O pasigirdo tuomet, kai buvo paskelbti valstybinio matematikos egzamino rezultatai.
Net trečdalis abiturientų egzamino neišlaikė.
Pagalvojau, kokie čia erodai užduotis ruošė, kad tik daugiau išeinančių į tolimesnį gyvenimą nuskandintų. Pamačiau užduotis – gana elegantiškos, nereikalaujančios imtis buko skaičiavimo, o kviečiančios pirma pamąstyti, kad rastum trumpiausią kelią atsakymo suradimui. Ir ekspertai sako, kad uždaviniai buvo vidutinio sunkumo. Gal ekspertai turėjo galvoje ne Lietą (Lietuvą) o Daniją?
Kodėl mažai buvo norinčių mąstyti? Todėl, kad gyvename visuotinio nesimokymo epochoje, tai liečia ne tik moksleivius, bet ir ministrą bei jo aplinką. Buvę ministrai tiek nugyveno savo baudžiauninkus – mokytojus, kad tie priversti brangiai pirkti ugdymo turinį, lyg patys nesugebėtų susirinkti ir nutarti, koks tas ugdymo turinys turėtų būti, lyg neturėtų, kur daugiau dėti švietimui skirtų pinigų.
Kas iš tikrųjų vairuoja šį kraštą, kad tais, kurie labiausiai tiko būti ministrais, buvo nusikratyta? Iš ministrų buvo išmestas akad. Z. Zinkevičius, visuomenei taip ir nepaaiškinus, už ką. Kam čia dar aiškinti infuzorijoms, baudžiauninkams? KTU gimnazijos direktoriui doc. B.Burgiui buvo sukurpta byla. Tad jam smūgis buvo duotas iš anksto, kad nebekiltų kai kam noras siūlyti jį ministru pabūti.
Lengviausia yra tingėti, užsiimti pašaliniais darbais, ne tais, prie kurių kviečia mokytojas. Mokytojams priekaištaujama, kad per mažai sudomina moksleivius.
Kuo dar galima sudominti visko prisižiūrėjusias mūsų atžalas? Jei būtų mano valia, neprieštaraučiau, kad mokytojas mažiau energijos ir nervų eikvotų tokiems, kurie savo elgesiu rodo, kad eis dažyti tvorų, gaudyti vištų ar skrosti žuvų.
Kuo sudominti? Gal tuo, ką jie žaidė vaikystėje? Ir vėl sužaisti policininkus ir vagis?
Tik reikia imti uždavinius iš gyvenimo, jei ko neduota sąlygoje, paimti iš aplinkos. Pvz., toks uždavinys: Bendrovė įrengia žiedinę sankryžą už milijoną, bet asfalto pakloja 1 cm ploniau, nei numatyta projekte. Kiek jiems nubyrės? Nieko juk nepasakyta apie sankryžos didumą, be to uždavinio neišspręsi. O didumą paimkite iš gyvenimo.
Arba: Už gamtos teršimą du įkalintieji tupi kameroje, kurios matmenys 4x3x3 m. Kiek sveria kameroje esąs oras?
Su panašiu uždaviniu dariau bandymą. Parodžiau akmenį pagrindinės mokyklos moksleiviams ir paprašiau apytikriai apskaičiuoti, kiek jis sveria. Už darbą 10 eurų. „O kodėl reik skaičiuoti? – atkirto man. – Reikia paimti kraną, įkelti akmenį į mašiną ir nuvežti ten, kur grūdus priima. Ten pasvers“. Tokia jų logika. Kam tos matematikos? Galėjo tik spėlioti, paskaičiuoti – niekaip. Eurai liko man.
Mokytojai atbūgnija tik sausą teoriją?
Už litrą pieno močiutei moka 12 ct, pakaitintą ir gražiai išpilstytą parduoda po 85 ct. Per kiek laiko pieno pakaitinimo įrenginys atsipirks, kasdien pasterizuojant 500 karvių pieną? Keliese dalinsis pelną po to. kai įrenginys atsipirks?
Meskite iš galvos, kad uždaviniai turi būti neutralūs, kaip sakoma, nepolitizuoti.
Visokius uždavinius reikia imti. Jums gudriai siūloma, kuo ilgiau juos (moksleivius) laikyti žabalus, kimšti nuo mažens tik melą, pramanus, o po to staiga paleisti į šviesą. Tokia metodika turi savo pavadinimą – tai kačiukų skandinimas.
Jei ir tai nesudomins jūsų atžalų, tikrinkite, ar moka suskaičiuoti pinigus. Užskaitykite visą matematiką iš to mokėjimo. Ir tuomet – pirmyn į šviesią (gerovės) ateitį.
Autorius yra buvęs KMU dėstytojas.