Taip dabar atrodo „Miško brolių” draugijos gautomis lėšomis suremontuotas pastatas.Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Jūratė Mičiulienė | lzinios.lt
Greitai minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, o Vilniuje yra vieta, iš kurios 1919 metais ginti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išėjo pirmi savanoriai. Šį istorinį pastatą iš griuvėsių prikėlė Lietuvos laisvės kovų draugija „Miško broliai“, tačiau jos nariai iki šiol priversti grumtis su valdininkais, siekiančiais jį nacionalizuoti.
Naujųjų laikų metraštininkas, „Miško brolių“ draugijos įkūrėjas Albinas Kentra, subūręs bendraminčius ir atstatęs istorinį pastatą sostinės centre, laimėjo teismą dėl jo, tačiau vis dar negali vykdyti veiklos, apie kurią Lietuvos laisvės kovų draugijos vadovas seniai svajoja. Lieka vienintelė viltis, kad Vyriausybė įtrauks šį pastatą į Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir pagaliau bus išspręstas senas nesusipratimas. Tokį kreipimąsi „Miško brolių“ draugija įteikė premjerui Algirdui Butkevičiui.
Nepailstantis metraštininkas
Už vaizdo ir garso archyvus, kauptus nuo 1965 metų ir atspindinčius Vilniaus universiteto (VU) lituanistinės veiklos raidą bei Lietuvos nepriklausomybės siekius, A. Kentra 2008 metais buvo apdovanotas Kalbos premija. Jo filmuotos medžiagos sukaupta apie 2000 kino juostos ritinių, maždaug 1000 fotojuostų ritinėlių, 1000 magnetinių garso įrašų. Tarp A. Kentros nuopelnų skiriant premiją minėtas ir istorinis namas: „Už pastato Vilniuje, Totorių g. 9/Labdarių g. 10, atkūrimą iš griuvėsių, iš čia 1919 metais susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės; už iniciatyvinę veiklą, trukusią daugiau kaip 15 metų, kurios rezultatas – išsaugotas Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijos ir kultūros veiklai.“
„Kaip galima paversti šį pastatą valstybės turtu, kai į jį įdėta tiek daug privačių lėšų?“ – stebėjosi Albinas Kentra.LŽ archyvo nuotrauka
Tačiau dėl pastato Vilniaus senamiestyje A. Kentrą, buvusį partizaną, politinį kalinį, apdovanotą Sausio 13-osios medaliu, Vyčio Kryžiaus ordinu, teismų maratonai vargino daugiau kaip dešimt metų. Galiausiai 2011-aisiais Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino šį objektą „Miško brolių“ nuosavybe. Tačiau jau kitais metais Vyriausybė, nepaisydama teismo sprendimo, nauju potvarkiu perdavė namą Valstybės turto fondui. Nuo tada sustojo ir jo rekonstrukcija.
Pilietiškumo centras
A. Kentra tikisi, kad dabartinė Vyriausybė pakeis neteisingą potvarkį ir įtrauks Lietuvos nepriklausomybei reikšmingą pastatą į Valstybės šimtmečio minėjimo programą. Tada bus baigti sustoję rekonstrukcijos darbai ir jame įsisuks veikla.
Įvairialypei paskirčiai pritaikytame pastate ketinama demonstruoti gausią draugijos sukauptą filmuotą medžiagą apie Lietuvos kelią į laisvę, įskaitant ir VU indėlį, organizuoti konferencijas, parodas, paskaitas, teatrinius renginius, koncertus, taip pat įrengti biblioteką-skaityklą, muziejų. „Labai norėtume, kad šie svarbūs rūmai, neturintys analogų Lietuvoje ir nedubliuojantys kitų istorinės atminties objektų, kuo greičiau pradėtų atlikti pilietiškumo ugdymo, istorinės atminties išsaugojimo ir skleidimo, vidaus ir užsienio turizmo populiarinimo bei kitus visuomenei svarbius vaidmenis“, – rašoma kreipimesi į Vyriausybę.
A. Kentros filmuota medžiaga – milžiniški Lietuvos istorijos archyvai – suskaitmeninta Kazickų šeimos fondo lėšomis ir saugomos kelios kopijos (kol kas neskelbiama kur). 86 metų metraštininkas filmuoja iki šiol ir tikisi, kad jo sukaupti archyvai kada nors, kai iš griuvėsių pakilęs ir pilietiškumo ugdymo centru tapęs pastatas sostinės centre atvers duris, taps prieinami plačiajai visuomenei. Užsienio turistai, kurie domisi Lietuva, apie A. Kentros darbus žino jau seniai, todėl dažnai iš anksto susitaria ir atvykę į Vilnių susitinka su metraštininku. Šis jiems parodo iš savo archyvų sumontuotą valandos trukmės filmą „Dainuojanti revoliucija“, papasakoja apie Lietuvos kovas už laisvę.
Savanorių įamžinimas
Metraštininkas jau daug metų bando išsaugoti „Miško brolių“ draugijai priklausančius rūmus, kuriuos valdininkai vis bando nacionalizuoti.
Kad pastatas svarbus mūsų istorijai, ja besidomintis A. Kentra žinojo seniai. Iš šio namo 1919 metais ginti Tėvynės išėjo 100 pirmų savanorių. „Vilniuje nėra jokio jų įamžinimo ženklo, išskyrus kryželius Rasų kapinėse“, – sakė A. Kentra. Apie šio įvykio įamžinimą metraštininkas kalba seniai – nuo 1989-ųjų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės kovų draugija „Miško broliai“. Dėl minėto pastato istorinės vertės draugija tuomet kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė leisti perimti griūvantį objektą, nes tuometis savininkas (valstybinė įmonė „Antikor“) jo neremontavo. „Mes tai darėme dėl istorinės pastato vertės, juk tik beprotis gali norėti griuvėsių“, – aiškino A. Kentra, kaip tikras metraštininkas išsaugojęs visus su šia istorija susijusius dokumentus.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.