Įvyko tautai reikšmingos Sausio 13-osios paminėjimas, kuriame nedalyvavo pagrindinis šios datos istorinis asmuo prof. Vytautas Lansbergis.
„Kodėl jūs čia, už durų su politinių disidentų, kalinių ir tremtinių būriu, o ne Seimo salėje?“ – paklausė profesoriaus žurnalistė.
„Man ten šalta, nes ten perrašinėjama istorija“, – atsakė ramiai Profesorius.
Tai teisingi žodžiai, kur perrašinėjama istorija – ten ir šalta, ir labai skauda. Tą seniai jaučiame ir mes, jautrieji Šveicarijos LB nariai.
Visą penkmetį naujųjų Šveicarijos emigrantų valdyba skelbia pertaisytą/perrašytą Šveicarijos lietuvių Bendruomenės įkūrimo datą.
Lietuvos Respublikos Istorijos instituto mokslininkai 2015 gruodžio 18 d. raštu Nr. SD-(1.15 )-446, pasirašytu instituto direktoriaus dr. R. Miknio, patvirtino oficialią ŠLB įkūrimo datą, kurią senoji išeivija 50 metų brangino, saugojo ir didžiavosi.
„Pasaulio lietuvio“ 2015 metų lapkričio mėnesio (9/542) numeryje, straipsnyje „Lituanistinis archyvinis paveldas užsienyje: išsaugoti ir puoselėti misiją įmanoma“, sakoma, kad „kiekvienai valstybei ir tautai svarbūs jos tapatumo įrodymai. Lietuvos valstybės archyvų kaupiami ir juose saugomi dokumentai – neabejotinai Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo dalis“.
Ar visų užsienio lietuvių bendruomenių valdybos sąžiningai rūpinasi istoriniu paveldu, jį brangina ir saugoja? Gaila. ŠLB naujai atvykusių emigrantų valdyba, vadovaujama J.Caspersen Jablonskytės senosios kartos išsaugotą archyvinę medžiagą pasistengė perdirbti taip, jog senųjų išeivių teisiškai oficialiai šalyje įkurta bendruomenė taptų įkurta nelegaliai, pogrindyje, suplakant ją į vieną būrį su tuo metu šalyje besislapstančiais politiniais nusikaltėliais…
Po ilgų naujosios valdybos draudimų viešai skelbti tikruosius istorinius dokumentus, faktų slapstymų, naikinimų, negražių nutylėjimų ir primityvių išsisukinėjimų nuo atviro istorinės tiesos išsakymo pagaliau apsidžiaugiau, kai metų pabaigoje, asmeniškai paprašiusi, gavau minėtą Lietuvos istorijos instituto raštą, kuriame, remiantis išsaugotu ŠLB įkūrimo dienos (1952 m. vasario 17 d.) protokolu, originaliais dokumentais ir bendruomenę kūrusių senosios kartos išeivių lietuvių, (šiandien išsisklaidžiusių po pasaulį) pasakojimais, pagaliau dar kartą patvirtinta oficialioji ŠLB įkūrimo data:1952 m. vasario 17 d.
Iš karto Rašto kopiją nusiunčiau PLB pirmininkei p. D. Henkei ir labai nustebau gavusi iš jos atsakymą, kad turiu laukti, kada PLB Konfliktų komisija pasitarusi nuspręs ir paskelbs savo galutinį, neapskundžiamą sprendimą… Sunku patikėti, kad neseniai į garbingą PLB pirmininkės postą išrinkta ponia D. Henkė, paremdama istorijos perrašinėtoją, taip lengvai pati klimpsta į tą pačią nuodėmę… Konfliktų komisijai iškeliama užduotis – ką ginti: ar susikompromitavusią ŠLB pirmininkę, PLB valdybos narę, danų milijonieriaus verslininko žmoną Jūratę Caspersen? ar brangių apdulkėjusių ŠLB istorinių išeivijos archyvų tikruosius faktus?
Šešerius metus (1999–2005), kol buvo gyva senoji Šveicarijos išeivių (mokslininkų-akademikų!) karta, tvarkėme išsibarsčiusius po visą Šveicariją ŠLB archyvus, kuriuos perdavėme saugoti į VU Rankraščių skyrių. Mano pilietinė pareigą yra kovoti prieš istorijos išniekinimą. J. Caspersen išeivijos archyvų savavališkas pertaisymas, siekiant LB padaryti nelegaliai įsikūrusią 1950 m., yra ne tik visų politinių-istorinių padorumo ribų peržengimas, bet ir politinis nusikaltimas, atliktas Šveicarijoje – ten, kur 1952 metų vasario 17 dieną ŠLB buvo oficialiai įkurta. Tai liečia jau dviejų valstybių: Lietuvos –Šveicarijos valstybinius santykius ir turi būti sprendžiamas ne kaip kažkieno asmeninis susiginčijimas…
Svarbiausi ŠLB archyvai, dr. A. Geručio ir N. Prielaidos išversti į vokiečių ir prancūzų kalbas, yra saugomi ir Šveicarijos (CH) Berno ir Ženevos miestų archyvuose, o Ciuricho Kantonalbanke 1952 m. vasario 17 d. data yra įregistruota ŠLB sąskaitoje nario mokesčiui rinkti, todėl jokie tyčiniai perrašinėjimai /ištaisymai negalimi.
Įdomumo dėlei: Šveicarijos konfederacijos valstybės advokatas paaiškino, kad su tokiomis istorinių dokumentų klastotėmis susitinka pirmą kartą ir kad jį nustebino ŠLB pirmininkės archyvinių faktų nesupratimas ir drąsa skleisti „dezinformaciją, klaidinančią mases“, – deliktus, kurie Šveicarijos įstatymuose įtraukti į baudžiamuosius kodeksus!!!
Tik sąžinės ir atsakomybės už tautos istoriją ir garbę praradimas priveda prie nusikaltimo: perrašinėti istoriją. Savo emocijas projektuojame taip, kad tautai būtų blogiau, ir tampame savo Tautos gėda.
