Saulė Pauliuvienė | Alfa.lt
Pirmasis (bent jau pirmasis, kurio istorija tapo žinoma ir kurio tragiška žūtis sukėlė skandalą) nelygioje kovoje su organizuotos nusikalstamos grupės požymių turinčia grupuote krito Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininkas Vytautas Pociūnas. Reikia dar kartą pabrėžti – VSD pulkininkas, nes Alfa.lt jau viešino dokumentus, kurie įrodo – į Baltarusiją V. Pociūnas buvo išsiųstas kaip VSD pareigūnas, o jo išvykimą lydinčiame rašte tuometinis VSD vadovas Arvydas Pocius lankstėsi Baltarusijos kolegai teigdamas, esą jo deleguojamas pareigūnas „įgaliotas palaikyti ryšius tarp Lietuvos Respublikos VSD ir Baltarusijos KGB“. V. Pociūnas žuvo mįslingomis aplinkybėmis, po mirties buvo apšmeižtas. Jo atžvilgiu meluojama iki šiol – nepaisant akivaizdžių faktų, neigiama, kad jis Breste dirbo deleguotas ir VSD.
„Daugiau nebegaliu. Ir viską padarysiu, kad visi viską žinotų“, – likus kelioms savaitėms iki mįslingos žūties Breste bendražygiui pasakė V. Pociūnas. „Kriminalinės policijos biuro itin slaptas tyrimas nustatė: V. Pociūnas žuvo praėjus porai valandų po to, kai Vakarų partneriams perdavė surinktą informaciją apie Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir VSD aukščiausių vadovų galimą korupciją savinantis Baltarusijos žmogaus teisių gynėjams ir opozicijai remti skirtas milžiniškas lėšas. Suspėjo, tačiau nesuspėjo prabilti“, – rašė dienraštis „Lietuvos žinios“.
Politikai sunaikino prabilusius Pociūno bendražygius
Kas vyko po to? V. Pociūnas mįslingai iškrito pro viešbučio Breste langą. Prieš tai bendražygiams jis buvo prasitaręs, kad yra pasiryžęs kalbėti apie grupuotę, kurią apčiuopė, didžiulį tinklą asmenų, į kurį buvo įsivėlę ne tik aukščiausi politikai, bet ir teisėsaugos vadovai, žiniasklaida. Tinklą, kurios lyderiai, pasak „Lietuvos žinių“, ne tik savinosi paramą Baltarusijos opozicijai, tačiau ir buvo gausiai finansuojami iš Rusijos gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą gaunamo pelno bei Rusijos išorinės žvalgybos priedangos įmonės.
„Valdyboje yra atliekamas tyrimas, labai svarbus tyrimas. Tiek mano tiesioginio viršininko, tiek ir mano manymu, šis tyrimas yra kur kas svarbesnis nei Jurijaus Borisovo (vieno didžiausių Rolando Pakso finansinių rėmėjų per prezidento rinkimų kampaniją, kurį paskutinėmis dienomis prieš apkaltą R. Paksas trumpam buvo skyręs savo patarėju – Alfa.lt), ar Viktoro Uspaskicho (ideologinio Darbo partijos lyderio – Alfa.lt) atžvilgiu, todėl, kad sukurta sistema yra veikianti, ji yra valstybė valstybėje ir nepriklauso nuo politinių vėjų, politinių jėgų, esančių valdžioje. Mes šitą suvokėme ir supratome. Dėl šio tyrimo iškilo didelė grėsmė būti atskleistai tai sistemai, kuri yra sukurta šitų žmonių. Didelė grėsmė sužlugti šiai sistemai“, – tada Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui liudijo VSD Kontržvalgybos valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis.
Deja, tyrimas nebuvo baigtas. Baigėsi tik VSD pulkininko Vytauto Damulio ir VSD pulkininko-leitenanto K. Braziulio karjera saugumo sistemoje. Žlugo dėl politinio klano. „Antras Lietuvos teisėsaugos bandymas apginti valstybę žlugo dėl politikų, ypač Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų abejingumo ir bejėgystės. Politikai pasinaudojo parlamentiniu tyrimu laimėti Seimo rinkimus ir šią temą pasiskubino užmiršti“, – toks buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ verdiktas tada, kai jo žurnalistai dar gilinosi į rimtas rezonansines temas.
VSD melas. Pociūnas buvo jų darbuotojas
Kai Alfa.lt paviešino tuometinio VSD vadovo A. Pociaus raštą, skirtą Baltarusijos Respublikos Valstybės saugumo komiteto pirmininkui, generolui-leitenantui S. N. Suchorenkai, kuriame buvo rašoma: „Suteikdamas didelę reikšmę mūsų abipusiams ryšiams, leiskite Jums pristatyti Lietuvos valstybės saugumo departamento atstovą, ministrą-patarėją generaliniame konsulate Gardine Vytautą Pociūną, kuris, kaip karininkas, buvo įgaliotas palaikyti ryšius tarp Lietuvos Respublikos VSD ir Baltarusijos Respublikos KGB. Tikiuosi tolesnio konstruktyvaus mūsų tarnybų dialogo, stiprėjančio Baltarusijos ir Lietuvos saugumo. Priimkite, pone Suchorenka, mano gilios pagarbos patvirtinimus. Pagarbiai, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktorius Arvydas Pocius“, jį viešoje erdvėje pasitiko mirtina tyla. Atrodo, nieko neįvyko. Atrodo, nebuvo paviešintas dokumentas, kuris akivaizdžiai įrodo – VSD meluoja. Kaip darė ir 2006 metais, rugpjūtį, taip daro ir dabar. Veiklos metodai nepasikeitė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
