Be komentarų.
DELFI.lt. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis
Aš esu griežtas, bet teisingas. Net jei žalmargių valstiečių, sodiečių ir kolūkiečių valdžia man nepatinka, aš būsiu pirmas, kas pripažins, kad ji padaro teisingų sprendimų. Kai tik pamatysiu, kad kuris nors sprendimas yra teisingas.
Dabar ta valanda atėjo.
Seniai aiškinu, sakau ir šviečiu, ryškiai, lyg stalinė lempa, kad Lietuva turi ir privalo atsidaryti dirbantiems imigrantams. Kuo daugiau užsieniečių, tuo geriau. Laiminga šalis, kuri yra besimaišantis katilas iš tautų, kalbų ir religijų – jei ta imigracija yra ekonominė, o ne ideologinė, politkorektinė ir pašalpinė. Švedija ir Vokietija yra puikūs pavyzdžiai, kas būna, kai prisikvieti žmones pašalpomis – žinoma, atvažiuoja veltėdžiai. Čia kaip moteriai eiti į gatvę su sijonu ir maikute, vos dengiančiais jos konkurencinius privalumus, ir paskui stebėtis, kad visiems vyrams iš jos tik vieno dalyko reikia. Ne visiems, bet tiems, ką tu prisikvieti, tai tikrai. Pasižiūrėk į save, jei turi veidrodį.
Lietuva visada buvo atvira dirbantiems iš kitų šalių. Kai kunigaikštis Gediminas kvietė žmones į Vilnių, jis ne turistams kalbėjo (ir, beje, jokių reikalavimų nekėlė dėl lietuvių kalbos egzamino, greičiausiai todėl, kad pats lietuviškai nemokėjo). Lietuva visada buvo lydymosi katilas. Etninio grynumo idėjos ir visokie svaičiojimai, kad užsieniečiai atims iš mūsų darbo vietas, buvo tik trumpalaikis paklydimas ir nieko daugiau, nacionalinės valstybės statybos prieš šimtą metų šalutiniai reiškiniai. Anglijoje per pramoninę revoliuciją audėjai naikino naujai atsiradusias mechanizuotas audimo stakles, nes jos atima darbo vietas – šiandien tai skamba, kaip durnystė ir priešinimasis natūraliam progresui. Man lygiai taip pat juokingi šiandieniai pezalai apie tai, kad atvažiavę ukrainiečiai atiminėja darbo vietas iš lietuvių, ir jei ne tie atvykėliai, tai vertelgos būtų priversti mokėti didelius atlyginimus, o dabar moka „minimumą“.
Pirmiausia, seniai nebe minimumą moka. Šiandien reikia pasistengti, kad rastum darbą, kur siūlomas minimalus atlyginimas. Ir į žymiai didesnes algas jau niekas nebežiūri. Lūkesčiai vis auga.
Antra, darbdaviai, kailialupiai ir vertelgos, jeigu juos prispaudi, ne atlyginimus pradeda kelti, o savo veiklą į kitas šalis iškrausto, kur kaštai mažesni. Čia ne todėl, kad jie amoralūs. Čia toks gamtos dėsnis. Lietuviška bobutė irgi pieno parduotuvėje ieško pigesnio, o ne žiūri, kad gamintojas gautų didesnę supirkimo kainą. Vieną skersą ir tris minty ant to gamintojo dėjo bobutė, jai rūpi tik tai, kas bus išmušta jos kasos čekyje.
Pinigai ir darbo jėga turi savo tekėjimo maršrutus ir principus, galingesnius, nei bet kuri vyriausybė. Užsiimti užtvankų statymu su siurbliais ir barjerais migrantams yra tas pats, kas kovoti su garo energija katile, uždarant visas sklendes ir vožtuvus – garas vis tiek išsiverš, jeigu reikia, tą katilą sudraskydamas. Žymiai protingiau yra garo energiją panaudoti savo labui.
Ir dabar aš sužinau apie tai, kad, pasirodo, šios Vyriausybės tikslas yra Lietuvą padaryti draugiškiausia legaliai imigracijai regione. Apie tai rašė portale DELFI Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys rašė jau seniai, ir straipsnį ištraukė piktos rankelės, pasipiktinusios naujiena, kad – vaje, į Lietuvą važiuoja uzbekai, važiuoja ir važiuoja, o Vyriausybė tai laimina.
Gerai, kad buvo pasipiktinusių (čia tame „socialinės atsakomybės“ burbule, kur atsakomybės yra tiek pat, kiek tvarkos ir teisingumo atitinkamai pavadintoje partijoje) – kitaip nebūčiau apie tą puikų viceministro straipsnį. Aš Giedrių Surplį už tą straipsnį pasiruošęs pakviesti su manim į kokį nors užsienietiškos virtuvės restoraną patiekalų išbandyti, apžvalgą kartu padarysim. Jei viceministrui įdomu, žino, kur mane rasti.
Pasipiktinimas tuo, kad atvažiuoja uzbekai (pastebėkite, tą žodį taip gana nuodėmingai kartoja teisuolių lūpos, nes skamba daugeliui nepalyginti baisiau, negu ukrainiečiai, kurie bent jau iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, arba Moldovos gyventojai – „uzbekai važiuoja“, čia lyg kokios Azijos invazijos prieskonis tuose žodžiuose), yra absoliučiai neracionalus, vaikiškas ir ksenofobinis. „Pritariu, tokios didelės tarptautinės įmonės viražai su uzbekais garbės nedaro…“, rašo ponia, save laikanti (manau) labai tolerantiška ir atviro proto.
Palaukit, alio, laba diena su vištiena. Kodėl visiškai legalūs veiksmai „garbės nedaro“? Ar jums nepatinka, kad uzbekai yra kiek kitokios odos spalvos? Ar jie kažkokie antros rūšies žmonės, per apgaulę atvežti į Lietuvą ir per prievartą darbinami vergovėje? „Vergovė“, tik pamanykit. Gal nežinot, kas yra vergovė? Lietuvis vadina vergove kiekvieną atvejį, kai jam (vairuotojui) nemoka algos tokios pat, kaip jo kompanijos centrinės būstinės direktoriui Štutgarte. Lietuvis pratęs svaidytis terminais. Pensininkams uždaro pašto skyrių arba banko klientų aptarnavimo centrą kur nors provincijoje – „genocidas“.
Straipsnio tęsinį, jei norisi daugiau, rasite DELFI.lt portale ČIA.