Rugsėjo 29 d. sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė kviečia visuomenę svarstyti įsakymo Dėl nėštumo nutraukimo aprašo tvarkos patvirtinimo projektą (Projektas). Projektu siekiama Lietuvoje įteisinti medikamentinį abortą kaip chirurginio aborto alternatyvą.
Į diskusiją kviečiama visuomenė, politikai ir Projektą svarstantys pareigūnai, deja, neturi reikiamos informacijos apie medikamentinio aborto riziką moters sveikatai ir gyvybei – ji yra žymiai didesnė už chirurginio aborto riziką. Atsižvelgdami į tai, MRU profesorius habil. dr. Donatas Stakišaitis, apie 10 metų vadovavęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Klinikinių tyrimų skyriui, ir VVKT darbuotoja, Biomedicinos etikos ir teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Premjerą, sveikatos apsaugos ministrę ir kitus pareigūnus pateikdami informaciją apie medikamentinio aborto pavojus ir kitas su Projektususijusias problemas.
Kreipimesi nurodoma, kad mifepristone (medikamentiniam abortui skirtas vaistinis preparatas) registracijos paraiška buvo pateikta VVKT 2002 m. ir 2008 m., tačiau jis nebuvo registruotas dėl etinių, socialinių, medicininių aspektų ir todėl, kad Lietuvoje nebuvo registruotas šalia mifepristone būtinai vartojamas prostaglandinas. 2008 m. pareiškėjas (farmacinė kompanija) pripažino, kad pateikė paraišką neišnagrinėjusi situacijos ir sutiko su šalių pozicija, kad nesant registruoto prostaglandino, mifepristone paraiška neteiktina. Tačiau 2013 m. liepos 11 d. VVKT viršininko G.Barcio sprendimu mifepristone buvo registruotas Lietuvoje neatlikus jokio pakartotinio etinių, socialinių ir medicininių aspektų vertinimo, be paraiškos ekspertizės ir nesant registruoto prostaglandino su medikamentinio aborto indikacija.
Dėl mifepristone preparatu sukeliamo medikamentinio aborto neveiksmingumo, žalingo poveikio moters sveikatai, dažnai reikia papildomai atlikti ir chirurginę intervenciją. Paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad praktikoje papildoma chirurginė intervencija dėl neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo, išlikusio gyvovaisiaus atliekama iki 20% (Liao H ir kt., 2011). T.y., kas penktai moteriai reikalinga taikyti dvigubą intervenciją, o tai kelia didelį nevaisingumo ir įvairių komplikacijų pavojų.
Palyginti su chirurginiu aborto metodu, žalingas poveikis sveikatai medikamentinio aborto metu pasitaiko apie 4 kartus dažniau, o dauguma sunkių nepageidaujamų reakcijų, keliančių grėsmę gyvybei, yra būdingos tik medikamentiniam abortui. M. F. Green tyrimas rodo, kad su medikamentiniu abortu susijusi moterų mirties rizika pagal esamus duomenis yra 10 kartų didesnė nei po chirurginio aborto (NEJM, 2005).
Literatūroje nurodoma, kad pats preparatas gali turėti nepalankų poveikį psichoemocinei būklei, dėl mifepristone sąveikos su vaistais, skirtais psichikos ligoms gydyti, gali paūmėti liga. Kai kurių tyrimų protokolai rodo, kad psichinės reakcijos stebėtos iki 10% atvejų (FDA Index to documents. Mifepristone, 1101–1200).
Svarstomame Projekte nepateikiama išsami medikamentinio aborto preparatų vartojimo tvarka, o jo 8 punkte nustatyta, kad nėštumo nutraukimą atliekančios asmens sveikatos priežiūros (ASP) įstaigos pasitvirtins medikamentinio nėštumo nutraukimo diagnostikos ir gydymo protokolus. Taigi sveikatos apsaugos ministrė dalį atsakomybės už gyvybės iki gimimo nutraukimą bei moterų sveikatai kilsiančios rizikos reguliavimą perleistų ASP įstaigoms, kurios neturi teisėkūros įgaliojimų. Tai yra didžiulė spraga, leisianti vartoti ir kitus (neregistruotus; be indikacijos medikamentiniam abortui) preparatus (kaip minėta, šalia mifepristone turi būti vartojamas prostaglandinas, kuris Lietuvoje neregistruotas ir teisėtai neprieinamas).
Toks reguliavimas neišvengiamai lems chaosą: skirtingą procedūros atlikimą įvairiose ASP įstaigose, neužtikrins pacienčių saugos, neišvengiamai didins ir taip didelę riziką jų sveikatai ir gyvybei.