lzinios.lt
Šiemet kovą Europos Sąjunga (ES) minėjo Romos sutarčių 60-metį. Tai buvo proga susiburti ir apžvelgti, ką ji mums padėjo pasiekti. Tačiau tai buvo ir metas pažvelgti į ateitį, kaip toliau vykdyti Europos pažadus būsimoms kartoms. Su tokiomis mintimis Europos Komisija (EK) parengė baltąją knygą dėl Europos ateities ir inicijavo diskusijas.
Kėlėme svarbų klausimą, kaip mums visiems pasimokyti iš praėjusio dešimtmečio patirties. Prieš dešimt metų smogusi pasaulinė finansų krizė prasidėjo ne Europoje, tačiau ji atskleidė didelius trūkumus – mūsų finansinės sistemos mechanizmo ir euro zonos institucinės struktūros ydas. Ir ji sukėlė didžiausią ir ilgiausią mūsų laikų nuosmukį.
Žvelgdami į ateitį, negalime likti tokie pat pažeidžiami. Privalome drauge kurti geresnes ekonomines ir socialines struktūras, kurios leis Europos piliečiams jaustis stabiliau ir saugiau.
Tam dabar pats tinkamiausias metas. Atkakliai pasistengus, ES ekonomika auga kelerius metus iš eilės. Nors kai kuriose šalyse nedarbas iki šiol neleistinai didelis, tačiau, palyginti su 2008 metais, jis dabar pats mažiausias. Į viešuosius finansus grįžta tvarka, ir atsigauna investavimas. ES bankai beveik padvigubino kapitalo pakankamumo rodiklius, neveiksnių paskolų nuolat mažėja. Patvirtinome naujas taisykles, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už sunkumus patiriančius bankus. Euru pasitikima labiau nei bet kada anksčiau.
Kaip byloja patarlė, stogą taisyti reikia, kol šviečia saulė. Dabar mums atsirado proga – ir turime pareigą – padaryti mūsų ekonomiką ir visuomenę atsparesnę ir tvirtesnę.
Todėl EK pateikė planą, kaip ES ekonomikos valdymas galėtų tapti vientisesnis, veiksmingesnis ir padidėtų demokratinė atskaitomybė už jį. Kelerių metų darbais pagrįstu planu siekiama stiprinti ekonomikos augimą, remti konvergenciją ir gerinti makroekonominį stabilumą visų piliečių labui.
Euras visada buvo vienijantis projektas. Tai bendra ES valiuta ir antra dažniausiai naudojama valiuta pasaulyje. Stipri euro zona naudinga bendrajai rinkai ir visai ES. Tai ypač akivaizdu prisiminus, kad visos valstybės narės, išskyrus dvi, teisiškai įsipareigojo įsivesti eurą, kai atitiks sąlygas. Pasitraukus Jungtinei Karalystei, euro zonos šalių ekonomika sudarys 85 proc. visos ES ekonomikos. Kurdami ateities planus turime galvoti apie visus.
Jau pateikėme plane numatytus pasiūlymus sukurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, kad sumažėtų bankų sektoriuje likusi rizika, būtų įvairinami realiosios ekonomikos finansavimo šaltiniai, o privačiojo sektoriaus rizika būtų geriau paskirstyta.
Straipsnio tęsinį skaitykite lzinios.lt portale ČIA.