Vaidas Saldžiūnas | Delfi.lt
Įsivaizduokite situaciją: Baltijos šalių pasienyje augant įtampai Kremlius nusprendžia peržengti NATO nubrėžtą raudonąją liniją – Rusijos tankų brigados iš neseniai atgaivintos 1-osios tankų armijos pajuda į Lietuvą. NATO susiskaldžiusi, skęsta ginčuose ir dvejonėse, ką daryti, bet iniciatyvos imasi amerikiečiai.
JAV pareigūnų nuolat lietuviams kartoti žodžiai – „neabejokite mūsų ryžtu ginti jūsų šalį“ – išsipildo Lietuvoje. Čia dislokuojamos 4 iš 32 JAV brigados kovinių grupių – tai standartinis ir šiuolaikinis, 4,5 tūkst. amerikiečių karių turintis vienetas. Tad Lietuva jaučiasi saugesnė ir pati spėja mobilizuoti 6 tūkst. karių – vieną brigadą su papildomais daliniais, kurie gina Vilnių.
Tačiau nutinka, regis, neįsivaizduojamas dalykas: kovine galia nusileidžiančios JAV brigados kovinės grupės sutriuškinamos vos per penkias dienas.
Ir tai – ne rusų rašytojo, šovinistinio komiko išdžiūvusiu veidu ar tiesiog karinių forumų mėgėjų fantazija.
Tai – vienas scenarijų, kuriuos JAV Kongreso karinių reikalų komitetui pristatė vienas garsiausių dabartinės JAV karinės minties skleidėjų, atsargos pulkininkas Douglasas Macgregoras.
Paramos Baltijos šalims – per mažai
Šio revoliucines mintis skleidžiančio kariškio scenarijai pateikti metodiškai karinėse simuliacijose išanalizavus įvairiausius aspektus, o parengta studija analizuota Pentagone ir šią savaitę bus plačiau apsvarstyta Kongrese. Išties Baltijos šalių gynyba vis dažniau tampa ne tik diskusijų, bet ir karinių simuliacijų objektu.
„Karas Baltijos šalyse – vienas realiausių scenarijų, su kuriais mums teks susidurti už Artimųjų Rytų“, – neslėpė vienas JAV Jungtinių štabų planuotojas.
D. Macgregoras dėmesio sulaukė neatsitiktinai. Jis yra Pirmojo Persijos įlankos karo veteranas, vadovavęs 2-ajam kavalerijos eskadronui, kuris per 23 minutes sutriuškino Irako šarvuotąją brigadą.
Vis dėlto šio karininko ir prestižinės Vest Pointo karo akademijos mokslų daktaro prieštaringos idėjos kelia savotišką sumaištį JAV karinėse pajėgose, kurios išgyvena didžiųjų reformų laikotarpį.
Nuo išsipūtusios 600 tūkst. karių armijos pamažu pereinama prie 450 tūkst. ar net 420 tūkst. armijos ir tai reiškia bazių uždarymą, dalinių naikinimą, mažinimą. Vadiansi, tūkstančiai žmonių netenka darbo, buvusios divizijos susitraukia iki brigadų kovinių grupių.
Aukščiausia JAV karinė vadovybė skuba pabrėžti, kad „su mažiau galima padaryti daugiau“, jog kovinis pajėgumas nė kiek nesumažėja, o Baltijos šalių priemonės, tokios, kaip amerikiečių karių kuopų su „Stryker“ šarvuočiais dislokavimas, yra adekvačios, bet D. Macgregoras nesutinka.
„Šarvuočių „Stryker“ paradas nieko Maskvoje neapgaus. Rusai nedaro daug dalykų gerai, bet jie labai sėkmingai destabilizuodavo ar užkariaudavo kaimynines šalis nuo Petro Didžiojo laikų. O koks mūsų atsakymas? Mažas dalinys su šarvuotais sunkvežimiais“, – rėžė pulkininkas.
Pulkininko teigimu, JAV brigados kovinės grupės koncepcija yra neveiksminga, per daug gremėzdiška ir nepajėgi kariauti neturėdama itin rimtos logistinės paramos.
O turint omeny, kad Europoje JAV karių teliko vos 30 tūkst. iš 300 tūkst., tikėtis, kad išlaidas visais būdais mažinantis Pentagonas galėtų staiga suteikti milžinišką paramą, yra sunku.
D. Macgregoras negaili karčių žodžių pasenusiai JAV armijos ginkluotei, kuriai trūksta galios, bei peikia vadovaujančius karininkus, kurių dauguma esą vadovaujasi siaurais asmeniniais interesais bei švaisto pinigus.
Būtent todėl pagal abu 21 puslapio ataskaitoje pateiktus scenarijus, Lietuvą nuo besiveržiančių rusų ginančias JAV šarvuotąsias brigados kovines grupes ištinka liūdna baigtis.
„Tuomet, 1991-ųjų vasarį „73 Easting“ mūšyje pasiekėme triuškinamą pergalę. Jei ta Irako šarvuotoji brigada būtų geriau apmokyta ir ginkluota, pavyzdžiui, kaip Rusijos, baigtis būtų buvusi kitokia. Kaktomuša susidūrus JAV ir Rusijos šarvuotiesiems daliniams amerikiečiai būtų nugalėti. Ne, „nugalėti“ yra ne tas žodis. Tinkamas žodis būtų „sutriuškinti“, – teigė amerikietis.
Lietuvą sėkmingai gintų naujas dalinys
D. Macgregoras yra ne šiaip JAV armijos reformų kritikas, bet ir analitikas, per aštuonerius metus sukūręs ir pristatęs naujo dalinio – Žvalgomosios smogiamosios grupės – struktūrą. Šis naujas dalinys būtų didesnis, turėtų 5,5 tūkst. karių, kuriems vadovautų generolas.
Tačiau naujasis dalinys būtų mobilesnis. Vietoj trijų įprastos brigados batalionų būtų keturi koviniai eskadronai, ugnies paramos, logistikos eskadronai ir nedidelis štabas. Pastarajame tarnautų mažiau štabo karininkų, o pats dalinys būtų pavaldus tik aukščiausiai karinei vadovybei ir galėtų veikti nepriklausomai nuo procesus kartais apsunkinančių tarpinės grandies štabų įsakymų. Be to, naujajame dalinyje būtų visai kitos ginkluotės priemonės.
Jei standartinėje šarvuotoje brigados kovinėje grupėje yra išskirtinai amerikietiška ginkluotė – 87 tankai „Abrams“, 160 šarvuočių „Bradley“, tai naujajam daliniui D. Macgregoras siūlo kitose šalyse sukurtą techniką. Iš dalies dėl to, kad JAV jau ne vienerius metus nesiseka sukurti naujų šarvuočių bei savaeigės artilerijos priemonių, nors kūrimui išleistas ne vienas milijardas dolerių. Iš kitos pusės – užsienietiška technika kartais yra jau sukurta, ji yra geresnė ir lengvai įdiegiama.
Pirmiausiai siūloma atsisakyti kurą ryjančių tankų (per dvi dienas tankai gali išnaudoti pusę kuro atsargų), o juos pakeisti 350 vikšrinių vokiškų šarvuočių „Puma“, kurių dalis būtų ginkluoti tokiais pačiais, kaip ir tankų turimi 120 mm pabūklais. Likę būtų ginkluoti 30 mm pabūklais – tokiais pat, kokiais planuojama apginkluoti naujuosius Lietuvos kariuomenės šarvuočius.
D. Macgregoro teigimu, vokiškas šarvuotis „Puma“ yra vienas geriausių pasaulyje – turi puikią kovinę galią ir šarvus, gamybos liniją galima perkelti ir į JAV, o tokių šarvuočių kuro sąnaudos būtų gerokai mažesnės nei tankų.
Be to, Žvalgomoji smogiamoji grupė taip pat turėtų ne šiuo metu naudojamus buksyruojamus pabūklus, o mobilių minosvaidžių sistemas AMOS bei mobilias salvines raketines sistemas MLRS. Iš oro sausumos pajėgas remtų priskirti 12 kovinių atakos sraigtasparnių „Apache“ ir dvi dešimtys „savižudžių“ bepiločių orlaivių TARES, kurie taikinius gali naikinti iš už 200 km, prieš tai sukdami ratus ore. Visą dalinį nuo žemės dengtų mobilios vidutinio, 50 km nuotolio priešlėktuvinės sistemos NASAMS.
Visa tai leistų daliniui Lietuvoje išsiskleisti maždaug 100 km plote ir žaibiškai reaguoti į grėsmes iš visų pusių, o svarbiausia – Žvalgomoji smogiamoji grupė galėtų veikti nepriklausomai ir be papildomo logistinio aprūpinimo nuo dešimt dienų iki dviejų savaičių arba įveikti 1,8 tūkst. kilometrų atstumą be didesnio pasiruošimo.
Ekspertai neslepia, kad būtent greitis ir dienų išlošimas, stengiantis išsaugoti teritoriją, yra vieni svarbiausių elementų Baltijos šalių gynyboje. Galiausiai amerikiečių politikus vilioja ir tas D. Macgregoro argumentas, kad naujasis dalinys JAV biudžetui atsieitų mažiau nei dabartiniai.
D. Macgregoro teigimu, kituose dviejuose scenarijuose, kuriuose Lietuvą gynė naujosios Žvalgomosios smogiamosios grupės, viena jų net sustabdė rusų pajėgų puolimą, o dvi sugebėjo visiškai sutriuškinti puolančius rusus, nors šie ir pranoko karių bei technikos skaičiumi.
Pamiršo, ką reiškia rimtas priešininkas
Žinoma, tokie radikalūs būdai reformuoti JAV karines pajėgas remiantis Baltijos šalių užpuolimo scenarijais kelia ne tik susižavėjimą, bet ir nepasitenkinimą.
„Macgregoras baugina armiją. Jo siūlymai pasitikti ateitį lengvesniems ir greitesniems kelia pyktį. Jis tarsi atėjo į zoologijos sodą ir tėškė gorilai per veidą“, – teigė vienas JAV Jungtinių štabų planuotojas.
Būtent D. Macgregoras 2001 m. siūlė tuometiniam JAV gynybos sekretoriui Davidui Rumsfeldui karinę operaciją Irake surengti minimaliomis sąnaudomis ir žaibiškai. Ir nors generolams nepatiko ši idėja, ji buvo iš dalies įgyvendinta, mat JAV Iraką įveikė žaibišku puolimu, o ne ilga karine kampanija.
„Jis yra rakštis subinėje, bet tai nereiškia, kad jis klysta. Rimti žmonės jį vertina rimtai“, – teigė brigados generolas Markas Kimmittas.
Tiesa, kitas garsus JAV kariškis, taip pat vadinamas vienu intelektualiausių karininkų, generolas leitenantas H. R. McMasteris tikina, kad jo buvęs kolega ir tiesioginis vadas Irako karo metu D. Macgregoras, neįvertina logistinio aprūpinimo iššūkių.
„Taip, tas jos naujas dalinys galės kautis be aprūpinimo savaitę ar dvi, o jei kautis teks ilgiau, kas tada? Jei užduotis bus ne vien laimėti mūšį, bet ir pasilikti ilgesniam laikui? Tam prireiks ir daugiau aprūpinimo, ir daugiau karių“, – pabrėžė „73 Easting“ mūšyje 1991 m. taip pat dalyvavęs generolas H. R. McMasteris.
Tuo tarpu jo buvęs tiesioginis vadas D. Macgregoras atkerta, kad būtent tai ir yra viena bėdų priežastis – JAV pernelyg daug laiko ir dėmesio skyrė karams, kuriuose reikėjo „atstatyti šalį“, tuo pat metu pamiršdamos, ką reiškia kautis su vienodo ar panašaus pajėgumo priešininku.