Dominykas Griežė | Alfa.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų būti apklausta ir pasiaiškinti dėl praėjusių metų lapkričio pradžioje pasklidusios informacijos, kad buvusiai kandidatei į generalinio prokuroro vietą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei, buvo siūlyta „išsipirkti“ šią darbo vietą – tai praėjusį ketvirtadienį konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas, pabrėžęs, kad jau anksčiau ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė apklausti su prekybos poveikiu istorija susijusius asmenis, tačiau tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek prokuroras Arūnas Stankevičius šį prašymą ignoravo. Tiesa, prezidentę teismas siūlo apklausti tik tuo atveju, jei betiriant paaiškėtų, kad būtent iš D. Grybauskaitės lūpų pasklido žinia apie jos kandidatei siūlytą posto „išsipirkimą“, kaip anksčiau teigė žiniasklaida.
Gali tekti apklausti prezidentę
Toks yra paskutinis vingis istorijoje, kuri prasidėjo dar 2015 m. lapkričio pradžioje, kai prezidentūroje įvyko D. Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimas dėl naujojo kandidato į Generalinės prokuratūros vadovus skyrimo – vėliau viešai paskelbta informacija, kad būtent iš neva slapta pažyma besirėmusios šalies vadovės lūpų nuskambėjo frazė, jog E. Dambrauskienei siūlyta susimokėti už generalinio prokuroro kėdę, kuri metų pabaigoje atiteko Evaldui Pašiliui. Maždaug tuo pačiu metu paaiškėjo, kad šiose neskaidriose peripetijose esą dalyvavo ir penki Seimo nariai – socdemai Julius Sabatauskas ir Bronius Bradauskas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys, liberalas Vitalijus Gailius ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.
Būtent P. Urbšio pastangomis iki šiol nenutrūksta tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – Seimo narys prašo teisėsaugos išsiaiškinti, kokie asmenys siūlė E. Dambrauskienei „išsipirkti“ generalinio prokuroro vietą, ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo.
Anot P. Urbšio skundą išnagrinėjusio ikiteisminio tyrimo teisėjo Petro Karvelio, STT teiginiai, kad politiko skundas yra abstraktus ir dviprasmiško turinio, yra visiškai nepagrįsti. P. Karvelis nurodė, kad aiškinantis galimo kyšininkavimo aplinkybes yra būtina apklausti visus Seimo valdybos narius, dalyvavusius pasitarime pas prezidentę, D. Grybauskaitės patarėją Laimį Gelažių ir dėl valstybinės paslapties atskleidimo išteisintą prezidentės spaudos atstovę Daivą Ulbinaitę, taip pat ištirti šio posėdžio protokolą ir garso įrašą, jei tik tokie egzistuoja.
P. Karvelis taip pat nurodė, kad, jeigu įvertinus iš nurodytų šaltinių gautus duomenis paaiškėtų, jog žodžiai apie siūlymą E. Dambrauskienei susimokėti už generalinio komisaro kėdę tikrai skambėjo iš D. Grybauskaitės lūpų, būtina svarstyti apie galimybę apklausti prezidentę.
Trukt už vadžių – vėl iš pradžių
Tiesa, ar STT bei prokurorai tirs, kas E. Dambrauskienei siūlė duoti kyšį, kyla abejonių – teismai jau buvo kartą nurodę aiškintis galimai padarytą nusikaltimą, tačiau teismų sprendimai STT ir A. Stankevičiui – nė motais.
2015 m. lapkričio 26 d. STT vyresnioji specialistė Evelina Leperskienė nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal P. Urbšio pareiškimą, neįžvelgusi siūlyme „išsipirkti“ jokio nusikaltimo. Seimo narys tokį nutarimą apskundė, tačiau prokuroras A. Stankevičius gruodžio 11 d. šį skundą atmetė, taip pat neįžvelgęs jokio nusikaltimo.
Situacija pasikeitė tik tuomet, kai P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą – šių metų sausio pradžioje ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino politiko skundą ir konstatavo, kad teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų galimybių, kad nustatytų, ar tikrai siūlyta E. Dambrauskienei „išsipirkti“: neapklausė visų prezidentės ir Seimo valdybos susitikimo narių, be to, nepatikrino, ar egzistuoja slapta pažymą, kurioje užfiksuotą operatyvinę informaciją D. Grybauskaitė neva pagarsino susitikimo dalyviams, ir koks šios pažymos turinys.
Tuomet jau A. Stankevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas leisti netirti galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvo įsitikinę, kad galimai padarytas nusikaltimas turi būti išaiškintas.
Tada ir paaiškėjo, kad teisėjų sprendimai STT ir prokurorui – nė motais: vasario 29 d. ta pati STT specialistė E. Leperskienė dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo pagal P. Urbšio pareiškimą, motyvuodama tuo, kad Seimo narys nurodė abstrakčią, dviprasmiško turinio informaciją, o kalbos apie siūlymą „išsipirkti“, kaip nurodė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė, buvo „politinė diskusija generalinio prokuroro skyrimo klausimais“. Prokuroras A. Stankevičius kovo vidury taip pat antrąkart atmetė P. Urbšio skundą ir nepradėjo aiškintis galimo nusikaltimo.
Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas praeitą savaitę jau antrąkart nurodė STT ir prokuratūrai ištirti galimai vykusį kyšio reikalavimą, abejonių, kad istorija suksis ratu, kyla nedaug – tikėtina, kad teisėjo P. Karvelio nutarimas bus apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o E. Leperskienė gali ir trečiąkart atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
P. Urbšys Alfa.lt sakė, kad netgi tokiu atveju nenuleistų rankų ir dar kartą kreiptųsi į teismą. „Aš tikiu, kad man pavyks vis dėlto pasiekti tą teisinį sprendimą. Tai, kas dabar vyksta, demonstruoja tokį teisinį nihilizmą, kuris neprideda pasitikėjimo ta pačia prezidente ir ta pačia prokuratūra“, – teigė Seimo narys.
Kaltina politiniu angažuotumu
Anot politiko, prokuroro ir STT specialistės nenoras aiškintis galimai padarytą nusikaltimą rodo šių pareigūnų suinteresuotumą ir nenorą užminti ant nuospaudų politinį svorį turintiems asmenims.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
