Liepos 17-oji.
Dar viena gėdingo valstybės poelgio – Deimantės Kedytės brutalaus pagrobimo ir pradanginimo – paminėjimo diena.
Aštuoneri metai – ir nė menkiausio ženklo apie jos gyvavimą, jos gyvenimą. Šitoks valdžios negebėjimas bent jau pabandyti išsklaidyti visuomenės nerimą dėl mergaitės likimo kelia įtarimą, jog ne viskas čia yra gerai, išlieka aibės neatsakytų klausimų.
O kiek pastangų sudėta užčiaupti ir nutildyti orumo nepraradusius piliečius, tarp jų – ir mergaitės artimuosius, kaip stengtasi nugramzdinti gėdingą istoriją į užmarštį. Ir kaip nekalti žmonės metų metais buvo tampomi po teismų maratonus, apdedami baudomis! Tačiau jų tai vis tiek nesustabdė.
Jaučiantys pareigą pasipriešinti nusikalstamai valdžios savivalei neabejingi žmonės jau 96-tąjį kartą susirinko priminti, kad jie nieko neužmiršo ir nesirengia pasitraukti, kol nebus atskleista tiesa ir įvardinti kaltininkai.
Šįkart gausus policininkų būrys neleido išskleisti mūsų plakato: AR DAR GYVA DEIMANTĖ?
Tačiau mes išskleidžiame virtualų šūkį – TIESOS NEUŽČIAUPSIT!
Daugiau apie liepos 17-osios akciją – Vinco Kubiliaus reportaže ČIA.