Ordo Iuris
Kaip ir tikėtasi, 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas priėmė 267 ES sutarčių pakeitimų projektą ir taip pradėjo Sutarčių pakeitimo procedūrą. Ji veda prie centristinės „Europos supervalstybės” sukūrimo. Už įstatymo projektą balsavo 291 EP narys, 274 – prieš ir 44 susilaikė.
Kas nutiks, jei bus padaryti šie Sutarčių pakeitimai?
Visų pirma, sprendimų dėl užsienio politikos, ginkluotųjų pajėgų, sveikatos apsaugos, pramonės plėtros, milijonų migrantų apgyvendinimo priėmimas bus perkeltas į Briuselį. Jis pateks į institucijų, kurios nėra atsakingos už sprendimų padarinius ir kurioms netaikomi demokratiniai rinkimai, kaip, pvz., Europos Komisija, rankas. Mūsų šalių pasipriešinimas nebus svarbus, nes šie pakeitimai atima veto teisę. Tereikia, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai susitartų dėl savo pozicijos ir jų sprendimas taps privalomu visos ES įstatymu, net ir aktyviai priešinantys kitoms 23 šalims.
Balsavimo keliu priimti pakeitimai gali sudaryti sąlygas ES propaguoti lyčių ideologiją, daryti įtaką mokyklų programų turiniui, diktuoti šalims sprendimus aplinkos apsaugos, abortų ar kovos su diskriminacija srityse. Tai duoda ES biurokratams neribotą galią įvesti abortus, priverstinį ir vulgarų lytinį švietimą, skatinti mokesčių mokėtojų finansuojamą „lyties pakeitimą”, t. y. chirurginį vaikų ir paauglių žalojimą ir mūsų šalių demografinės struktūros pakeitimą.
Pasiūlymu įvedamas visos Europos referendumo mechanizmas, kuris leis ateityje keisti Sutartį be visų valstybių narių sutikimo.
Nerimą kelia pasiūlymas supaprastinti ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sustabdomos narystės teisės šalims, kurios pažeidžia tokias ES vertybes kaip „laisvė”, „demokratija”, „lygybė”, „žmogaus teisės” ar „teisinė valstybė”. ES institucijos gali laisvai aiškinti tokius neaiškiai suformuluotus teisinius terminus ir represuoti valstybes nares politiniais pagrindais, pateisindamos tai ES vertybių apsauga.
Neatsitiktinai šiame projekte minimas radikalus komunistas Altiero Spinelli, pristatęs Europos be valstybių ir sienų viziją. Jis atvirai teigė, kad svajonė apie Europos supervalstybę negali būti įgyvendinta demokratinėmis procedūromis ir gavus europiečių sutikimą. Štai kodėl jis siūlė įgyvendinti savo viziją „revoliucinės partijos, kuri sukurs naują valstybę ir aplink ją naują, tikrą demokratiją, diktatūros” keliu.
SPINELLI SIŪLĖ ĮGYVENDINTI SAVO VIZIJĄ „REVOLIUCINĖS PARTIJOS, KURI SUKURS NAUJĄ VALSTYBĘ IR APLINK JĄ NAUJĄ, TIKRĄ DEMOKRATIJĄ, DIKTATŪROS” KELIU.
Jis rašė, kad Europos integracijos tikslas turi būti nacionalinių valstybių, kurias jis laikė karų šaltiniu ir pažangos kliūtimi, panaikinimas. Jis taip pat rašė apie būtinybę apriboti ar net panaikinti privačią nuosavybę, kuri „gali būti toleruojama tik būtinais atvejais”. Šiandien aišku, kad ši vizija nuosekliai įgyvendinama pagal daugeliui metų sukurtą planą.
Vienas iš šio ES supervalstybės sukūrimo plano elementų buvo Konferencija dėl Europos ateities – fiktyvi konsultacijų kampanija. Iš anksto nustatyti jos rezultatai leidžia supervalstybės šalininkams teigti, kad dauguma europiečių nori revoliucijos (jų pačių vyriausybių suvereniteto atėmimo ir demokratijos sunaikinimo), nors dauguma europiečių net negirdėjo, kad tokios konsultacijos vyko. Nyderlanduose viešosios nuomonės apklausos parodė, kad apie tai žinojo mažiau nei 3% olandų. Lenkų apie tai niekas net neklausė.
Dabar įstatymo projektas bus perduotas Europos Sąjungos Tarybai (kurią sudaro atskirų valstybių narių ministrai), o vėliau – Europos Vadovų Tarybai.
Trečiajame procedūros etape Europos Vadovų Taryba (valstybių ir vyriausybių vadovai) paprasta balsų dauguma nuspręs sušaukti konventą, sudarytą iš parlamentų atstovų, valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos, kurie priims rekomendacijas tarpvyriausybinei konferencijai.
Tada ES Tarybos pirmininkas sušauks tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje valstybių narių vyriausybių atstovai parengs galutinį Sutarties pakeitimų, kuriuos jos gali priimti tik vienbalsiai, tekstą. Galiausiai ES Tarybos ir Europos Komisijos teisės tarnybos parengs pakeitimų tekstą peržiūros sutarčių forma. Po to pakeitimų turinys nebegalės būti keičiamas.
Paskutinis procedūros etapas bus naujų sutarčių ratifikavimas visose valstybėse narėse, laikantis jų konstitucinių reikalavimų. Lenkijos atveju tokias sutartis ratifikuos Respublikos Prezidentas, gavęs išankstinį parlamento pritarimą, kurį atskirai išreikš Seimas ir Senatas 2/3 kiekvienų rūmų balsų dauguma, arba nacionaliniame referendume, kuriame pakaks piliečių balsų daugumos, referendume dalyvaujant daugiau kaip 50 % rinkėjų.
Nors procesas jau prasidėjo, sutarčių pakeitimai tikrai nebus padaryti per vieną dieną. Prieš tai vyks daug mėnesių trunkančios intensyvios derybos bei pamatysime vyriausybių, kurios bandys įtikinti savo piliečius, kad kovoja už tautos gerovę, rodomą politinį teatrą.
Ne veltui radikalai pasiūlė net 267 pataisas. Tikriausiai joms visoms nebus pritarta, tačiau pakanka priimti keletą pagrindinių pakeitimų, kad mūsų suverenitetas taptų fikcija. Pasiūlius tokį didelį revoliucinių pakeitimų skaičių, nacionaliniai politikai dabar gali atsiriboti nuo viso projekto, o po to grįžti iš vėlesnių derybų sesijų, pranešdami, kad jiems pavyko atmesti dalį mažiau svarbių Sutarties pakeitimų. Tokiame informaciniame triukšme piliečiai nematys, kas yra svarbiausia.
Mūsų laukia svarbi užduotis. Turime informuoti savo tėvynainius, kad pasiūlytų pakeitimų priėmimas reiškia, jog Europos Sąjunga taps centralizuotai kontroliuojama supervalstybe. Jos sprendimų priėmimo centras bus Briuselyje, o kiekviena tautinė valstybė bus paversta komunistinės „Europos valstybių sąjungos” provincija. Visos šalys praras savo įtaką nacionalinių įstatymų, kuriuos nuo šiol primes ES pareigūnai, formai.