Veidaknygė
Visi, kurie šiandien stebisi, kad, pasirodo, Lietuvoje vos ne ketvirtadalis gyvena žemiau žemiausios Europoje skurdo ribos, griebkit mokesčių kodeksą ir vadybos vadovėlį, ir viskas taps aiškiau.
Sutrumpintai Jums šiek tiek magijos, kaip veikia „truputį progresinė-smarkiai regresinė“ mokesčių sistema ir skambia demagogija paremtas investicijų planas.
Pajamas galima skaičiuoti kaip atlyginimą, ką ir daro mūsų įstatymai, arba galima „normaliai“ – kaip pinigus, kuriuos galima išleisti.
Mūsų atveju išskiriami žemi atlyginimai ir pašalpos – jie neapmokestinami. Taip pat išskiriamos išskirtinai finansiškai apsirūpinusių žmonių pajamos – dividendai ar pelnas, ir jie apmokestinami smarkiai mažiau.
Paprastas darbuotojas, į rankas gaunantis 700 EUR, kad jam būtų galima mokėti tokį atlyginimą, įmonei turi uždirbti bent ~1200 EUR, nes privalo susimokėti 2 kartus Sodrai ir kartą – GPM.
Tos pačios įmonės akcininkas gali sau leisti 700 EUR išsimokėti tuo atveju, jei įmonė uždirba ~850 EUR. Nes šitos pajamos yra kitokios ir apmokestinamos jau ne 70, o 15 proc. tarifu. Čia Startup Lithuania Turbo Go, kitaip – skatinam verslą, programa.
Todėl banaliai vertinant, tą pačią tiesioginę ekonominę vertę sukuriantis darbuotojas užsidirba 30 proc. mažiau nei akcininkas. Žinau, kad ne tiksliai, bet ir čia ne pabaiga.
Kur kas įdomiau, jei tiek darbuotojas, tiek akcininkas nusprendžia pirkti naują Mac Air, kuris kainuoja 1500 EUR.
Norėdamas tokį nusipirkti, darbuotojas įmonei turi uždirbti ~2600 EUR. Spėkit, kiek akcininkas? Neatspėjot, visai ne 1500*1,15=1725 – jam užtenka ~1200, mat gali pirkti įmonės vardu ir nusirašyti PVM.
Tad jei vertintume per realų vartojimą, akcininko uždarbis už tą patį darbą yra teoriškai daugiau nei du kartus didesnis. O mokesčiai – čia geroji dalis 🙂 – skaičiuojant nuo vartojimo, akcininkui yra iš esmės neigiami (prekė kainuoja pigiau, nei kainuoja).
Būtent. Jei turi įmonę ir skaičiuoji pajamas per vartojimą, dėl PVM plaukiojimo gali susikurti neigiamą mokesčių tarifą. Tik tam reikia šiek tiek fantazijos. Na, o jei nesi akcininkas, o tiesiog dirbi įmonėje, pats ir kaltas. Nesvarbu, kad visi verslininkais būti negali – tai tik detalės.
Tad didžiausią dalį šalies gyventojų, įmonėms sukuriančius vertės tiek, kiek tūlas bavaras, apmokestiname 70 proc. tarifu lyg turtingą skandinavą, ir leidžiam įmonei jam sumokėti, kiek mokama Venesuelos gyventojui, o surinktus pinigus skiriame random no name (liet. k. atsitiktiniam bevardžio) koledžo trečiojo amžiaus studentų mezginių studijoms finansuoti. Nes juk čia investicija, senjorai yra mūsų ateitis, o mokslas neįkainojamas.
Tada kiekvienais metais kartojam, kad tikrai baisiai keista, jog tiek mažai vidutiniškai uždirba žmonės. Juk tiek į švietimą investuojam, o mokesčiai ir šiaip jau baisiai dideli, iš kur dar valstybei pinigų gauti…