Veidaknygė
Prieš pusę metų parašiau ilgą analitinį straipsnį apie nuosekliai kuriamą dirbtinės lygybės ir įvairovės visuomenę Vakarų pasaulyje (https://bit.ly/30s2bWd ). Rašiau, kad Lietuva yra labai privilegijuotoje padėtyje, nes gali stebėti jau pažengusius procesus, jų pasekmes ir apsispręsti kiek nori tame dalyvauti. Tačiau daugybė įvykių rodo, kad tie pokyčiai ir procesai Lietuvoje yra užkurti jau seniai, todėl jau yra prasiskverbę giliai į įvairias mūsų gyvenimo sritis, nelaukiant visuomenės pritarimo.
Vienas iš šios naujos visuomenės aspektų yra lyčiai neutrali / įtrauki kalba. JAV, Australijos, UK ir kitų šalių universitetai, mokyklos, ligoninės ir kt. įstaigos jau yra išleidę lyčiai neutralios / įtraukios kalbos gaires / vadovus. Tai daugiau aprašiau čia: https://bit.ly/3ACBbzx .
Vilniaus universitetas ką tik pristatė „Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gaires“. VU lyčiai jautrios kalbos gairės yra viena iš 2020 m. vasario 18 d. Senato nutarimu (Nr. SPN-6) patvirtintos Vilniaus universiteto įvairovės ir lygių galimybių strategijos 2020-2025 metams veiklų.
Kelios citatos iš minėtų gairių:
„Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė.“
<…> „Lyčiai jautrios kalbos vartojimas – VU PASIRINKIMAS. Jos vartojimas apima visų VU administracijos lygių komunikaciją ir dokumentus, akademines publikacijas, kolegišką bendravimą, bendravimą tarp dėstytojų ir studenčių|tų, studijų proceso, VU kuriamų mokymo platformų ir priemonių, skirtingų rūšių duomenų bazių kalbą.“
<…> „Ar tik dvi lytys? Tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas. Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus.“
<…> „Konkrečios kalbos formos gali būti pačios įvairiausios – taupios arba laikui/vietai imlesnės, naudojančios įprastus ar naujus grafinius ženklus, taikomos nuosekliai žymint lyties variantiškumą/lygybę visais atvejais ar mažesnėmis dozėmis.“
<…>„Egzistuoja trys pagrindinės jautrumo lyčiai kalbinės strategijos: nuoseklaus lyties žymėjimo, lyties žymėjimo intervencijų ir tokio žymėjimo vengimo strategijos.
Nuoseklaus lyties žymėjimo strategija reiškia, kad pasirenkama skirtingu laipsniu žymėti lyties variantiškumą/lygybę žodžiu ir raštu visais ar dauguma atveju.“
<…> „Lyties žymėjimo intervencijų strategija reiškia, kad renkamasi tikslingai rodyti ankstesnių konvencijų tariamą neutralumą ir ARDYTI jas; ši strategija paprastai derinama su pirmąja.“
<…> „Vengimo strategija reiškia, kad sakytinėje ir rašytinėje komunikacijoje vengiama nuorodų į auditorijos, pašnekov|i|ų ar korespondent|či|ų lytį: formos, kuriose lyčių/giminės skirtumai pranyksta (pvz., tyrimo dalyvių teigimu), formų trumpinimas raštu, praleidžiant giminę žyminčias galūnes (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki ), beasmenės formos (pvz., apklausoje teigiama, kad vietoj apklausos dalyviai teigia, kad ) ir pan.
Šios strategijos paprastai yra derinamos ir reikalauja sąmoningumo ir kalbinio kūrybingumo iki tampa patogios ir įprastos.
<…>
„• Įvairūs būdai grafiškai žymėti giminės variatyvumą atskiro žodžio lygmenyje. Vienas iš variantų taikomas šiame tekste; analogiškai vartojami skliaustai, pasvirasis brūkšnys, ilgasis apatinis brūkšnys ir kiti ženklai („žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“, „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės narė (-ys) gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“, ir pan.). Tokiu atveju ieškoma taupių ir individualų skonį atitinkančių formų.
• Intervencinis lyties/giminės žymėjimas susijęs su intensyvesniu ankstesnės konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, ŽMOGA ( 🙂 ) taiko į žmogaus kategorijos kaip ilgą laiką sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką. Kai kurie tekstai nuosekliai renkasi moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbė savo ministrių kabinetus“; „analitinės filosofijos atstovės mano, kad“. Toks pasirinkimas paprastai tiesiogiai kritiškai nurodo į tebeveikiantį vyriškosios giminės kaip neutralios statusą, kuriam prieštaraujama.“
<…> „Ar įsipareigojimas lyčiai jautriai kalbai yra ideologinis apsisprendimas? TAIP, šis apsisprendimas siekia pakeisti ilgą laiką gyvavusią ir laikytą norma konvenciją, kad vyriškoji giminė yra neutrali.“
<…> „Ar gremėzdiškos konstrukcijos svarbiau už kalbos taupumą ir eleganciją? Ir taip, ir ne. Daug etiketo, mandagumo, darbinio ir akademinio bendravimo stiliaus formų reikalauja pastangų išmokti ir gali atrodyti gremėzdiškos ar perteklinės, tačiau pagarba ir tradicija skatina jas vartoti. VU TRADICIJOS KEIČIASI.“
Visas gairių tekstas čia:
https://bit.ly/3FJxfRd
_____________________________
Tai yra realus lietuvių kalbos keitimas IDEOLOGINIU pagrindu. Ar tai galima daryti vienašališkai? Ar tai galima daryti neatsiklausus visuomenės ir negavus jos sutikimo daryti tokius pokyčius savo kalboje?
_____________________________
Beje, šios gairės parengtos bendradarbiaujant su keliais partneriais, tame tarpe su Akvile Giniotaite, kuri yra Všį Įvairovės ir edukacijos namų lytiškumo ugdymo lektorė. Ši organizacija aktyviai propaguoja lytiškumo ir įvairovės ugdymą Lietuvos mokyklose, rengia metodines rekomendacijas mokytojams ir tėvams. 2021 m. išleistose lietuvių paauglių tėvams ir pedagogams VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ parengtose metodinėse rekomendacijose „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams“ (https://bit.ly/2ZVeSoT) pateikiamoje santykių schemoje minimi nebe berniukas ir mergaitė ar vaikinas ir mergina, o „žmogus Nr1“ ir „žmogus Nr.2“, taip suponuojant tarsi partnerių lytys nėra svarbios santykiams.
Visa Všį Įvairovės ir edukacijos namų komanda: Vilma Gabrieliūtė, Rūta Pučaitė, Lina Januškevičiūtė, Austėja Račaitė, Akvilė Giniotaitė, Agnė Dulkytė, Antanas Jonušas, Rusnė Kirtiklytė. Atkreipkite dėmesį į pavardes 🙂
P.S. Šiaip labai juokinga, kad VU (būdama/s MOKSLO įstaiga/s) užduoda klausimą „Ar tik dvi lytys?“ 🙂
P.S.S. Dar labai juokinga ir kaip jau tapo įprasta šiandieniniame pasaulyje dviveidiška VU pozicija – tiek įdėti pastangų į įvairovės ir lygių galimybių strategiją, gairėse rašyti tokius pavyzdžius kaip „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės narė (-ys) gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“, tačiau be jokių skrupulų išmesti visus nenorinčius vakcinuotis studentus iš studijų proceso ir bendrabučių, nesuteikiant net nuotolinio mokymosi galimybių.