Piliečiams smalsu: ką šiuo tekstu nesusipratusiems DELFI skaitytojams norima paaiškinti? Kad prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Lietuvai neišvengiama kaip valdžios savivalė? kaip laisvo žodžio slopinimas? kaip dujos iš skalūnų? kaip nedalia?
V.Laučius. D.Grybauskaitė vėl laimės
DELFI.lt | 2013 m. vasario 5 d.
Smukę Dalios Grybauskaitės reitingai suteikė kai kam pagrindo abejoti, ar ji ir vėl nesunkiai laimėtų prezidento rinkimus. Tuo metu šoktelėjęs Algirdo Butkevičiaus populiarumas tarsi pasufleravo ir būsimos rinkimų kovos dėlionę.
Net jei A. Butkevičius nekeltų savo kandidatūros, jo gebėjimas aplenkti populiarumu prezidentę tarsi išsklaidė D. Grybauskaitės nenugalimumo aureolę ir atgaivino beveik palaidotas jos priešininkų viltis.
Tačiau kad ir kaip D. Grybauskaitei nesimpatizuojantys politinio gyvenimo stebėtojai ir tyrėjai norėtų esminių permainų Daukanto aikštėje, nepanašu, kad jų norams lemta išsipildyti. A. Butkevičius savo kandidatūros greičiausiai nekels, o kiti galimi kandidatai neturi nei reikiamos visuomenės paramos, nei tikroviškų perspektyvų tą paramą kaip nors užsitikrinti.
Vladimiras Laučius © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)
Jei savo kandidatą iškeltų Tėvynės sąjunga (TS-LKD), tai dešinysis elektoratas skiltų, nes už D. Grybauskaitę, ko gera, balsuotų ir daugumą Liberalų sąjūdžio, ir nemenka dalis konservatorių-krikdemų rinkėjų.
Net jei konservatoriai-krikdemai nuspręstų, kad partijai laikas turėti saviškį ir keltų Irenos Degutienės kandidatūrą, atsirastų nemažai tų, kuriems D. Grybauskaitė atrodytų politiškai patrauklesnė. Juos gali šitaip nuteikti ir Vytauto Landsbergio nuostatos (nebent jos pakistų), ir jų pačių simpatijos, ir skeptiškas požiūris į I. Degutienę kaip lyderę.
Maža to, partijos vadovybei nebūtinai atrodys, kad išmintinga iškelti savą – akivaizdžiai pralaimėsiančią – kandidatę ir susipriešinti su prezidente, užuot išnaudojus glaudaus bendradarbiavimo su D. Grybauskaite privalumus.
Savo ruožtu liberalai kol kas tik D. Grybauskaitę ir turi: jų pirmininkui Eligijui Masiuliui trūks kelių mėnesių iki prezidentinės pilnametystės, o paremti stipriausią kandidatą prezidento rinkimuose partijai bus naudinga.
Jei A. Butkevičius prezidento rinkimuose nedalyvaus – o greičiausiai nedalyvaus, nes rinkėjų lūkesčiai yra susiję su jo, kaip premjero, veikla – tai socialdemokratams gali tekti ieškotis kito partinio kandidato. Ar jie jį turi?
Zigmantas Balčytis, ko gera, būtų vienintelis stiprus partinis varžovas D. Grybauskaitei. Tačiau jis, kaip ir A. Butkevičius, labiau matomas premjero nei prezidento vaidmenyje. Ir vargu ar jis trokšta iškeisti stabilumą Strasbūre į stresą bei riziką Vilniuje.
Tuo metu Vilija Blinkevičiūtė, kuri kartais įvardijama tarp galimų LSDP kandidatų, galėtų laimėti prieš I. Degutienę, bet tik ne prieš D. Grybauskaitę. Apskritai prieš dabartinę prezidentę balsuosiančių rinkėjų nuotaika veikiausiai bus palankesnė kandidatui vyrui nei moteriai. Daugelis žmonių Lietuvoje politinį atsinaujinimą vis dar suvokia ne kaip idėjų, o kaip kūnų „kategorijų“ kaitą: jis – ji, senas – jaunas, nuplikęs – besinaudojantis šukomis.
Kiek rimtesnį iššūkį D. Grybauskaitei galėtų mesti bendras centro kairės kandidatas, kurį paremtų ir socialdemokratai, ir Darbo partija. Ar tai įmanoma? Vargu bau. Bet jei šioms dviem partijoms pavyktų susitarti ir iškelti stiprią asmenybę, prezidento rinkimuose sulauktume bent šiokios tokios intrigos.
Ar turėtų šansų prieš D. Grybauskaitę kuris nors nepriklausomas, politinių partijų pirmame rinkimų ture neparemtas kandidatas? Gal ir turėtų, jei smarkiai padirbėtų ir susikurtų patrauklų įvaizdį, jei patektų į antrą turą ir jei antrame ture jį paremtų bent jau dvi didžiosios parlamentinės partijos: tarkime, LSDP ir DP arba (sunkiau tikėtina) LSDP ir TS-LKD. Daugoka „jeigu“ – ir mažoka šansų patekti į antrą turą.
Žvelgiant kitu kampu, nepriklausomo kandidato galimybės galėtų būti neprastos, jei jis, pirma, sugebėtų pritraukti „antros Lietuvos“ balsus ir, antra, jei įtikintų visuomenę esąs labiau nepriklausomas nuo partijų nei D. Grybauskaitė. Žmonės juk mėgsta prezidentus, priešinančius save partijoms.
D. Grybauskaitė 2009-aisiais sugebėjo ir atrodyti šiapus paprasto žmogaus, anapus partijų, ir kartu gauti dešiniųjų partijų paramą. Gudru. Bet pakartoti šią kombinaciją jai kitąmet bus sunku. Vis dėlto antrajame ture, į kurį D. Grybauskaitė tikrai pateks, dešinieji vieningai ją rems, jei tik antrasis kandidatas bus ne I. Degutienė ir ne kuris nors kitas dešinysis. O jei bus kitas dešinysis (mažai tikėtina) ar konservatorė I. Degutienė, tuomet dauguma ne konservatorių veikiau rinksis D. Grybauskaitę.
Vadinasi, potencialiam D. Grybauskaitės varžovui – nepriklausomam kandidatui reiktų ir užsitikrinti kairiojo elektorato paramą, neatrodyti „kapitalistų statytiniu“, ir pirmame ture laimėti prieš galimus DP ir LSDP kandidatus, jei jų bus. Ar tokių pretendentų šiandien matyti? Ne. O rytoj bus vėlu.
Taigi viskas klostosi D. Grybauskaitės naudai.