Ko gero, neverta nė klausti, ar mums būtina žinoti, ką šių laikų nevzorovai pasakoja apie mūsų istoriją kaimyninės šalies gyventojams?
Jūsų dėmesiui siūlome neva dokumentinį filmą „Литовские лесные братья (1944–1956) противостояние с Советской армией и спецслужбами СССР“ („Lietuvos miško brolių (1944–1956) pasipriešinimas sovietų armijai ir SSRS specialiosioms tarnyboms“) – rodomos nuotraukos, laiškai, tarsi dokumentų faksimilės, tiesioginis prieš 80 metų įvykusio Birželio sukilimo liudytojas guviai duoda parodymus apie žudynes pirmosiomis karo dienomis parodymais, spec. fondo pirmininkė vardija skaičius, kiek buvo nužudyta, tiesa, pamiršta nurodyti laiką, atrodo, jog būtent tada…, ir pan. – filmas tiems, kurie dar moka rusiškai ir turi imunitetą sovietinei propagandai, netikėtai atgijusiai šių laikų Lietuvoje.
Dėkojame Linui Karpavičiui, pasidalijusiam šia nuoroda ir pasvarstymais, kodėl mums nevalia užsimiršti:
„Įdedu šią propagandinę laidą po ilgų dvejonių. Perspėju silpnų nervų žmones nežiūrėti. Aš ją sugebėjau peržiūrėti pastoviai darydamas pauzes. Arčiau pasidėkite ko nors raminamo.
Tačiau tai reikia pamatyti… ir štai kodėl. Klausau aš tai ką sako šioje laidoje ir girdžiu Zurofą, Vanagaitę, Stanislovą Tomą, Kukliansky, Vinokūrą, Zingerį, Bruverį, Nikžentaitį, Valatką… Laidoje bus parodytas netgi visiems gerai žinomas Titovas.
Štai iš kur jie gauna instrukcijas… Štai kas jiems sukūrė mūsų istorijos griovimo planą ir davė komandą pulti. Taigi…“