Laidos „Laba diena, Lietuva!“ vedėja Reda Gilytė kovo 22-ąją, penktadienį, į svečius pasikvietė Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį pakalbėti apie išvakarėse pateiktą Generalinės prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitą.
Suprantama, kad tokių laidų formatas „reikalauja“ džiaugtis visais ir viskuo, bet yra riba, kurią peržengus kyla pagrįstų abejonių, ar žurnalistas vis dar žurnalistas, o laida – informacinė…
Pasigyręs pernai baigta prokuratūros struktūrine pertvarka ir pažėręs statistikos apie praėjusių metų rezultatus, prokuroras sulaukė ir „nemalonių klausimų“, kuriuos būtų galima perfrazuoti ir taip: Ar nebūtų lengviau ir maloniau dirbti, jei visai nebūtų kas Jus prižiūri? ir pan. Bet užtat gavo progą viešai pareikšti, kad nesilaikys Seimo laikinųjų komisijų įstatymo ir Konstitucijos, kad pats nespręs pateikti ar nepateikti Seimui Garliavos šturmo medžiagą ir kad visą atsakomybę permes pavaldinei, žinoma, žurnalistei atvirai tuo džiaugiantis: Oi koks geras prokuroras, oi kokie blogi politikai.
Ar toks interviu įrodo, kad prokuratūra dirba veiksmingai, spręskite patys. Tik šįkart siūlome įvertinti ir LRT, nepailstamai besigiriančios, jog „LRT televizija tenkina reikliausių žiūrovų poreikius“, žurnalistės profesionalumą.
Dar porą pastabų dėl paties prokuroro neslepiamo džiaugsmo žeriant „gerą“ prokuratūros darbą neva įrodančius skaičius. Kaip žinome, skaičiai tėra skaičiai ir savaime jie nėra iškalbingi: neparodžius, koks turinys slepiasi po jais, jie tėra vienas dažniausių manipuliacinės argumentacijos metodų. Tarkim, praėjusiais metais kriminalizavus buitinius, šeimyninius konfliktus, bylų išaiškinamumas šoktelėjo išties ryškiai – išsiaiškinti, kas prieš žmoną ar vyrą kėlė ranką ar griebėsi kitokio smurto, daug pastangų nereikia, bet ir prasmė girtis tokiais laimėjimais menka. Nieko nesako ir santykiniai dydžiai, pateikti procentais, pavyzdžiui, kai teigiama, jog pernai korupcinių nusikalstamų veikų ištirta 51 proc. daugiau nei užpernai, tai dar nereiškia, kad jų ištirta daug – tiek pat procentų išaiškinamumas skirtųsi ir tuo atveju, jei užpernai būtų išaiškinti du, o pernai – tik trys tokie nusikaltimai…
Nors pateikiame laidos išrašą, vis dėlto siūlome rasti laiko pasižiūrėti ir vaizdo įrašą – itin iškalbingos abiejų pašnekovų intonacijos, kūno kalba. Tik apsišarvuokite kantrybe, kol įrašas krausis – išgirtoji mediateka, stipriausias A.Siaurusevičiaus argumentas, kodėl jis nusipelnė ir antrosios kadencijos, kai kada veikia itin lėtai.
Trijų valandų trukmės laidoje šis interviu prasideda 11:45, o baigiasi 24:44.
Svečiuose – prokuroras Darius Valys.
Laba diena. Ačiū, kad atvykote, radote keletą minučių pakalbėti. Jūs visiškai neseniai, tiksliau, prokuratūra, pateikė visuomenei 2012 metų Jūsų veiklos ataskaitą. Ar galite įvardinti, Jūsų nuomone, svarbiausius darbus, kurie pernai buvo nuveikti?
Vieni svarbiausi darbų praeitais metais buvo užbaigta struktūrinė prokuratūros pertvarka. Pabrėžiu, struktūrinė. Organizacinė niekada nesibaigs ir nuolat vyksta: nuolat tobulinama prokuratūros veikla. O struktūra buvo sustambinta praeitais metais ir apylinkių prokuratūros tapo apygardų prokuratūrų, penkių apygardos prokuratūrų, padaliniais. Žengėme žingsnį dar toliau. 51 apylinkės prokuratūras sustambinome iki dešimties apylinkių prokuratūrų. Suderinome veiklos teritorijas ir, kas labai svarbu, buvo padaryta pirmą kartą su policija, taip pat su teismais, ir esminis pertvarkymas yra, kad apylinkių prokuratūros dabar yra kontroliuojamos apygardų vyriausių prokurorų, o šie yra atsakingi už jų veiklą. Tai yra kertinis pertvarkos momentas. Ir tai leido sumažinti beveik perpus, beveik 100 vadovų prokuratūros sistemoje, orientuoti šiuos prokurorus į tiesioginį darbą su bylom.
Džiugina ir praeitų metų rezultatai. Ištirta yra beveik 43 000 nusikalstamų veikų. Tai rekordinis skaičius. Ir jis yra didesnis 20 procentų nei 2011 metais. Džiugina tai, kad, palyginti su 2011 metais, praeitais metais ištirta 51 proc. daugiau korupcinių nusikalstamų veikų, 54 proc. daugiau ištirta nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda, 44 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Sekėsi ir viešojo intereso gynimo srityje. Praeitais metais prokurorai pateikė teismui 490 000 ieškinių, siekiant sugrąžinti valstybei turto už beveik 150 mln. Litų. O tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2011 metais.
Prokurore, bet Jus ir kai kurie politikai, ir visuomenė kaltina, kad Jūsų kai kurie tyrimai per ilgai užsitęsia. Ar galite pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kad jie gali specialiai būti vilkinami kažkaip?
Kaip minėta, bendri rezultatai yra geri. Nusikalstamų veikų atskleidžiama 52 procentai. Tačiau visuomenė dažniausiai susidaro nuomonę iš dešimties, galima sakyti, kelių dešimčių tyrimų, kurie yra nuolat eskaluojami žiniasklaidoje, nuolat kritikuojamas jų tyrimas, ir tie tyrimai yra sudėtingi, ir dažniausiai jų tyrimas pagrįstai užsitęsia dėl objektyvių priežasčių; dėl ekspertizių, ilgai trunkančių, teisinių pagalbos prašymų vykdymo, pagaliau didžiulės savo apimties. Darome viską, kad šitie rezonansiniai tyrimai pajudėtų į priekį. Na, ir paminėti skaičiai, progresas dėl korupcinių veikų, dėl kitų svarbių, kaip su kontrabanda susijusių veikų, latentinių veikų rodo, kad vis tik mums tai pavyksta, veikti pagal Seimo nustatytus prioritetus. Esame sukūręs specializuotus skyrius apygardų prokuratūrose, orientuojame į šių veikų tyrimą pačius kvalifikuočiausius prokurorus.
O kaip sekasi bylos dėl neteisėto praturtėjimo? Nes vienos tarnybos, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba sako, kad nevyksta viskas taip, kaip turėtų vykti. Ir kaip norėtų aukščiausi šalies vadovai. O kaip Generalinei prokuratūrai, būtent dėl neteisėto praturtėjimo sekasi?
Praeitais metais buvo atliekama 107 ikiteisminiai tyrimai, susiję su neteisėtu praturtėjimu. Ir iš jų ištirta buvo 13 nusikalstamų veikų, perduotos bylos teismui, kur kaltinamieji kaltinami nepagrįstu praturtėjimu 4mln. litų sumai. Problemos šios kategorijos bylose ne kartą jau buvo įvardintos, kad dažnai nuo kaltinimo kaltinamieji ginasi pateikdami fiktyvius paskolos raštelius, kitaip stengdamiesi tariamai pagrįsti neteisėtus praeityje sudarytus sandorius. Ir įrodinėjimas šiose bylose yra labai sudėtingas. Bet yra padaryti tam tikri žingsniai, pateikti įstatymų projektai riboti paskolų raštelių maksimalią sumą iki 50 000 litų. Iš mūsų, iš generalinės prokuratūros, pusės buvo atliktas šios kategorijos bylų patikrinimas, parengtas apibendrinimas, stengtasi tyrėjams ir prokurorams paaiškinti problemas, susijusias su neteisėtu praturtėjimu, parengtos mano rekomendacijos dėl finansinio tyrimo šio tipo bylose. Taip, kad žingsnis po žingsnio žengiame. Tikimės, kad jau formuosis teismų praktika, ir ten surasime tam tikrus atsakymus, kaip tokio tipo bylas reikia tirti.
Na, ir pastarųjų dienų aktualija. Vakar Seimas nusprendė paprašyti Jūsų vaizdo medžiagos laikinajai komisijai dėl Neringos Venckienės – dabar komisija sprendžia dėl jos imuniteto panaikinimo ir prašo Generalinės prokuratūros, kad filmuota medžiaga mergaitės perdavimo motinai būtų pateikta Seimui. Sakykite, prokurore, kokia jūsų pozicija šiai dienai. Kaip jūs manote, ar Jūs perduosite medžiagą? Filmuotą medžiagą, aš turiu omeny.
Laikinosios komisijos narių prašymas Generalinei prokuratūrai yra gautas, prašoma pateikti medžiagą, susijusią su mergaitės perdavimu motinai, šis prašymas yra perduotas ikiteisminį tyrimą organizuojančiai prokurorei, ir laukiame jos sprendimo.
Sakykite, o kaip Jums atrodo, ar jūs privalote perduoti šią medžiagą? Ar tai yra automatiškai – Seimas prašo ir Jūs kaip ir privalėtumėte? Ar taip yra?
Mūsų nuomone, šis vaizdo įrašo pateikimas yra šiek tiek ribojamas įstatymo, kadangi mes turime šiuo atveju nukentėjusią nepilnametę, ir netgi mažametę, o įstatymas dėl šios kategorijos bylų yra pasisakęs labai aiškiai, kad tokie duomenys yra neskelbiami.
Prokurore, ar Jūsų, kaip prokuroro, na, kaip teisininko požiūriu, ar ji tikrai tam tyrimui reikalinga ta filmuota medžiaga, nes Jūs pateikėte aprašymą šitos medžiagos? Ar negali komisija išsiversti tik su tuo aprašymu?
Iš tiesų mes esame pateikę didelės apimties rašytinę medžiagos kopiją. Mano nuomone, jinai net informatyvesnė nei vaizdo medžiaga, nes ten yra ir specialistų išvados, tarkim, dėl Stankūnaitei padaryto sužalojimo, liudytojų parodymai apie tuos įvykius, kurie nesimato vaizdo įraše, bet, kaip sakiau, apsvarstysime gautą prašymą ir priimsim sprendimą.
Ar Jūsų nestebina kai kurių Seimo narių retorika kalbant apie Generalinę prokuratūrą, sakykime, apie Jus? Aš kalbu apie konkrečią šitą bylą? Kaip Jūs į tai reaguojate? Juk taip pasisako tautos išrinktieji. Ar tai nėra savotiškas spaudimas Generalinei prokuratūrai?
Tikrai nenorėčiau šitų dalykų komentuoti… Tiesiog palaukim sprendimo, kuris bus priimtas šiandien arba pirmadienį.
A, tai Jūs artimiausiu metu žadate priimti?
Taip.
Gerai, dar grįžkime tada prie Prokuratūros darbo. Lyginant su policija – suprantu, kad nelabai galima lyginti šių dviejų, bet sako, kad labai trūksta pareigūnų, trūksta gerų pareigūnų policijoje. Ar prokuratūra susiduria su kažkokia panašia problema, kvalifikuotų prokurorų stygiumi ar Jums ta problema visiškai svetima yra?
Džiaugiuosi, kad mes nesusiduriame su tokia problema, su kuria susiduria policija. Mes jau beveik tris metus nepriimame nei vieno naujo prokuroro į tarnybą. Jų skaičius mažėja, ir sumažėjo per tą laiką iki 10 procentų. Dažnai klausiama, ar prokurorai išeina į advokatus, į teisėjus… Per metus išeina 4, 5 vidutiniškai prokurorai į teisėjus ir advokatūrą. Tai, manau, rodo, kad tarnyba yra stabili, patraukli, tikrai mes problemos dėl nuotėkio ar žmonių nepasitenkinimo tarnyba nematome.
Jūs jau minėjote vieną reformą, kuri buvo 2012 metais, tai pertvarką. Ar planuojamos kokios nors pertvarkos artimiausiais metais, gal dar šiais metais imsitės pertvarkų, ar dar tęsis ši pertvarka?
Kaip minėjau pradžioje, struktūrinė pertvarka baigta. Neplanuojama jokių žingsnių šioje srityje. O organizacinė… Generalinio prokuroro rekomendacijos priimamos įvairiais veiklos klausimais. Vidiniai organizavimo aspektai tam tikri, informacinių technologijų plėtojimas, prokurorų specializacija, baudžiamojo proceso kodekso supaprastinimo iniciatyvos… Visa tai labai svarbūs sekantys žingsniai, ir jie bus daromi.
Valstybės kontrolė nelabai nesenai nustatė, kad ikiteisminių tyrimų kontrolė yra nepakankama. Ar Jūs sutinkate su kontrolės tokiom išvadom?
Na, ta išvada didžiąja dalimi buvo daroma iš to, kad pastaraisiais metais padaugėjo dėl senaties nutraukiamų ikiteisminių tyrimų, tačiau norėčiau pasakyt, kad ikiteisminių tyrimų, nutraukiamų dėl senaties, todėl ir padaugėjo, kad suaktyvėjo tyrimų kontrolė, informacinės technologijos mums leidžia pastebėti savo laiku užsitęsusius ikiteisminius tyrimus ir priimti dėl jų savalaikius sprendimus. Ir tiesiog yra nueinama į archyvą ir jame ilgą laiką užsigulėjusios bylos yra prikeliamos ir priimami sprendimai, ir gaunasi didesni skaičiai to darbo, kuris nebuvo atliktas ankstesniais metais. Tai čia nuogąstauti nėra dėl ko. Ir dar norėčiau pasidžiaugti, kad dėl senaties nutraukimo ikiteisminių tyrimų, kuomet nustatytas įtariamasis, tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykinai nuo visų nutraukiamų dėl senaties bylų, mažėja. Ikiteisminio tyrimo terminai taip pat tiek žiūrint, kiek ikiteisminių tyrimų mes užbaigėme iki 6 mėnesių, tiek vidutinėmis dienomis skaičiuojant, kiek trunka ikiteisminis tyrimas, irgi metai iš metų palaipsniui mažėja.
Aš jau prieš tai truputėlį Jūsų klausiau, ar politikų kai kuri retorika tarsi neįtakoja Jūsų darbo, nedaro spaudimo. O apskritai, prokurore, kaip Jums atrodo, ar politikai ne per daug kalba apie Generalinės prokuratūros darbą? Aš turiu omeny ir tą pačią Darbo [partijos] bylą. Na, bent Darbo partijos žmonės, ko gera, visi vienaip ar kitaip yra pasisakę apie prokuratūros darbą. Ar Jums neatrodo, kad reikėtų Jums dirbti be tokių, nesulaukiant štai tokių komentarų iš politikų? Ar politikai ne per daug sau leidžia? Kaip Jums pačiam atrodo, kaip vadovui?
Manau, kad leidžiama dar kol kas per daug. Šioks toks progresas šioje srityje yra. Ir svarbiausia – kiek prokuroras pasiduoda tai įtakai ir tam, kaip jūs užsiminėte, spaudimui. Diskomfortui tokiame darbe. O kad prokurorai puikiai tam atsispiria, atsilaiko, yra neįtakojami. Ir patys politikai daro tam tikras išvadas. Jei prisiminsime, į antikorupcijos komisiją buvo kviečiami prokurorai, pasiaiškinti dėl konkrečių ikiteisminių tyrimų, kas, mano nuomone, prieštarauja konstitucinio teismo jurisprudencijai. Ne kartą yra pasisakyta, kad tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturi aiškintis politikams dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Jeigu pamenat, buvo mūsų skundas dėl tokių kvietimų. Ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasisakė, kad vis tik buvo peržengtos politikų ribos. Politikai ir save šioje srityje tinkamai įvertino.
Ir pabaigai… Ar Jūs pats, prokurore, tvirtai laikotės kaip prokuratūros vadovas?
Džiaugiuosi, kad turiu galimybę beveik jau tris metus daryt tuos pokyčius, kuriuos mačiau reikiant daryti, kai dirbau apylinkės prokuratūroje. Tikrai nebuvo per visa tą laiką nei dienos, nei akimirkos, kad suabejočiau savo pasirinkimu. Tikrai kiekviena diena man svarbi, ir džiaugiuosi, galėdamas keisti prokuratūrą. O tą sąstingį, kad reikia pokyčių, tikrai mačiau pastarąjį dešimtmetį, o gal ir du.
Gerų Jums tada pertvarkų, gero darbo. Ir tikimės, kad bylų išaiškinamumas gal išties vyks sklandžiau.