Danas Nagelė | respublika.lt
Iki šiol buvo priimta, kad teismai turi tik vykdyti teisingumą, tačiau sulaukėme laikų, kai jie tapo įstatymų leidėjais. Tiesa, netiesiogiai. Iš pradžių jie priėmė kelis nutarimus, leidusius Lietuvos piliečiams asmens dokumentuose rašyti savo pavardes su raide „w“. Todėl Seimui teko pakeisti įstatymą ir įteisinti ne tik „w“, bet ir „q“ bei „x“, nes jos yra lotyniškoje abėcėlėje. O štai birželio 1 d. vienam piliečiui teismas palaimino ir raidę „ł“, nors jos nėra ne tik lietuviškoje abėcėlėje, bet ir lotyniškoje bei įstatymuose. Tad Seimui teks įteisinti ir ją, o po to gal ir kokius hieroglifus ar raides su umliautais.
Dar viena nauja raidė
Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Jaroslavo Volkonovskio pavardė turi būti rašoma ne tik su neseniai įteisinta lotyniška „w“ raide, bet ir su perbraukta „l“, kuri atrodo taip : „ł“. Tad kai sprendimas įsigalios, Jaroslavo Volkonovskio pavardė visuose dokumentuose bei registruose turės būti rašoma Jarosław Wołkonowski. O sprendimas veikiausiai įsigalios, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius jo skųsti neketina.
Įdomu, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog pareiškėjo prašymas rašyti vardą ir pavardę taip, kaip jis pageidauja, prieštarautų Lietuvos teisės aktams, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.
„Valstybinės institucijos turi technines galimybes atlikti pavardės įrašus rašant lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniu ženklu, be kita ko, tą leidžia naujas teisinis reglamentavimas, raidės, esančios lietuvių kalbos abėcėlėje, gali būti rašomos su diakritiniu ženklu, šiuo atveju raidė l yra lietuvių kalbos abėcėlėje, tad ji gali būti įrašyta su diakritiniu ženklu“, – dėstoma nutartyje.
Tiesa, kaip skelbia portalas tv3.lt, J.Volkonovskiui dar teks palaukti, mat Teisingumo ministerija su Registrų centru dabar aiškinasi, kiek užtruks registrų pritaikymas nelietuviškoms raidėms. Prognozuojama, kad laukti reiks apie dvejus metus. Tačiau ponas Jaroslavas nusiteikęs palaukti. Žurnalistams jis sakė kiekvieną kartą besibaigiant paso galiojimui Vilniaus rajono civilinės metrikacijos specialistams vis primindavęs apie savo tikrąją pavardę, tačiau neiškovojęs, kad ji ir būtų įrašyta. Ir taip 30 metų. Kai to nepavyko pasiekti ir pernai rudenį, jis galų gale kreipėsi į teismą. O šis nusprendė įteisinti tai, ko nėra įstatymuose.
Nesiderina prie įstatymų
Teisės profesorius Saulius Arlauskas „Vakaro žinioms“ sakė, kad dėl to stebėtis neverta.
„Taip, dabar ne teismai derina savo sprendimus prie įstatymų, o įstatymai derinami prie teismų sprendimų. Akivaizdu, kad dabar ir vėl reikės keisti įstatymą, nes teismai interpretuoja teisės aktus, o įstatymų leidėjas priverstas atsižvelgti į teismų praktiką. Tačiau geriausiai profesionaliai tai pakomentuotų Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, kuris ruošia visus dokumentus šia tema, dalyvavo komisijų, darbo grupių posėdžiuose“, – pasiūlė profesorius.
V.Budnikas visiškai sutiko su profesoriaus konstatuotu faktu, kad įstatymų leidėjai turi derinti įstatymus prie teismų sprendimų, o ne atvirkščiai.
„Bet ką reiškia teismai? Tai – konkretūs žmonės, dirbantys teismuose. Jie priima sprendimus, kurie prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, nes dar iki įstatymo, įteisinusio lotyniškos abėcėlės raides, priėmimo teismai priėmė sprendimus, kad jos turi būti asmens dokumentuose. Tokius sprendimus buvo galima skųsti aukštesnės instancijos teismams, o jie galėjo juos panaikinti. Tačiau niekas specialiai neapskųsdavo, praleisdavo apskundimo terminus. O tada sprendimas automatiškai įsiteisėja ir taip formuojama teismų praktika. Taip piktnaudžiaujant teismų sprendimai įgavo įstatymų galią. O teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska aiškina, kad susiformavo teismų praktika, todėl reikia keisti įstatymą. Kitaip tariant, patys suformuoja praktiką, o paskui remdamiesi ta praktika keičia įstatymus kaip užsimano. Dabar taip bus ir su perbraukta „l“. Ir galų gale sulauksime to, kad valstybinės lietuvių kalbos statusas tam tikruose regionuose bus panaikintas. Juo labiau, kad jau yra tokios iniciatyvos“, – dėstė V.Budnikas.
Kainuos brangiai
Pašnekovas labiau akcentuoja tokių veiksmų žalą kalbai kaip vertybei, tačiau tuo pačiu primena, kad tai valstybei kainuos ir milžiniškus pinigus, nes reikės pertvarkyti visas duomenų bazes, kuriose nėra raidžių su lenkiškais diakritiniais ženklais.
„Aišku, tikriausiai atsiras „geradarių“, kurie duos pinigų kompiuterių klaviatūroms ar kompiuterių programoms pakeisti, nes siekiama politinių tikslų. Tačiau valstybingumui tai kelia didelį pavojų. „Autonomininkai“ lygiai taip pat elgėsi atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. O dabar tai daroma jau įstatymų lygmeniu“, – įspėjo V.Budnikas.
Pavojingos tendencijos
Pasak jo, teismai neatsakingais, o gal kaip tik pagal politinį užsakymą priimamais sprendimais atvėrė Pandoros skrynią: dabar ir koks nors Lietuvos pilietybę turintis rusas teisme galės reikalauti, kad jo pavardė būtų rašoma su rusiška kietąja „y“.
„Visų šitų nesąmonių iniciatoriai kol kas atsimušinėja, esą kirilicos neliesime. Tačiau jei vieniems piliečiams savo pavardes leisime perrašyti raidėmis su lenkiškais diakritiniais ženklais, kitų tautybių piliečiai irgi reikalaus to paties. Nes visiems turi galioti vienoda teisė: rusams, turkams ar dar kažkam“, – akcentavo žmogaus teisių gynėjas.
Jis be kita ko priminė, kad tarp politikų jau netgi buvo kilusios iniciatyvos tankiai tautinių mažumų apgyvendintuose rajonuose įteisinti dvikalbystę – reikalauti, kad, pavyzdžiui, Šalčininkų biudžetinėse įstaigose valdininkai mokėtų lenkiškai.
„Kai kas mano: duokime lenkams tas tris raides – „w“, „q“, „x“ – ir jie apsiramins. Nieko panašaus. Taip pat buvo ir su seksualinėmis mažumomis. Daug kas galvojo: leisime jiems žygiuoti per eitynes ir tuo viskas baigsis. Bet kai jie to pasiekė, paskui pareikalavo santuokų, vėliau – teisės įsivaikinti ir t.t. Taip ir čia – tai nėra tik trijų raidelių reikalas.
Dabar siekiama, kad kai kurie regionai turėtų savo autonomiją kalbiniu požiūriu, po to – gal ir ekonominiu. Ir kas gali garantuoti, kad neatsiras reikalavimai iš viso atsiskirti nuo Lietuvos? Norima įpareigoti rajonuose, kur gyvena daug tautinių mažumų, valdininkus kalbėti tos mažumos kalba. Tačiau tai būtų lietuvių diskriminacija. Nes bet kas galėtų nuspręsti, kad tu blogai moki lenkų kalbą ir neleistų dirbti tame regione. Tokiu atveju lietuvių tautybės pilietis savoje Lietuvoje būtų diskriminuojamas dėl tautybės. O visokių perbrauktų l įteisinimas yra žingsnis link to“, – reziumavo V.Budnikas.
Komentuoja kalbininkas Kazimieras Garšva:
Nuo ko prasidėjo viskas? Iš pradžių, kad būtų leidžiama ištekėjusioms moterims rašyti pavardę, kokia yra vyro. Dabar einama toliau. Tačiau perbraukta „l“ (kuri lenkų kalboje reiškia kietą „l“) keičia visą lietuvių kalbos rašybą. Jei parašyta „labas“, tai „l“ kietai ir tariame, mums nereikia, kad ji būtų perbraukta. O jei norėtume „l“ tarti minkštai, būtų „liabas“. Vadinasi, dėl vienos pavardės reikia keisti rašybą, nors Volkonovskio pavardė ir be to nėra iškraipoma – mes „l“ tariame kietai prieš užpakalinės eilės balsius. Ir nesuprantu, kodėl jis tokį skandalą kelia, nes kaip tik lietuviai nesupras, kas per velnias ta perbraukta „l“. Ji net nelotyniška raidė, nors kai keitė įstatymą, sakė, kad apsiribos vien lotyniškomis.
Dabar, kai sukurtas toks precedentas, koks nors Mioleris galės pareikalauti, kad jo pavardėje „io“ būtų pakeista į originalią „o“ su umliautu. Iki ko prieisime? Jau nekalbu apie tai, kiek tai kainuos finansiškai – juk reikės keisti registrus, duomenų bazes. Vienas kažką susigalvoja, o kenčia visi mokesčių mokėtojai. Panašiai kaip kai vienas susigalvoja keisti lytį, o mokame mes visi. Jei žmogus nori privačiai rašyti su perbraukta „l“ – tegul rašo, tegul atvirukus taip pasirašo, gali net išsitatuiruoti. Tačiau jokių registrų, jokių asmens dokumentų. Net Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad asmenvardžiai piliečio pase rašomi valstybine kalba. Kadangi rodo pilietybę. O tautybę gali užsirašyti kur nori. Tik mums tegul nekiša.