Aukščiausiojo Teismo teisėja Eimi Koni Baret (Amy Coney Barrett) paminėjo, kad valstybės pareigūnų asmeninės socialinės žiniasklaidos paskyros dažnai atsiduria „dviprasmiškoje“ padėtyje, nes jose oficialūs pranešimai persipina su asmeniniu turiniu.
Penktadienį Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas vienbalsiai nusprendė, kad valstybės pareigūnai, kurie savo asmeninėse socialinės žiniasklaidos paskyrose rašo su darbu susijusiomis temomis, gali būti laikomi atsakingais už rinkėjų Pirmosios pataisos garantuojamų teisių pažeidimą, jei užblokuoja jų prieigą arba ištrina jų kritiškus komentarus.
15 puslapių nuomonėje teisėja Eimi Koni Baret pažymėjo, kad valstybės pareigūnų asmeninės socialinės žiniasklaidos paskyros dažnai atsiduria „dviprasmiškoje“ padėtyje, nes jose oficialūs pranešimai persipina su asmeniniu turiniu.
Teismas priėmė sprendimą dviejose bylose, kuriose buvo užblokuoti asmenys, palikę kritiškus komentarus valstybės pareigūnų socialinių tinklų paskyrose.
Pirmoji byla buvo susijusi su dviem išrinktais Kalifornijos mokyklos tarybos nariais – Povėjaus vieningosios mokyklos apygardos patikėtinių taryba – kurie užblokavo susirūpinusių tėvų Facebook ir Twitter paskyras po to, kai šie paliko kritiškų komentarų.
Teismas paliko galioti 9-osios JAV apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad tarybos nariai pažeidė tėvų teises į žodžio laisvę.
Antroji byla teisme buvo susijusi su Mičigano valstijos Port Hurono miesto valdytoju Džeimsu Frydu (James Freed), kuris užblokavo rinkėjo Kevino Lindkės (Kavin Lindke) komentarus savo Facebook puslapyje ištrynęs jo pastabas dėl miesto COVID-19 pandemijos politikos.
Lindkė manė, kad Frydas tokiu būdu pažeidė Pirmąją pataisą, ir padavė Frydą į teismą.
Frydas laikėsi pozicijos, kad savo Facebook puslapį įkūrė gerokai prieš tapdamas valstybės pareigūnu, ir tvirtino, kad didžioji dalis jo paskyros turinio buvo susijusi su šeimos reikalais.
Teisėja Baret paaiškino:
Kaip ir milijonai amerikiečių, Jamesas Frydas turėjo Facebook paskyrą, kurioje rašė įvairiomis temomis, įskaitant apie savo šeimą ir darbą. Kaip ir dauguma amerikiečių, Dž. Frydas kartais sulaukdavo nepageidaujamų savo įrašų komentarų. Reaguodamas į tai, Dž. Frydas ėmėsi Facebook naudotojams gerai žinomo žingsnio: jis ištrynė komentarus ir užblokavo juos pateikusius asmenis.
Daugumai Facebook paskyrą turinčių žmonių tuo būtų ir pasibaigę. Tačiau vienas iš nepageidaujamų komentatorių, Kevinas Lindkė, padavė Frydą į teismą dėl jo teisės į žodžio laisvę pažeidimo. Kadangi Pirmoji pataisa įpareigoja tik vyriausybę, šis ieškinys yra nepagrįstas, jei Frydas rašė kaip privatus asmuo. Tačiau Frydas yra ne tik privatus pilietis, bet ir Port Hurono (Mičigano valstija) miesto vadovas, ir nors Frydas tvirtina, kad jo Facebook paskyra buvo tik asmeninė, Lindkė teigia, kad Frydas, užgniauždamas Lindkės kalbą, veikė kaip pareigūnas.
Baret padarė išvadą:
Kai valstybės pareigūnas socialinėje žiniasklaidoje skelbia su darbu susijusias žinutes, gali būti sunku nustatyti, ar tai oficialus, ar privatus pasisakymas. Manome, kad tokia kalba priskiriama valstybei tik tuo atveju, jei pareigūnas (1) turėjo realius įgaliojimus kalbėti valstybės vardu ir (2) kalbėdamas socialinėje žiniasklaidoje tvirtino, kad naudojasi šiais įgaliojimais.
Galiausiai Aukščiausiasis Teismas grąžino Lindkės bylą 6-osios apygardos federaliniam apeliaciniam teismui, kad šis ją išnagrinėtų dar kartą.
Galbūt dėl to, kad po teismo sprendimo išliko neaiškumų, tiek atsakovas Frydas, tiek ieškovas Lindkė paskelbė pergalę.
„Esu labai patenkintas teisėjų sprendimu, – pareiškime ABC News sakė Frydas. Teismas atmetė ieškovo bylos svarstymą ir dar labiau patikslino klausimą, kurį turi peržiūrėti 6-oji apygarda. Esame labai tikri, kad ten dar kartą nugalėsime“.
K. Lindkė buvo atviresnis ir ABC News sakė, kad teismo sprendimas jam „sukėlė ekstazę“.
„Sprendimas 9 už 0 prieš yra labai ryžtingas ir aiškiai parodo, kad valstybės pareigūnai negali slėptis už asmeninių socialinės žiniasklaidos paskyrų aptardami oficialius reikalus“, – sakė Lindkė.
Teisės ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose, susijusiuose su socialine žiniasklaida, dėl teismo sprendimo siaurumo išlieka pilkoji zona.
„Ši byla nepasako mums nieko naujo apie tai, kaip suprasti 20 milijonų žmonių, dirbančių JAV vietos, valstijų, administracinėje ar federalinėje valdžioje, atsakomybę… tik tai, kad šis klausimas yra sudėtingas“, – laikraščiui The Washington Post sakė internetinių platformų reguliavimo ekspertė Keitė Klonik (Kate Klonick), dėstanti Sent Džono teisės mokykloje.
Keiti Falou (Katie Fallow), Kolumbijos universiteto Pirmosios pataisos kunigaikščio instituto vyresnioji patarėja, laikraščiui Post sakė, jog teismo sprendime nepakankamai atsižvelgta į tai, kad valstybės pareigūnai plačiai naudojasi asmeninėmis „šešėlinėmis paskyromis“, kurias rinkėjai dažnai suvokia kaip oficialias.
Falou teigė, kad teismas „teisingai nusprendė, jog valstybės tarnautojai negali būti atleisti nuo atsakomybės pagal Pirmąją pataisą vien dėl to, kad naudoja savo asmenines paskyras tarnybiniams reikalams“.
Vis dėlto esame nusivylę, kad Teismas nepriėmė praktiškesnio testo, taikyto daugumos apeliacinių teismų ir tinkamai suderinusio valstybės pareigūnų ir žmonių, norinčių su jais kalbėtis jų socialinių tinklų paskyrose, laisvo žodžio interesus.
Pasak The Hill, Baideno (Joe Biden) administracija ir dvipartinė 17 valstijų grupė bei Nacionalinis respublikonų senatorių komitetas stojo pareigūnų pusėn ir pasisakė už jų teisę blokuoti, tuo tarpu ACLU palaikė tam prieštaraujančius.
Penktadienio sprendimas yra tik pirmasis iš keleto šios kadencijos sprendimų, susijusių su valdžios ir socialinės žiniasklaidos santykiais.
„Vasario 26 d. teisėjai išklausė argumentus dėl poros ginčytinų Floridos ir Teksaso įstatymų, kuriais siekiama reguliuoti dideles socialinių medijų bendroves“, – aiškino Eimi Hau (Amy Howe) svetainėje Scotusblog.com. “ O pirmadienį teisėjai išklausys žodinius argumentus ginče, kuriame teigiama, kad federalinė vyriausybė pažeidė Pirmąją pataisą, spausdama socialinės žiniasklaidos bendroves pašalinti melagingą ar klaidinantį turinį. Sprendimų šiose bylose tikimasi sulaukti iki vasaros“.
Šaltinis: lifesitenews.com