Edita Siavris | vakarozinios.lt
Ar esate laimingas? Kiekvienas į šį klausimą atsakytume savaip, tačiau, remiantis rinkos tyrimų įmonės BALTMI atliktu Laimės indekso tyrimu, mūsų šalyje laimingais jaučiasi 54 proc. gyventojų – daugiausiai iš Baltijos sesių. Kur gyvena laimingiausi žmonės? Be abejo, saulėtojoje Fidžio saloje.
Kaip vertinti tokį lietuvių laimingumo lygį? – klausėme Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.
Pirmiausia tyrimus apskritai labai smarkiai diskredituoja rinkimų kampanija tiek JAV, tiek Lietuvoje. Tai parodo, kad tyrimai tikrai neatspindi situacijos, jais manipuliuojama arba jie prarado savo objektyvumą. Dėl Laimės indekso abejonės yra vienareikšmiškos, iš laimingos valstybės niekas nebėga. 2015, 2016 metais emigracijos mastas dar labiau šoktelėjo. Kalbėti, kad žmonės jaučiasi laimingi, vargu ar galima.
Žinoma, galima kalbėti apie viltį, susijusią su nauju Seimu ir Vyriausybe, tas indeksas pradės bent stabilizuotis. Yra žmonių, kuriems labai gerai gyventi Lietuvoje, yra didelė grupė žmonių, kuriems sunku gyventi.
Žmonės tiki nauja valdžia, tai ir laimės padaugės?
Aš pats esu tikėjimo šalininkas. Pokyčiai, kurie dabar vyksta, nors ir puolami nauji išrinktieji, teikia vilčių. Matyti, kad naujos valdžios norai nesavanaudiški, o paremti tuo, kad visuomenei būtų gerai. Mūsų Tauta apskritai yra pakanti, to nereikia pamiršti; taigi žmonės, gavę viltį, tikrai tikės, kad kažkas valstybėje pagerės.
Nepamirškime, dabartinius išrinktuosius oponentai vadina populistais dėl biurokratinio aparato mažinimo, Seimo narių skaičiaus mažinimo idėjos ir pan. Ar permainos pačiame Seime, Vyriausybėje pridės žmonėms laimės?
Žodis „populistas“ – jau kaip štampas, šiuo žodžiu mojuojama bet kokia proga. Vis dėlto, jei žvelgtume į pačią esmę, jeigu politikai žada žmonėms ką nors gero, sako, kad spręs žmonių problemas, tebūnie tuos pažadus kažkas vadina populizmu. Politikai nori žmonėms patikti, tačiau argi tai blogai? Juk tam jie ir pašaukti, išrinkti, kad įtiktų visuomenei.
Jeigu programoje skelbiama, kad emigracija bus stabdoma, mažinamos valdymo išlaidos, ir matome, kad projektai teikiami, tai yra gerai. Mums reikia optimizmo, kad žmonės tikėtų, jog Lietuvoje geriau gyventi, mes negalime būti apimti depresijos. Bet koks teigiamas dalykas yra sveikintinas, jeigu jis paskatina bent vieną nesusikrauti lagamino. Kad ir avansu kalbėti, kad laimės indeksas auga, yra gerai, nes žmonėms reikia vilties.
Baltijos šalių nusiteikimas dėl šių metų ekonominės situacijos, palyginti su Globaliu ekonominių lūkesčių indeksu, yra pesimistiškesnis. Kodėl?
Lietuva ekonominiu požiūriu sparčiausiai iš visų Europos šalių vystosi, tačiau žmonės šio spartumo nejaučia, nors žino, kad ekonomika auga. Taigi žmogaus požiūris štai koks – „jaučiu neteisingumą“. Pagal gyventojų socialinę atskirtį Lietuva prilygsta Lotynų Amerikos šalims. Tokios didelės atskirties nėra kitose Europos valstybėse. Dėl to neteisingumo toks ir pesimizmas.
Kaip paaiškinti tai, jog Filipinuose, kur didelis skurdas, nusikalstamumas, narkotikų karteliai, turistų grobimas ir žudymas, žmonės pagal Laimės indeksą yra vieni laimingiausių pasaulyje?
Vargu ar laimę reikia vien skurdu matuoti, nes žmogų labiausiai smukdo teisingumo stoka. Jeigu piliečiai mato, kad valdžia gyvena vienais darbais, o žodžiai yra visai kitokie, visuomenę apima neviltis, ji nebetiki, jaučiasi nesaugi ir ieško saugumo kitur.
Jeigu nuolat akcentuosime, kad esame ašarų pakalnė, o lietuvių tauta nelaiminga, tai ar galime tikėtis, kad žmonės jausis laimingi? Kita vertus, jeigu teigsime, kad turime kuo didžiuotis, nes esame darbštūs, tas pasitikėjimas savimi augs, augs ir Laimės indeksas.
Apklausoje dalyvavo 66 541 įvairių šalių gyventojas. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu, kitose telefonu, internetu arba mišriais metodais. Apklausos buvo vykdomos 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Lietuvoje praeitų metų gruodžio mėnesį buvo apklausta 500 15-74 metų Lietuvos gyventojų.
Šaltinis: wingia.com
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“