„Jie nori jėga paversti Vengriją imigracijos šalimi“ – balsų dauguma priėmus naujas ES taisykles, ES valstybės privalo priimti migrantus arba joms gresia didelės baudos

Po to, kai Italijos vadovaujama koalicija, prieštaraujanti planams, subyrėjo, tik Vengrija ir Lenkija balsavo prieš siūlomą ES migracijos paktą.

Ketvirtadienio vakarą Liuksemburge tik Vengrija ir Lenkija liko prie savo pozicijos po to, kai dėl paskutinės minutės nuolaidų Italijos ministrei pirmininkei Giorgia Meloni subyrėjo ES šalių koalicija, besipriešinanti bloko prieglobsčio reformoms.

ES vidaus reikalų ministrai nesutarė dėl Europos Komisijos pasiūlytų planų, pagal kuriuos būtų įvesta privaloma migrantų perkėlimo sistema, o atsisakiusios bendradarbiauti valstybės būtų baudžiamos iki 22 000 eurų bauda už kiekvieną migrantą.

„Tai nepriimtina! Jie nori jėga paversti Vengriją imigracijos šalimi!“ Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį rašė Tviteryje.

Planuose taip pat numatoma reformuoti grąžinimo procesą, kurio valstybės narės turi laikytis, kai atmetamas prieglobsčio prašymas.

Grupė Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Kroatiją, Maltą, Bulgariją, Lietuvą, Maltą ir Italiją, pažadėjo balsuoti prieš. Daugelis jų teigė, kad planas priversti sutikti su Briuselio nustatytomis migrantų kvotomis pažeidžia jų nacionalinį suverenitetą.

Tačiau Italijos vyriausybė ypač prieštaravo siūlomam grąžinimo procesui. Roma siekė išplėsti kriterijus, pagal kuriuos kilmės šalis laikoma „saugia“, kad būtų galima inicijuoti atmestų prieglobsčio prašytojų grąžinimą. Tai sulaukė didelio Vokietijos pasipriešinimo.

„Migracijos problemą galime spręsti tik kartu kaip ES, o ne kaip nacionalinės valstybės. Kovoju už atvirų sienų ES“, – prieš balsavimą sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nensė Fėzer (Nancy Faeser).

Tačiau ketvirtadienį vėlai vakare Italijai buvo pasiūlyta didelė nuolaida, o Briuselis grąžino valstybėms narėms teisę pačioms nuspręsti, ar migrantai gali būti teisėtai deportuoti atgal į kilmės šalį.

Italijos vadovaujama koalicija subyrėjo ir naujoms priemonėms nepritarė tik Vengrija ir Lenkija, o Bulgarija, Malta, Lietuva ir Slovakija susilaikė.

Balsavimui buvo taikoma Europos Sąjungos kvalifikuota balsų dauguma migracijos klausimais, t. y. už planus turėjo balsuoti tik 14 valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų.

Lenkija pareiškė, kad atsisakys mokėti bet kokią Briuselio skirtą baudą už atsisakymą bendradarbiauti pagal susitarimą, o Vengrijos vidaus reikalų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Bence Rétvári sakė, kad valstybės narės nebegalės spręsti, kas gyvena jų teritorijoje.

Švedijos imigracijos ministrė Maria Malmer Stenergard, kuri pirmininkavo deryboms dėl Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai, po balsavimo sakė: „Tiesą sakant, tikrai netikėjau, kad sėdėsiu čia ir tai pasakysiu, bet mes priėmėme bendrą požiūrį dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento ir prieglobsčio procedūros reglamento“.

Ji apibūdino šį balsavimą kaip „istorinį žingsnį“ nustatant, kaip blokas spręs migracijos krizes ateinančiais metais.

Šaltinis: Remix News

5 3 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
25 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
25
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top