Kaip jau ne kartą teko įsitikinti, po kurio laiko tokios savo tarnystės VSD žiniasklaida susidrovi ir jos įrodymus imasi naikinti – taip iš LRT archyvo jau yra dingusios Nemiros Pumprickaitės laidos, nukreiptos prieš FNTT vadovus ir Seimo Antikorupcijos komisijos narius.
Vienas ryškiausių tokios savicenzūros pavyzdžių – „Lietuvos rytos“ žurnalistės Astos Kuznecovaitės publikacija „N.Venckienė bijo, kad bus apklaustas sūnus“: pasirodžiusi gegužės 27-ąją netrukus jau buvo išcenzūruota.
Skelbiame pradinę publikaciją mėlyna spalva pažymėdami tai, kas buvo pašalinta.
N. Venckienė bijo, kad bus apklaustas sūnus
Asta Kuznecovaitė | „Lietuvos rytas“, lrytas.lt | 2013-05-27
Praėjo beveik trys savaitės, kai paskelbta Seimo narės Neringos Venckienės tarptautinė paieška. Bet policija dar nenustatė net šalies, į kurią moteris išvyko su trylikamečiu sūnumi, galinčiu tapti svarbiu liudytoju jos pačios bylose.
„Tikrai jos ieško. Policija jau daug padarė, daug daro ir toliau darys“, – „Lietuvos rytą“ tikino Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė, gegužės 9 dieną paskelbusi nuo teisėsaugos pasislėpusios bėglės paiešką.
Bet pareigūnė pripažino, jog intensyvus policijos darbas kol kas rezultatų nedavė.
Nenustatyta ne tiktai teisinės neliečiamybės netekusios įtariamosios N. Venckienės buvimo vieta, bet ir šalis, kurioje ji su savo sūnumi gali slapstytis.
Informacija apie ieškomą parlamentarę yra perduota visų šalių Interpolo narių teisėsaugos institucijoms, tačiau atsakymų iš jų dar nėra.
Mokslų baigti neleido
Iš Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos moksleivių sąrašų tėvo advokato Aido Venckaus prašymu išbrauktas jo ir buvusios teisėjos sūnus greičiausiai nelanko kitos mokyklos.
Bent jau mūsų šalies institucijos neturi žinių, kad N. Venckienė būtų pareiškusi norą mokyti sūnų nuotoliniu būdu ar jis būtų pradėjęs lankyti mokyklą užsienyje.
Dėl ko rūpestinga motina save vadinanti N. Venckienė paaukojo gerai besimokančio sūnaus mokslus ir išsivežė jį net neleidusi berniukui baigti septintos vidurinės mokyklos klasės?
Teisėsaugininkai spėja, kad tokiam žingsniui šią Seimo narę paskatino ne rūpinimasis vaiko gerove, o bandymas išgelbėti savo kailį.
Venckų sūnus gali tapti svarbiu, motinai ypač neparankiu liudytoju.
Šio vaiko akyse mezgėsi kelių žmonių gyvybę nusinešusi pedofilijos istorija, kurioje gana ryškus ir paties berniuko vaidmuo.
Kraupus mergaitės liudijimas
Kovo pradžioje Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio duktė buvo apklausta pas Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje dalyvavo ir psichologas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas.
Mergaitė papasakojo, ką jai teko patirti gyvenant laikinosios globėjos N. Venckienės namuose, kaip su ja elgėsi teta, seneliai Laimutė ir Vytautas Kedžiai, taip pat ketveriais su puse metų vyresnis pusbrolis.
Šis pasakojimas pakraupino visus jį girdėjusius ar su juo susipažinusius.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, L. Stankūnaitės duktė patvirtino tai, ką didžioji Lietuvos visuomenės dalis jau seniai įtarė, – pasakoti apie esą ją tvirkinusius ir prievartavusius pedofilus mokė tėvas D. Kedys ir jo sesuo.
Šiame procese aktyviai dalyvavo ir abu seneliai.
Jų patarimai mergaitei girdėti ir viešai išplatintame D. Kedžio vaizdo įraše.
Tačiau tai buvo tik vaiko košmarų pradžia.
Baisiausia prasidėjo vėliau, kai neregėtą pagreitį įgavusio išgalvoto pedofilijos skandalo įkarštyje Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė – mergaitė turi augti su jokio nusikaltimo nepadariusia motina L. Stankūnaite.
Sulaukdavo fizinių bausmių
Garliavoje prie Kedžių ir Venckų namų tvoros būriuodavosi teismo sprendimu nepatenkinti žmonės, o namų viduje dėjosi baisūs dalykai.
Mergaitė buvo verčiama viešai kalbėti, ką neva jai darė trys pedofilai, jai liepta visiems sakyti, kad ji nori gyventi tik su N. Venckiene, kad nekenčia motinos ir niekada nesutiks pas ją sugrįžti.
Vaikas ne tik nuolat buvo terorizuojamas psichologiškai, bet ir baudžiamas fizinėmis bausmėmis.
Mergaitė papasakojo, kad nepaklususią giminaičių reikalavimams ją ne kartą diržu mušė iš pažiūros ramus V. Kedys.
Įsismaginęs senelis net nežiūrėdavo, kur trenkia anūkei. Vaiko teigimu, ne kartą diržo kirčiai yra pataikę jai į galvą.
Vis dėlto dažniausiai ji kentėdavo nuo savo pusbrolio.
Jis uždarydavo jaunesnę pusseserę kambaryje ir neleisdavo iš jo išeiti, mušdavo, trankydavo per pilvą.
Berniuko smurtą ne kartą yra matę ir mergaitę saugoję Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Policininkams pradėjus ginti valstybės saugomą asmenį, į konfliktą įsiterpdavo pati N.Venckienė. Ji įvairiausiais žodžiais išvadindavo pareigūnus ir liepdavo jiems nesikišti į vaikų konfliktus.
Daugybė laiškų ir raštelių
Psichologiškai gniuždoma ir mušama mergaitė per tą laiką, kol už namo langų šurmuliavo „violetinė“ minia, parašė ne vieną laišką tariamiems savo gynėjams ir motinai.
„Saugotojams“ skirtuose laiškuose liejosi padėkos, o mamai – neapykantos žodžiai.
„Aš tavęs nemyliu, Laima. Negalvok, kad tave myliu.
Tu man ne mama esi. Jeigu tu mane myli bent kiek, mane palik ramybėje. Be to, jei tu mane myli, tai kodėl leidai, kad man skaudėtų…
Laima, tau dar bus blogai, pamatysi. Be to, tu ne žmogus, Laima.
Neringa ne tokia kaip tu. Neringa – daug geresnis žmogus…
Laima, daugiau tavęs nenoriu matyti. Laima, žinok visą laiką, kad aš tavęs nemyliu“, – pernai balandį rašė mergaitė L.Stankūnaitei.
Laišką paviešino Venckų aplinka, vėliau internete jį ilgą laiką platino „violetiniai“. Tai jie vadino įrodymu, kad mergaitė nemyli L. Stankūnaitės ir nori gyventi tik su ją globojančia N. Venckiene.
„D. myli tėtį. D. nenori gyventi su Laima“, – rašteliai su tokiu užrašu buvo paliekami D. Kedžio bute likusiems nakvoti žurnalistams.
Vaikui nebūdingi žodžiai
Ne savo noru mergaitė liudijo ir N. Venckienės pakviestam antstoliui Valdui Zubinui.
„Aš nenoriu gyventi su Laima todėl, kad jos draugai kišo į burną pimpalą. Laima stovėdavo ir ne kartą žiūrėdavo.
Ir net buvo vieną kartą sakę, kad tylėčiau ir nepasakyčiau, kad man kiša į burną pimpalą, nes tada gali man įdurti. Su peiliu, sakė.
Su Neringa aš noriu gyventi, nes ji man yra labai… ji man gero nori labai. Aš tik su ja noriu gyventi, su Laima labai nenoriu gyventi…
Dar (Violetos Naruševičienės dukters vardas. – red.) kišdavo į burną pimpalą… Dar būdavo pririšę… Su Neringa aš noriu gyventi“, – vaikui nebūdingais žodžiais pernai sausio pradžioje kalbėjo mergaitė.
Dalyvavo D. Kedžio filmavime
N. Venckienės mažametis sūnus motinos nurodymu ne tiktai „auklėjo“ savo pusseserę, bet ir dalyvavo D. Kedžiui ją filmuojant.
2009 metų rugpjūtį išplatintoje D. Kedžio vaizdo medžiagoje viename epizodų girdėti Venckų sūnaus balsas.
Tėvas mergaitės tuo metu klausia, kas ją laižė.
„Jis“, – parodo mergaitė į už kadro stovintį vaiką.
Po šių žodžių nuskamba berniuko juokas.
N. Venckienė neneigė, kad jos sūnus dalyvavo filmavimuose.
„O kas čia tokio?“ – stebėdavosi apie tai paklausta.
Tėvai apklausti neleido
Apie Venckų sūnų mergaitė kalbėjo ir apklausiama pedofilijos byloje.
Jos liudijimas buvo paviešintas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant Andriaus Ūso reabilitacijos bylą.
2008 metų gruodžio 30 dieną vykusioje apklausoje mergaitė sakė, kad pusbrolis su ja nelabai gerai elgiasi.
„Jis man patraukdavo koją ir kišdavo į burną“, – mįslingai kalbėjo ji.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Venckų sūnų tyrėjai norėjo apklausti vos prasidėjus pedofilijos skandalui, tačiau tam kategoriškai pasipriešino jo tėvai.
Teisėsaugininkai neabejoja, kad berniukas galėtų daug papasakoti apie tai, kas dėjosi jo namuose, ir šie liudijimai būtų nepalankūs jo motinai bei kitiems šeimos nariams.
„N. Venckienė tai suvokia, todėl ir paskubėjo sūnų išvežti“, – įsitikinę teisėsaugininkai.
Bijojo reikšti mintis
Pernai gegužės 17 dieną paėmus mergaitę iš N. Venckienės namų sunku buvo ir vaikui, ir jos motinai.
„Ji buvo kaip išgąsdintas šuniukas“, – prisimena daugiau nei pusmetį su L. Stankūnaitės dukterimi bendravęs vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Mediko teigimu, mergaitę kurį laiką buvo sunku prikalbinti – ji bijojo reikšti savo mintis, bijojo, kad už jas gali būti baudžiama: „Nepasitikėjimas suaugusiaisiais buvo didelis.“
Laikui bėgant mergaitė atsivėrė, pradėjo lengviau bendrauti, blogus prisiminimus iš senelių ir tetos namų prigesino mokykla, nauji draugai.
Sugrąžinti dukrai normalią vaikystę siekė ir L. Stankūnaitė.
„Stengiausi nesigilinti į jos praeitį, nesileisti į prisiminimus, mano tikslas buvo kitas – padėti jai gyventi toliau.
Bet iš pačios mergaitės pasakojimų, ką jai teko patirti tuose namuose, nuotrupų savo įspūdį susidariau“, – „Lietuvos rytui” kalbėjo psichiatras.
Seneliams matytis neleidžia
* L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukters liudijimas ikiteisminio tyrimo teisėjui nepaliko abejingos ir Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjusios Kedžių prašymą leisti susitikti su anūke.
* Teismas atsisakė tenkinti L. Stankūnaitės ir jos advokato prašymą teisme išklausyti pačios mergaitės norus, tačiau jos pageidavimai buvo perduoti per psichologą – ji nenori matyti nei senelių, nei savo tetos.
* Su Kedžiais susirašinėjusi laiškais, mergaitė jau kurį laiką seneliams neberašo ir jų.
* Savo laiškuose seneliai priekaištaudavo anūkei dėl esą negražaus rašto, daromų klaidų, bandė sužinoti, kur ji gyvena.
* Susipažinęs su vaiko parodymais, įvertinęs psichologo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų įvertinimus Raseinių teismas balandžio 16 dieną atmetė Kedžių prašymą susitikti su L. Stankūnaitės dukterimi.
* Kedžiai teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui.