertrauką, iš tikro šitam įstatymui nepritarti, taisyti šitą įstatymą, atsižvelgti į STT, Ūkio ministerijos, kitų ministerijų pastabas, į Seimo narių pastabas ir po to grįžti su šituo įstatymu į Seimą, nes iš tikro šitokių įstatymų mes negalime priimti. Visada sakydavau, kad ši valdančioji dauguma nekurpė kokių nors projektų, kurie būtų korupciniai. Šis projektas, mano manymu, ir ne tik mano manymu, yra korupcinio pobūdžio ir tikrai neturėtų būti priimamas. Gaila, kad tokį projektą akivaizdžiai palaiko ir Žemės ūkio ministerija, ir Kaimo reikalų komitetas. Todėl prašau nebalsuoti už šitą projektą, daryti įstatymo svarstymo pertrauką ir atsižvelgti į visų institucijų pateiktas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Baltraitienę. Paskui E. Gentvilas. Taip, jūs galėsite kalbėti savo vardu, nes pasakėte atskirąją nuomonę, jūs turite teisę dar kartą kalbėti. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dvejus metus buvo rengiamas šis įstatymas ir jis visą laiką kėlė aistras. Kiek kartų mėginome surinkti ir žvejus, susitarimo nebuvo ir turbūt jo niekada nebus, nes yra dvi priešingos stovyklos. Matome, kad tos visos aistros buvo persikėlusios į Kaimo reikalų komitetą, dabar jau persikėlė į Seimą.

Aš pirmiausia labai norėčiau pradėti šiek tiek nuo pradžių, ką reiškia šitos kvotos Baltijos jūroje, nes čia įstatymas apima ir tolimuosius vandenis, ir Baltijos jūrą, ir priekrantę, bet aistras kelia tik pati žvejyba ir kvotų skirstymas Baltijos jūroje.

Pirma. Apie ką mes kalbame? Apie Baltijos jūros žvejybos pajėgumus. Yra Baltijos jūra, yra nustatyta, paprastai liaudiškai sakant, kiek laivų ir kokie laivai gali žvejoti šitoje teritorijoje. Vadinasi, ribojama konkurencija. Nėra nustatyta, kad Petras, Jonas, Antanas (atsiprašau, kieno vardus paminėjau, jeigu čia yra) gali nusipirkti laivą ir sugalvojęs plaukti žvejoti į Baltijos jūrą. Vadinasi, beveik visi pajėgumai yra išnaudoti. Norint kam nors kitam ateiti, neįmanoma. Nebent kas nors parduotų įmonę su visais pajėgumais arba viena įmonė kitai įmonei, kuri nori ateiti, parduotų dalį savo pajėgumų. Bet jeigu yra nustatyta šimtas, vadinasi, tik šimtas ir gali būti. 101 ar 102 neateis. Gali tarpusavyje pirkti ar parduoti pajėgumus. Vadinasi, patys žvejybiniai laivai, jų galingumas.

Antra. Įstojus į Europos Sąjungą, Europos Komisija pradėjo nustatyti žvejybos kvotas. Lietuvos valstybė gavo kvotas. Nuo tų metų įmonės, kurios žvejojo, pradėjo auginti savo istoriją arba teisę į tas kvotas. Įmonės, nesvarbu, ar buvo sėkmingi, ar nesėkmingi metai, ar menkės, šprotai, strimelės buvo paklausios, ar nepaklausios, vis tiek žvejojo ir augino savo istoriją. Kitos įmonės arba nežvejojo, arba savo kvotas pardavinėjo, arba buvo dalis tokių, kurios supjaustė laivus ir už tai pasiėmė iš Europos Sąjungos pinigus. Taip išėjo, kad viena įmonė, kurią čia visi linksniuoja, užsiaugino šitą istoriją, investavo milijonus į savo laivus, investavo į laivų pirkimą, remontą ir žvejojo ir tada, kai buvo nenaudingi ir šprotai, ir strimelės. Dabar atsitiko taip, kad paprasčiausiai šprotai ir strimelės tapo paklausios žuvys, todėl atsirado noras ir kitoms įmonėms gauti šitas kvotas, bet jos neturi istorijos, nes neužsiaugino šitų teisių, pagal kurias yra skirstomos kvotos.

Mes siūlome, kad turėtų būti skaičiuojama dešimties pastarųjų metų istorija, kurią kiekviena įmonė yra užsiauginusi, kiekviena įmonė turi tą teisę. Iš dešimties metų pasirenka trejus pačius geriausius metus ir pagal tai yra skirstomos kvotos.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo rinktis iš 25 metų, yra tokia pataisa. Ką reiškia iš 25 metų? Vadinasi, grįžtama į 1991–1992 metus, kai buvo pereinamasis laikotarpis, kai didžiąją dalį žvejojo viena bankrutavusi įmonė „Jūra“, kurios sugavimai būtų niekam nepriskaičiuojami.

Kitas dalykas. Buvo taikomos dar Tarybų Sąjungos paskirstytos kvotos. Vadinasi, pati žvejyba buvo pusiau legali, pusiau nelegali.

Šiandien nėra tikslių duomenų. Tada rankiniu būdu tuos duomenis tvarkė Aplinkos ministerija. Jeigu nuo tada reikėtų paimti, kokios buvo tos teisės, kokie buvo sugavimai, šiandien paprasčiausiai būtų neįmanoma. Labai tiksli informacija yra pateikiama nuo 2007 metų, kai Žuvininkystės tarnyba viską suvedė į elektroninę sistemą, ir mes galime matyti kiekvienos įmonės sugavimus. Pagal tai yra skirstomos kvotos. Dabar tai, ką minėjo ponas E. Gentvilas ir ką kiti šnekėjo, P. Gražulis, kuris, manau, visiškai yra neįsigilinęs į įstatymą, neskaitęs ir šito įstatymo, ir kokios yra pataisos.

Įstatymas, kaip minėjau, buvo rengiamas dvejus metus. Derintas su Vyriausybe…

PIRMININKAS. Kolege, laikas baigėsi.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tuoj pabaigsiu. Teisingumo ministerija pritarė, Ūkio ministerija turi vienintelę pastabą, kad didžioji dalis būtų parduodama aukcione. Tam nepritarė nė viena žvejų įmonė. Yra palikta, kad iki 5 %, nes aukcione niekas nenori pirkti.

Toliau, STT. STT dėl šitų pagrindinių straipsnių neturėjo pastabų, į visas kitas svarstant komitete buvo atsižvelgta. Šiandien matysite, kad į tai yra atsižvelgta.

Konkurencijos taryba ir Konkurencijos įstatymas numato, kad iki 40 % vienai įmonei. Taip, ta įmonė buvo suskaidyta, reorganizuota nepažeidžiant Civilinio kodekso. Tam neprieštaravo nei Teisingumo ministerija, nei Ūkio ministerija, nei Konkurencijos taryba, nei STT, nei Administracinis teismas. Aš noriu pasakyti, kad Kaimo reikalų komitetas yra nei joks korumpuotas, nei nieko, jis pritarė. Siūlau visiems Seimo nariams pritarti Kaimo reikalų komiteto išvadoms ir pasiūlymams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą. Ruošiasi B. Bradauskas. Atsiprašau, B. Pauža.

E. GENTVILAS (LSF). Mano brangi ministrė teisybę sako, kad įstatymas seniai kėlė aistras ir smulkieji žvejai penkiuose teismuose pasiekė pergalę dėl neteisingo kvotų skirstymo. Tiesa, tada kvotas skirstydavo ministras savo įsakymu, dar iki ponios Virginijos tapimo ministre. Kad buvo netiesa, neteisybė ir šitaip viena įmonė per tą neteisybę suformavo didelius istorinius pagavimus, šita neteisybe dabar remtis įteisinti jau įstatyme artimiausiems penkiolikai metų tuos pagavimus, kurie atsirado neteisėtais ministro įsakymais, aš nesutinku.

Gerbiamieji, istoriškai taip susiklostė, kad viena įmonė Baltijos jūroje pagaudavo strimelių ir šprotų 76–78 %. Pernai gruodžio 23 dieną Seimas nutarė panaikinti tokią galimybę ir priėmė limitą dėl vienos žuvies rūšies pagavimo – vienai įmonei ne daugiau kaip 40 % Baltijos jūroje gaudomų žuvų. Kas atsitiko? Ta didžioji įmonė tą pačią dieną pagal Registrų centrą pradėjo reorganizacijos procedūrą atskyrimo būdu.

Noriu pabrėžti, kad įstatymo nuostata – ne daugiau kaip 40 % įsigaliojo sausio 1 dieną. Pasakykite, kiek šita didžioji įmonė sausio 1 dieną galėjo turėti kvotos? 40 %, nes jau įsigaliojo įstatymas. Įmonė reorganizavimą baigė vasario 9 dieną ir pasidalino su naujai įkurta, atskirta įmone 78 % ir 76 % žuvies, nors galėjo turėti tik 40 %. Vadinasi, valstybės turtas, žuvų kiekiai, žuvų kvotos, buvo padalintos valstybei nedalyvaujant, įmonė dalino tai, ko pati jau juridiškai, pagal įstatymą nebeturėjo. Seimas turėjo teisę nustatyti tokį apribojimą, tačiau buvo padaryta viskas reorganizavimo būdu, kad būtų apeitas Seimo sprendimas, įstatymo nurodytas 40 % limitas.

Kas atsitiko toliau? Žemės ūkio ministerijoje atsirado žmonių, kurie, užuot kovoję už lygiavertes konkurencijos sąlygas, išlyginimą, padarė viską, kad įteisintų, dar nesant įstatymo nuostatų, tą faktiškai turėtą monopolį – 76 % ir 78 %, ir pripažino, kad įmonė, kuri įvykdė reorganizaciją, ir pasidalino jau nebevaldomas, nebeturimas kvotas už valstybės nugaros. Ji pasakė, kad tai yra teisėta, prisidengdama vienu Teisingumo ministerijos raštu, kurio antrame puslapyje yra dviprasmybė, ten yra pasakyta, kad tai turi būti paskelbta įstatymu, o tuo metu dar nebuvo paskelbta įstatymu.

Taigi, mano įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija, turbūt ir Vyriausybė, žiūrėdama pro pirštus, leido išsaugoti 78 %, nors pagal įstatymą buvo pasakyta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos ne daugiau kaip 40 % vienai įmonei. Visa tai vyko, pabrėžiu, dar nesant reguliavimo, kad įstatymu.

Štai dabar šitame įstatymo projekte, dėl kurio tuoj pradėsime balsuoti (ne pastraipsniui, o dėl pataisų), bandoma tai įteisinti, kad jeigu įvyksta reorganizacija atskyrimo būdu, tai turėtos kvotos yra išsaugomos. Štai dėl to aš irgi teikiu savo pataisas, kad turėtos kvotos negali būti išsaugomos. Po reorganizacijos, kai akivaizdžiai buvo siekta išsaugoti monopolinę padėtį, kiek nori reorganizuokis, kiek nori, tiek skaidykis, tačiau nebegalės tie suskaidyti ūkio subjektai valdyti daugiau kaip 40 %, nes tas, kuris skaidė savo įmonę, sausio 1 dieną turėjo tik 40 %.

Taigi reorganizavimo įteisinimas reikalingas dėl žvejybos Baltijos jūroje. Bet, kolegos, pasakysiu ir kitą dalyką, buvo tokia žvejybos įmonė „Anuva“, kuri žvejojo tolimojoje Šiaurėje ir Barenco jūroje, už šiurkščius žvejybos pažeidimus jai grėsė teisės atėmimas. Ką padarė įmonė „Anuva“? Buvo reorganizuota, atsirado nauja UAB, kuri dabar siekia gauti kvotas žvejybai tolimosiose jūrose, tolimuosiuose rajonuose, konkrečiai – Barenco jūroje. Tai čia jau antras precedentas gimsta, kai reorganizaciją reikia įteisinti kaip buvusį faktą…

PIRMININKAS. Kolega Eugenijau! Jūsų laikas baigėsi!

E. GENTVILAS (LSF). Aš frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu?

E. GENTVILAS (LSF). Taip, frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau.

E. GENTVILAS (LSF). Taigi reorganizacija, įteisinama šituo įstatymu, yra kaip pagrindas gauti kvotas vietoje to, kuris neturėjo teisės gauti tų kvotų arba būtų netekęs teisės į žvejybą. Pavyzdžiui, reorganizuotoji įmonė „Anuva“ apskritai šiandien nebežvejoja, nes jai nebegalima žvejoti po dviejų padarytų šiurkščių pažeidimų.

Tam tikrą pataikavimą monopolistui Baltijos jūroje rodo ir siūlomos nuolatos, per kelis kartus, įstatymo pataisos. Aš noriu pabrėžti, kad galiojančiame įstatyme įmonės pasirenka trejus metus iš paskutinių septynerių metų, tai dabar siūloma iš paskutinių dešimties metų. O žinote, kodėl taip siūloma? Todėl, kad 2007 metai ir 2008 metai yra seniau negu septyneri metai, bet 2007–2008 metai yra labai palankūs tai įmonei, kuri buvo reorganizuota ir nori išsaugoti didesnes kvotas. Siūlysiu balsuoti prieš tokią pataisą. Galiojančiame įstatyme – septyneri metai.

Be abejo, siūlysiu balsuoti ir prieš S. Bucevičiaus pataisą, nes esamą įstatymą reikia išsaugoti, tikrai galime nukrypti labai toli.

Aš labai skeptiškai žiūriu į šitą įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad, matydamas svarstymo eigą, kaip viskas vyko Vyriausybėje, komitete, asmeniškai gerokai anksčiau, t. y. spalio mėnesį, siūliau grąžinti šitą įstatymo projektą tobulinti Vyriausybei. Komitetas nesutiko. Šiandien teikiame alternatyvią trijų Seimo narių nuomonę, siūlome balsuoti už atmetimą šito projekto ir grąžinti Vyriausybei jį tobulinti. Jeigu nepavyks, tada kovosime dėl pataisų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu B. Paužą į tribūną, jis paskutinis turi galimybę kalbėti dėl šito įstatymo projekto. (Balsai salėje) Jūs savo vardu kalbėsite? (Triukšmas salėje) Tuoj bus pertrauka, sekundėlę!

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, po tokių karštų brolio ir sesers kalbų man sunku būtų ką nors kalbėti. Bet aš noriu, jie yra pareigūnai… Aš noriu pasakyti, kad ministrė V. Baltraitienė tikrai plačiai išdėstė tą situaciją, kokia yra. Mano supratimu, įstatymas buvo labai daug kartų svarstytas su įvairiomis žvejų organizacijomis, su įvairiomis valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Šiandien tos pagrindinės diskusijos, man atrodo, yra štai dėl ko. Pirmiausia, mes bandome… čia yra sukurta vadinamoji istorija, aš noriu pakartoti, ką ir ministrė sakė, anksčiau niekam nereikėjo nei tų šprotų, nei tų strimelių gaudyti, kai jų kainos buvo mažos, tada visi metėsi prie menkių ir gaudė menkes, nes buvo pelningiau. Tačiau kai pabrango, kai minėtų šprotų ir menkių kaina pasidarė aukštesnė, tada visi metėsi gaudyti ir nori gaudyti šitas žuvų rūšis, tačiau jie nesusikūrė tos istorijos, tai dabar supraskite, kas gi gali padaryti tą tvarką ir teisybę dėl to, kad tos istorijos nesusikūrė.

Dabar dėl koncentracijos vienoje įmonėje. Noriu pasakyti, kad žvejybos Baltijos jūroje galimybės, tos vadinamosios kvotos negali būti sukoncentruotos vienos įmonės, net jeigu įmonė reorganizuojama ir padalinama ta istorija. Po reorganizavimo atsiradusi įmonė turi būti parduodama, kad nebūtų susijusios arba tie patys savininkai. Jie, kaip matote, atsineša tą istoriją ir yra visiškai kita įmonė. Štai čia, man atrodo, klausimas. Šiuo klausimu aš noriu pasakyti dar vieną dalyką. Buvo teismai, kai ministerija, kaip čia Eugenijus sakė, buvo neteisingai paskirsčiusi anksčiau tas kvotas, tačiau tie vadinamieji mažieji padavė į teismą, kad tai ministerijos buvo atlikta neteisingai, buvo teismai ir pripažino, kad ministerijos atlikta teisingai. Šiuo pagrindu ir parengėme įstatymą, ir norime, kad jam pritartumėte.

Dabar dar noriu vienu klausimu pasakyti dėl tų mažųjų. Žinote, man atrodo, štai kaip. Valstybė duoda nemokamai tas kvotas ir, mano supratimu, tas kvotas mes duodame tam, kad būtų pagautos tos žuvys, įdarbinti žmonės gautų atlyginimą ir tos žuvys tada parduodamos. O dabar, žiūrėkite, kas darosi. Kai kurie mažieji, kai kurie, nesakau, kad visi, kai kurie tas strimelių ir šprotų kvotas paprasčiausiai arba neturėdami pajėgumų, arba dėl kitų priežasčių ima ir parduoda. Dabar kokia mūsų nuomonė. Ar mes turime tas valstybės nemokamas kvotas, kurias taip sunkiai išsikovojo ministerija Europoje, atiduoti nemokamai, kad kas nors jomis bizniautų? Man atrodo, mūsų visų tikslas yra toks, kad pagal gautas kvotas būtų tos žuvys išgaudomos, įdarbinami žmonės ir kuriama Lietuvoje pridėtinė vertė. Ačiū už dėmesį. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos visos nuomonės. Dabar statutinės nuostatos, ką mes toliau darysime. (Balsai salėje) Taip, aš viską girdžiu. Gerbiamieji kolegos, 151 straipsnis 3 dalis 7 punktas. Po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Jeigu bus nepritarta, tada bus 8 straipsnis, kurį vėliau ir perskaitysime. Dabar balsuosime už komiteto nuomonę. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Prašau? Po to pataisos, viskas po to bus. Dabar procedūriškai mes šitą žingsnį turime atlikti. Kviečiu visus balsuoti.

Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Jeigu to reikalauja Seimo narys… Aš tik norėjau, praleidau sakinio pradžią, bet taupydamas jūsų visų laiką, viskas teisingai yra daroma.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Čia jūsų nuomonė. Jeigu jūs pritarsite komiteto nuomonei, tai pritarsite, nepritarsite, tai – kitaip. Sauliau, paskui, dar yra įvairūs pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto. Tęsime vėliau.

Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 21, susilaikė 18 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Taigi yra pritarta komiteto nuomonei.

Gerbiamieji kolegos, kadangi rytinio posėdžio laikas baigėsi ir mes turime komitetų posėdžius, kurie jau buvo suplanuoti ir yra paskelbti, tiesiog skelbiu rytinį posėdį baigtą. Po pietų tęsime šio klausimo svarstymą. (Gongas)

Šaltinis: lrs.lt

* * *

Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(2)ES (svarstymo tęsinys)

Taigi, kolegos, rytinės darbotvarkės 1-10a klausimas. Tęsiame svarstymo stadiją. Kviečiame B. Paužą, svarstysime pataisas. Ar turite atsinešęs? Prašom. Dėl 5 straipsnio yra.

B. PAUŽA (LSDPF). Pagal straipsnius, ar ne?

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio yra pateikta Seimo narių V. Gedvilo, V. Kamblevičiaus, S. Bucevičiaus ir A. Palionio. Prašom komiteto nuomonės.

B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 5 straipsnio, taip?

PIRMININKAS. Taip. Kas pristatys pataisą, kolegos? E. Gentvilas. Prašom.

E. GENTVILAS (LSF). Mes su kolegomis (keturių partijų atstovai) teikiame šią pataisą manydami, kad skaidymo ar atskyrimo būdu, kai susitaria žmonės, tai jie taip pat yra susiję ir laikyti juos susijusiais. Žemės ūkio ministerija, kaip matome, nepritaria. Sako, kad diskriminuoja susikūrusius po reorganizacijos. Bet mes manome, kad priešingu atveju diskriminuoja tuos, kurie nei reorganizavosi, nieko, tiesiog norėtų dirbti ir sąžiningai užsidirbti. Siūlau balsuoti už.

B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: 3 – už. Yra kurie ir atskirąją nuomonę parašė. Atsiprašau, už – 2, prieš – 3. Ką aš čia… susimaišiau. Už – 2, prieš – 3, susilaikė 3. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Atsiprašau.

Ir motyvai. Toks pakeitimas diskriminuoja po reorganizacijos susikūrusius ūkių subjektus, jų tolesnė veikla be pagrindo yra ribojama. Tą mes jau kalbėjome ir prieš pietus.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už – S. Bucevičius. Prašom. Už komiteto nuomonę pasisako. Ar už pasiūlymą?

S. BUCEVIČIUS (DPF). Už savo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Už pasiūlymą pasisakote? Prašom.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip, pirmininke, tai buvo mūsų pasiūlymas, tai aš ir kalbėsiu dėl savo pasiūlymo. Kolegos, teturime girdėti vieną labai paprastą faktą, kaip galime diskriminuoti. Pavyzdys. Jei vienas ūkio subjektas, mes turime tai pripažinti, girdėti ir suprasti, jei po reorganizacijos tuo pačiu adresu dar yra ir registruojamas, tada kyla klausimas: ar ta reorganizacija, dar kartą klausiu, sąžiningai vykdoma, ar tik išsaugomos kvotos? Dar kartą kreipiuosi, žiūrėdamas į ministeriją. Kada mes prašėme vis dėlto peržiūrėti šį įstatymo projektą, kad būtų patenkintos maksimaliai visos pusės, ir tokios reorganizacijos dar kartą, kurią… teikiame savo prašymą arba tokį matymą, manome, kad jis yra teisingas.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau, kad kolegos atkreiptų dėmesį į teismų nutartis. Mes dabar kvestionuojame teismų sprendimus. O šiaip tai aš siūlyčiau susėsti prie šeimyninio stalo, kūčių stalo ponui E. Gentvilui ir ministrei V. Baltraitienei ir išspręsti kvotų klausimą. Tada nereikėtų mums čia žaisti šeimyninių žaidimų.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate, kolegos, pateiktai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 79: už – 39, prieš – 12, susilaikė 29 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Taigi yra nepritarta kolegų pasiūlymui.

L. Dmitrijeva.

L. DMITRIJEVA (DPF). Atsiprašau, mano balsą prašom prieš.

PIRMININKAS. Prieš. O kaip buvo? Dėl protokolo – prieš. Viskas. Nereikia, kolegos, viskas gerai.

Yra Seimo nario V. Kamblevičiaus pasiūlymas. Ar V. Kamblevičius atsiima pasiūlymą? Dėl 8 straipsnio yra pasiūlymas, atsiėmėte? Atsiima. Gerai.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsiimu.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio yra Seimo narių I. Šiaulienės ir B. Paužos. Atsiima. Neskaitome. Seimo narys V. Gapšys. Kolegos, atsiima.

Kolegos, dėl to paties straipsnio taip pat yra Seimo nario V. Gapšio. Atsiima.

Kolegos, yra J. Razmos pasiūlymas. J. Razma taip pat dėl 10 straipsnio.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano mintis turbūt buvo panaši kaip E. Gentvilo. Jeigu praėjusiais metais buvo mūsų tam tikra politinė valia demonopolizuoti tą žvejybos kvotų rinką ir pasiekti, kad vienam subjektui nepriklausytų daugiau kaip 40 %, mes turėtume teisiškai apsisaugoti nuo gudravimų, kai reorganizuojant įmonę tiesiog dvi susijusios įmonės paima du po 40 ir taip iš mūsų politinės valios nieko nelieka. Todėl aš siūlau, kad reorganizuojant nebūtų galima padaryti tokių gudravimų dėl kvotų išlaikymo. Jeigu jau reorganizuojama, tai reorganizuojama. Tuo labiau, kai būna tokie atvejai, kai reorganizuojama dėl susikaupusių problemų. Tas problemas paliekame užribyje, o tą kvotą pasiimame kaip niekur nieko. Aš siūlau palikti ankstesnes nuostatas.

PIRMININKAS. B. Pauža pristatys komiteto nuomonę.

B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Čia panašus klausimas dėl tų pačių. Tik Jurgis, yra pasiūlymai… Būtų sužlugdyta sėkminga anksčiau reorganizuotų tolimuosiuose žvejybos rajonuose veikiančių įmonių veikla, joms ateityje nebegaunant žvejybos galimybių. Laivai įsigyti ir visa kita, tai komitetas ir nepritarė.

PIRMININKAS. Motyvai už – E. Gentvilas.

E. GENTVILAS (LSF). Aš siūlau, kolegos, pritarti. Vis dėlto pernai priėmėme įstatymą. Dabar negi nematome, kad yra bandoma apeiti šį įstatymą, tai yra 40 % apribojimą, kad vėl galėtų gaudyti 78 ar kiek. Ir J. Razma siūlo… Nekeiskime praėjusiais metais priimtos pozicijos. Nes jeigu bus priimta tai, ką J. Razma siūlo pataisyti, vadinasi, mes keičiame poziciją. Kažkas sugudravo ir bandoma įteisinti. Aš siūlau pritarti J. Razmos pataisai ir šitai, ir nekalbėdamas iš karto pritarsiu ateinančiai pataisai, kuri yra dar esmingesnė, tai yra išbraukti 12 punktą, kad nereikėtų kalbėti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų galėčiau sutikti, kad galima ar taip, ar taip diskutuoti. Jei nebūtų Administracinio teismo sprendimo, jeigu nebūtų Ūkio ministerijos išaiškinimo, Teisingumo ministerijos išaiškinimo ir pripažinta reorganizacija teisingai. Jeigu nebūtų tai pripažinta, tada galėtume diskutuoti.

Dabar Konkurencijos įstatyme yra numatyta, kad viena įmonė negali turėti daugiau kaip 40 %. Mes siūlome tai ir palikti. Jeigu kam nors nepatinka, kaip ministerija buvo paskirsčiusi kvotas metų pradžioje, tai tegul skundžia ministeriją. Mes vadovaujamės visais teisės aktais ir, kaip ponas E. Gentvilas dar prieš pietus kalbėjo, kad čia kažkas kažką sumaišė, sugalvojo padaryti. Noriu pasakyti, kad prieš tai, kai įstatymas nebuvo priimtas, klausėme ir Teisingumo ministerijos, ir Ūkio ministerijos buvo atsiklausta, ar galima skirstyti, ar ne. Viskas buvo padaryta teisingai. Matyt, Administracinis teismas ne be reikalo pripažino teisingą reorganizaciją. Aš siūlau nepritarti šiam siūlymui ir palikti taip, kaip yra numatyta Konkurencijos įstatyme, – 40 % vienai įmonei.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Razmos pateiktai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kolegos, komitetas nepritarė J. Razmos pasiūlymui. (Balsai salėje)

Kiek suprantu, ne tik brolis su seserimi, bet ir frakcijos nariai kai kurie susimuš. Negerai dėl vienos žuvies.

Balsavo 88 Seimo nariai: už – 49, prieš – 12, susilaikė 29 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Taigi šiai pataisai yra pritarta.

B. Pauža sako, kad jo balsas už, bet tai nieko nelemtų. (Balsai salėje) J. Razma. Ar ne automatiškai dabar kita pataisa įeina, ar čia reikėtų balsuoti? Man toks jausmas, kad labai tinka.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų pataisos buvo susijusios, ir aš motyvus sakiau dėl abiejų. Be abejo, yra pritarta vienai daliai, kviečiu ir antrai daliai pritarti.

PIRMININKAS. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau arba daryti pertrauką, arba perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, perbalsuoti nenumato Statutas.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Frakcijos vardu, suderinęs su frakcijos seniūnu, prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, pertraukos gali prašyti tik komitetas, jeigu mato, kad nesutampa ir negalima toliau svarstyti. Komitetas kol kas… Nei pranešėjas, nei komiteto pirmininkas nieko nesako.

B. PAUŽA (LSDPF). Aš nespėjau pamatyti rezultatų, kadangi aš pats nebalsavau, tai tikrai mes prašome pertraukos.

PIRMININKAS. Kolegos, tai yra komiteto teisėtas… (Balsai salėje) Pranešėjas tai gali.

B. PAUŽA (LSDPF). Tai aš aiškiai pasakiau, kad prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos,154 straipsnis. Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą. Kolegos, reikia, kad Seimas priimtų, ar reikėtų balsuoti. S. Bucevičius. (Balsai salėje)

S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš manau, kad Seimo valia dabar yra apsispręsti. Mes buvome priėmę tokį įstatymo projektą, kurį dabar teikia Žemės ūkio ministerija, ir po balsavimo yra apsispręsta pritarti J. Razmos pasiūlymui. Aš manau, pačios esmės nekeičia, tik principus, gali būti, bet paties įstatymo nekeičia. Aš manau, turim gerbti savo valią, savo kolegų visų apsisprendimą ir judėti į priekį.

PIRMININKAS. Kolegos, tai yra pranešėjo, ne komiteto pirmininko, aš perskaičiau. Kolegos, yra pasiūlyta daryti pertrauką iki kito posėdžio. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje) Kad grąžintume taisyti pagrindiniam komitetui, kolegos, ne iki kito posėdžio. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 94 Seimo nariai: už – 43, prieš – 39, susilaikė 12. Taigi nepritarta pertraukai.

Tęsiame posėdį toliau. Prašom. Broniau Pauža, į tribūną. Dėl antros pataisos.

Kolegos, dėl ramybės balsuojame už antrą J. Razmos pataisą, nors iš karto buvo pasakyta, kad ji tik papildo. Kas pritariate J. Razmos antrai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.

Mūsų motyvai buvo išdėstyti anksčiau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, tikrai prašau nesusimušti. Aš suprantu, kad žuvys, ypač prieš Kūčias labai yra svarbu, bet…

Balsavo 94 Seimo nariai: už – 50, prieš – 12, susilaikė 32 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Taigi J. Razmos pataisai yra pritarta.

Dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jau kada pirmininkaujame, neįmanoma kartais vesti posėdžio, negirdėti. Bet kai sėdi už jūsų nugaros, tai iš viso šaukiate rėkiate. Tai pasiskaitykite darbo tvarkos taisykles ir Seimo narys turi dirbti tyliai, netrukdyti kitiems Seimo nariams susikaupti. Iš tiesų aš įsijungiau televiziją pasižiūrėti per pertrauką dabar grįžusi, na, baisu, negirdėti nei ką pranešėjas sako, nei ką posėdžio pirmininkas – tik jūsų triukšmas salėje. Taigi žiūri mūsų rinkėjas į mus, tai ko jūs norite, kad Seimą po to gerbtų. Gerbkite nors kiek save, gerbiamieji. O frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ tikrai išskirtinė pastaba. Arba reikės jus susodinti į pirmą suolą, arba tvarkos reikia. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes gana kultūringi. Žiūrėkite, kituose seimuose matome ir kėdes laužo, ir stalus, ir susimuša, ir vandeniu apsipilsto.

PIRMININKAS. Kolegos, aš supratau, jau siūlote pradėti daužyti. Ačiū. P. Gylys. Prašom.

P. GYLYS (MSNG). Jeigu Seimo Pirmininkė nebūtų užėmusi pozicijos, tai aš gal taip būčiau nereagavęs. Iš tikrųjų triukšmo daug, bet šiandien, atkreipkite dėmesį, mes darome tai, ką padarė prieš metus, – priėmėme antimonopolinį sprendimą. Įvyko manipuliacija. Ką mes padarėme? Pasakėme, kad negali būti monopolijos. Dabar pro užpakalines duris norima kurti labai savitą kartelį, o karteliniai susitarimai yra monopoliniai, atkreipiu į tai dėmesį. Aš manau, kad pono J. Razmos ir E. Gentvilo pozicijos yra vertos palaikymo. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, 11 straipsnį Seimo narys E. Gentvilas atsiima. Seimo narys V. Kamblevičius atsiima, aš supratau, taip pat V. Kamblevičius atsiima dar vieną pataisą. Seimo nariai S. Bucevičius, E. Gentvilas, V. Kamblevičius taip pat atsiima ir dėl 11 straipsnio Seimo narių yra dar viena pataisa, kurios jie neatsiima. Komitetas balsavo. Prašom. Gal Seimo narys E. Gentvilas pristatys? 11 straipsnis, paskutinė. Prašom.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kad kolegos suprastų, kodėl atsiėmėme, nes tobulinome ir dabar svarstome vėliausią patikslintą redakciją. Noriu pasakyti kitaip balsuojantiems. Nemanipuliuokite Administracinio teismo sprendimu. Jis nėra įsigaliojęs, jis yra apskųstas. Nuo kada liepiama Seimo nariams remtis neįsigaliojusiais teismo sprendimais? Kaip ten baigsis, dievai žino, dar pasižiūrėsime.

Ši pataisa kalba apie tai, jeigu įmonė buvo skaidoma siekiant išvengti įstatyme numatyto 40 % apribojimo, tai netaikomas 12 punktas, kuris, tiesą sakant, jau ir dabar yra panaikintas po balsavimo dėl J. Razmos pataisos. Siūlau balsuoti už šitą pataisą ir iki priėmimo stadijos suredaguoti, kad nebūtų to neatitikimo, nes 12 punkto jau nebėra. Ankstesniu balsavimu jis buvo atmestas kelių balsų persvara. Esmė vėlgi yra tokia: kažkas bandė apeiti prieš metus priimtą įstatymą, jame numatytą 40 % apribojimą. Tokiu atveju siūloma netaikyti jokių išimčių ir lengvatų. Noriu pasakyti, kad jeigu būtų priimta šita pataisa, ji nepaliestų 2015 metais paskirstytų žuvies kvotų, nes įstatymo pataisa negali veikti atgal, tačiau ji įsigaliotų nuo priėmimo į ateitį 2016 metams, kad kas nors nemanipuliuotų, kad čia E. Gentvilo ir kolegų pataisa veikia atgal. Ji tikrai nepaveiks 2015 metais paskirstytų kvotų. Kalbėsime tik apie ateities dalykus. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, komitetas. Prašau.

B. PAUŽA (LSDPF). Mes jai nepritarėme. Balsavimo rezultatai tokie, kaip ir buvo anksčiau: 3 kolegos už ją balsavo, visi kiti prieš. Motyvai tie patys, aš nenoriu jų kartoti. Ką dar aš noriu pasakyti? Iš viso, dabar priimdami šitą J. Razmos pasiūlymą, mes tą įstatymą taip sujaukėme, kad aš, mielieji kolegos, manau, kad iš jo nieko gero toliau nebus. Dabar lieka kita galimybė. Mes Seime niekada čia niekaip nesureguliuosime – arba vieni, arba kiti bus nepatenkinti. Dabar yra kita galimybė padaryti aukcioną ir visiems vienodai eiti į aukcioną. Tai bus kita galimybė ir visi bus vienodi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, komiteto nuomonė buvo nepritarti pasiūlymui.

Dėl vedimo tvarkos I. Šiaulienė ar po balsavimo galima?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Būtų gerai dabar.

PIRMININKAS. Prašau.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat esu prieš visokias monopolijas, čia yra žongliruojama ir skelbiama tai, kad net teismo sprendimas nieko nereiškia. Deja, jis šiandien galioja, ir aš manau, kad teismas turi teisę apskųsti. Bet aš buvau prieš dvi savaites komiteto posėdyje, o apskundimo terminas, jei neklystu, Juliau, kiek yra – teismo dažniausiai 10 dienų? Tai jau galėjo būti apskųstas. Tai vienas punktas.

Antra. Kodėl susidarė tai, kad viena įmonė turėjo daugiau procentų, negu numato Konkurencijos įstatymas? Todėl, kai buvo pradėtos skirstyti kvotos, niekas nesiėmė gaudyti žuvų… šitų strimelių…

PIRMININKAS. Kolegos, dėl vedimo tvarkos vis dėlto norėčiau!

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). …ir šprotų. Ir štai viena įmonė pasiėmė, ir taip susidarė jai 80 %. Kai kitos pasiėmė kitas kvotas menkėms, praėjo periodas, menkių nukrito, ir kai mes pernai priėmėme įstatymą, tikrai iškilo klausimas, kad koncentracija didelė, ir įmonė buvo priversta pasidalinti.

PIRMININKAS. Kolegos!

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ji pasidalino. Dėl šito pasidalinimo…

PIRMININKAS. Kolegos!

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip aiškino… Minutėlę! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos!

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kadangi yra principiniai dalykai, posėdžio pirmininke. Dėl šito pasidalinimo, kaip sakė žemės ūkio ministrė, buvo kreiptasi į Ūkio ministeriją, į Teisingumo ministeriją. Teismas nagrinėjo šitą klausimą. Aš nežinau, kiek galima aiškintis. Arba reikėjo išvis nepriimti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame ir po to kalbame. Balsuojame. Kas… Ai, dar yra motyvai. P. Gražulis pritaria motyvams.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro gana didelės diskusijos buvo ir Kaimo reikalų komitete, ir dabar Seime vyksta, bet koncentruoti monopolį į vienos įmonės rankas ir atiduoti 85 % rinkos, aš manau, nevalia. Dabar yra gudravimas, kai dvi įmonės lyg turi po 40 %, bet tų įmonių savininkas tai vienas. Koks skirtumas? Tai yra gudravimas.

Aš džiaugiuosi, kad Seimas vis dėlto pritarė tiek J. Razmos, tiek E. Gentvilo pataisai, ir mes darome įstatymą antimonopolinį, šiek tiek bandome… Juk yra Lietuvai kvotos, Lietuva negali daugiau pagauti žuvies, ir mes tą žuvį atiduodame vienam verslininkui. Tikrai yra labai neteisinga. Gal mes nežinome Seimo istorijos ar ko nors, bet susidarius kitokiai situacijai, keiskime tą įstatymą, nes jeigu menkė jau išnyko, pasitraukė iš Baltijos jūros, atplaukė kita žuvis, aš manyčiau, tai ir logiška perskirstyti tas kvotas, o nepalikti vienam asmeniui, visą Lietuvos kvotą atiduoti jam, o kelis procentus palikti visiems kitiems. Aš manau, kad sąžiningai, prašau palaikyti šitas pataisas.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ten, dėl ko jau buvo balsuota, tai vienas dalykas, nieko atgal negrąžinsi, bet aš noriu dėl šito E. Gentvilo pasiūlymo. Jūs pažiūrėkite, kaip skamba: „Jeigu ūkio subjektas reorganizuojamas ar buvo reorganizuotas siekiant išsaugoti daugiau kaip 40% žuvų“. Vadinasi, vienas dalykas, reikia tai įrodyti, kad tai turi būti. Mes įstatyme tai numatome. Buvo reorganizuotas. Įstatymo didžioji dalis įsigalioja nuo kitų metų lapkričio 1 dienos, likusios nuostatos – nuo 2017 m. sausio 1 d. Mes priimame įstatymą… Arba jis atgaline data turi neveikti, arba aš neįsivaizduoju, kaip bus dėl šito… Aš dėl ano neprieštarauju. Seimas apsisprendė, kad po 20 % negalima kvestionuoti, bet šitas siūlymas, mano nuomone, yra išvis neteisėtas teisiniu požiūriu, nes kalbama, kad buvo jau… Pats įstatymas įsigalios…

PIRMININKAS. Balsuojame!

V. BALTRAITIENĖ (DPF). …tiktai kitų metų lapkričio 1 dieną. Pirmiausia tada turėtų eiti į teismą ir įrodyti, kad buvo tuo tikslu reorganizuotas, kad tie asmenys yra susiję. Aš siūlyčiau dėl to šitam nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, o po to replika. Kas pritariate pateiktam Seimo narių E. Gentvilo, V. Kamblevičiaus, S. Bucevičiaus ir A. Palionio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Balsavo 97: už – 51, prieš – 9, susilaikė 37 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Taigi yra pritarta pateiktoms pataisoms. (Balsai salėje)

E. Gentvilas. Prašau. Kolegos, prašau laikytis rimties!

E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai nesivelsiu į diskusijas. Petrai, nesutirštink spalvų! Dvi įmonės tikrai dabar nepriklauso vienam asmeniui, kad nebūtų sakoma, kad manipuliuoji.

Lygiai taip pat, gerbiamoji Irena, kai aš tiek kadencijų pabūsiu Seime, aš žinosiu, kad apskųstas teismo sprendimas nėra įsigaliojęs, o jis tikrai yra apskųstas.

Gerbiamajai Virginijai pasakysiu: taip, pati esi teisi, jeigu mes kalbėsime, kad čia jau yra galutinė formuluotė, bet aš sakiau, kadangi 12 punktas jau yra išbrauktas, reikia iki priėmimo stadijos suredaguoti. Aš, beje, manau, kad šitas punktas turėtų įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., nors visas įstatymas nuo 2017 metų. Tada viskas būtų išspręsta.

PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolegos. Aš tiesiog šiek tiek pamėginsiu jums pasakyti teisinių dalykų. Nubalsavome dėl įstatymo, kuris realiai iš tikrųjų prieštarauja. Aš tikrai, kolegos, dar kartą… Aš nežinau, ar įmanoma dar bandyti daryti pertrauką, kad registruotų pasiūlymus, nes priešingu atveju šitas įstatymas… arba mes jį turėsime atmesti ir išvis jo nepriimti, arba jis neveiks. (Balsai salėje) Aš suprantu, bet jeigu šiandien kas nors paprašysite ypatingos skubos ir nebus laiko…

PIRMININKAS. Kolegos!

R. ŽEMAITAITIS (TTF). …tai turėsite problemų.

PIRMININKAS. Gerbkite vienas kitą! Taip, šiandien yra svarstymas.

J. R. Dagys. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, mano balsą įskaitykite už. Aš suklydau balsuodamas, bet tas nekeičia balsavimo rezultatų.

PIRMININKAS. J. Dagio balsas už. Taip, iš tiesų tai tik dėl protokolo.

Kolegos, dėl 27 straipsnio taip pat yra Seimo nario K. Grybausko pasiūlymas, kuriam… Prašome pristatyti, Kazy. Ar prašysite balsuoti?

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad norėčiau žinoti Seimo narių nuomonę. Yra kalbama apie priedo…

PIRMININKAS. Tada prašau pristatyti.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). …tai yra apie žuvį, kuri pagaunama netyčia tinkluose, ir paskui ji pagal dabar esančią tvarką atitenka asmeniniam naudojimui. Manau, kad tai yra įmonės turtas, jis turi būti apskaitomas normalia tvarka ir galvojama, kaip jis toliau turi būti panaudojamas. Tuo labiau kad žvejai pastatomi į nevienodą padėtį su tais, kurie žvejoja Baltijos jūroje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.

B. PAUŽA (LSDPF). Ne, klausimas čia yra toks, kad tų draudžiamų žuvų būtų galima atvežti į krantą ir 10 % nuo bendro laimikio parduoti. Kadangi yra draudžiama, mes manome, kad jų negalima ir pardavinėti, jas reikia ne vežti į krantą, o pagal visas bendras taisykles jos turi būti pagautos, jeigu neleidžiamos… išmetamos atgal į vandenį. Tai štai tokie motyvai ir dėl to komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Motyvai už – A. Matulas pataisai pritaria. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pono K. Grybausko pasiūlymas yra logiškas. Bet aš šiek tiek noriu pasakyti ir apie kitą dalyką – paprastai brolis su broliu Lietuvoje dėl žemės susipykdavo, bet kad dėl penkių žuvų Lietuvoje brolis su seserimi susipyktų ir dabar, kaip įsivaizduoju, Kalėdos ir Kūčios praeis atskirai, to dar nebuvo!

Na, o kai išėjo kalbėti Irena Šiaulienė, visa iš savęs išėjusi, balsas pasidarė panašus į Lady Gagos, tai aš išvis nesuprantu, kokie čia dabar yra interesai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jeigu jau sau ponas A. Matulas leido, tai ne jo reikalas, kaip mes su broliu sutariame, kai mes esame Seime, tai esame Seimo nariai, o šeimoje esame brolis su seserim. Jūs nesijaudinkite, dėl savo šeimos jaudinkitės.

Dabar noriu pasakyti, kodėl aš esu prieš. Iš tikrųjų mes iš neteisės gimdome teisę. Buvo gerai komitete palyginta, jeigu kontrabandines cigaretes pasisekė pervežti per sieną, tai kodėl mums neleisti 10 % oficialiai parduoti? Jeigu sugavome tas žuvis, kurių negalima gaudyti, tai yra pažeidimas, vadinasi, įteisinkime jų pardavimą. Tada mes apie viską tą patį šnekėkime, čia jau nėra jokios politikos, ar kam pagauti, kam ne, bet tam nepritariame, nes negalima to daryti, tada visur eis tas pats. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)

PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Balsavo 93 Seimo nariai: už – 25, prieš – 9, susilaikė 59 (dokumento teksto ir individualaus balsavimo rezultatų ieškokite ČIA – Tiesos.lt).

Pataisai nepritarta.

Dabar visos pataisos po svarstymo… Nuomonės už ir nuomonės prieš. Prašom, I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Visų pirma norėčiau atsakyti gerbiamajam A. Matului. Tikrai išeini iš savęs, kai matai, kad įstatymas darosi priešingas. Kolegos, aš puikiai suprantu norą pagelbėti, bet jūs neatidžiai skaitote, ne tą medžiagą, kuri išsiųsta, ir pasiduodate emocijoms. Toks emocingas balsavimas davė tokį įstatymo projektą, kurį, matyt, mes priimsime, bet aš nežinau, ar Prezidentė pasirašys. Nes yra padarytas absurdas… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ministrė V. Baltraitienė. Nutraukiu diskusijas.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš siūlau nebalsuoti už visą dėl to, kaip ir Eugenijus sakė, kad reikia taisyti šitą pataisą, už kurią balsavo, ją reikia pataisyti, nes jinai dabar tokia, už kokią dabar balsavo… ir pats pasiūlymo teikėjas pripažįsta, kad ją reikia koreguoti ir taisyti, ir po to balsuoti. Jeigu mes dabar balsuosime po svarstymo už šitą, pataisa neatitinka, aš taip suprantu, ją reikia keisti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas, diskusijos nutrauktos. (Balsai salėje) Čia aš sprendžiu, kaip Pirmininkė, kiek bus replikų. Yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Jovaiša. Prašau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Čia nėra jokių emocijų, čia yra paprasčiausia logika – kai išardomas monopolizmo atsiradimo atvejis, išsaugoma gal 500 darbo vietų, nenaikinami laivai, o žmonės, kurie metų metais dirbo šitoje srityje, gali vėl ramiai pretenduoti į kvotas ir dirbti savo mėgstamą darbą neturėdami jokių stresų savo šeimose ir nesijaudindami dėl savo verslo. Balsuokime už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Daug emocijų, visi viską išmano apie žuvis. Tačiau kaip ir Eugenijus pradžioje siūlė, būtų geriau, kad šis klausimas būtų buvęs grąžintas tobulinti Vyriausybei (tai parodė ir mūsų svarstymas), po to jis grįžtų ir mes priimtume atitinkamą sprendimą.

Čia yra ir daugiau minų. Tarkime, kiek paanalizavau, yra 1 tūkst. 700 tonų žuvies, kurią būtų galima perskirstyti, bet jinai yra išskirstoma ir gauna tie laivai, kurių jau nėra, jie yra parduoti arba pernuomoti. Vienu žodžiu, sėdžiu Klaipėdoje ar kitame mieste, laivo neturiu, galbūt išsinuomojau, bet pinigus už tai pardavęs tą kvotą gaunu. Tai čia yra tos minos.

Aš manau, dabar mes svarstysime, komitete gal dar ką nors pakeisime, bet geriausia būtų buvę, kad šis klausimas būtų grįžęs į Vyriausybę, nes Vyriausybė savo namų darbų neatliko ir pateikė, kaip matome, visiškai neparengtą klausimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Visos pataisos apsvarstytos.

Vadovaujantis Statuto 154 straipsniu, jeigu pranešėjas reikalauja (o pranešėjas reikalavo) ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų ir papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Kaip Seimo Pirmininkė, skelbiu pertrauką.

Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami, todėl buvo pranešėjo prašymas ir pagal 1 dalį reikėjo daryti pertrauką.

Šaltinis: lrs.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top