Dalijamės spontaniška Tiesos.lt skaitytojo reakcija į dar vieną peržengtą ribą – prisidengdami SAM rekomendacijomis garbaus amžiaus žmonėms nesilankyti tose vietose, kur būriuojamasi ir taip padidinti savo galimybes apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos, kai kurie verslininkai ėmė ir uždraudė „garbaus amžiaus žmonėms“ apskritai užeiti į vidų (daugiau skaityti ČIA)…
Klausdami – gal jau laikas viso pasaulio mokslininkams sutelkti jėgas ir sukurti skiepus nuo… nužmogėjimo, nes, kaip parodė neseni įvykiai Europoje, dar taip neseniai, rodos, darniai skandavusioje „daugiau niekados“, natūralus žmonijos imunitetas ir vėl sunyko, siūlome prisiminti ir ankstesnį E. Paškausko straipsnį (pirmąją dalį skaitykite ČIA), viltingai kvietusį pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis bent kai ką susitvarkyti daug sąžiningiau.
Lietuvoje išryškėjo dar viena takoskyra: vieni šiandieninį „rizikingųjų“, viruso greičiau pažeidžiamų bendrapiliečių saugojimą suvokia kaip fizinį jų atribojimą ar net izoliavimą nuo kitų, kiti kviečia „saugiuosius“ būti atsakingus ir patiems atsiriboti nuo „rizikingųjų“.
Kaip atrodytų pirmoji perspektyva – akivaizdu: „drausti“ visada pigiau, greičiau, efektyviau. Ilgainiui viešojoje erdvėje teliktų „saugieji“ – gyvenimas ir vėl tekėtų sena vaga?
Antroji perspektyva – pavadinkime ją kaip norime „atsižvelgti“, „prisiderinti“ ir pan. – praktiškai turėtų atrodyti taip: tarkim, miesto parke viena zona „atriekta“ „rizikingiesiems“ – ja gali naudotis tik tie piliečiai, kurie dėl įvairių priežasčių tapo pažeidžiamesni, miesto parduotuvėse yra dalis patalpų (ar jų analogų), kuriomis gali naudotis tik „rizikingieji“, likusi (teritorijos) dalis ten būtų skirta „saugiųjų“ poreikiams, mieste galėtų kursuoti itin patogūs, gerai ventiliuojami ir valomi autobusai, skirti vien „rizikingiesiems“… Ir t.t., ir pan.
Beje, jei šiandien „rizikingaisiais“ laikomi vyresnio amžiaus, ligoti ir pan., tai dar nereiškia, kad taip bus ir poryt? O jei viruso taikiniais taps šiandien juos „drausti“ pasišovę?.. Ar jų mažamečiai?.. Vien ši mintis turėtų daugelį paskiepyti nuo nužmogėjimo.
Taigi ką pasirinksime jau šiandien? Didinsime atskirtį ir susiskaldymą ar mokysimės elgtis bent empatiškai?
Ir dar – valstybės galvos, šiaip politikai turėtų stengtis nesupriešinti skirtingų gyventojų grupių, atvirkščiai, siekti savo priimamais sprendimais prisidėti prie jų tarpusavio pagarbos skatinimo, atsakomybės už kitą didinimo.