Verslas būna įvairus. Yra smulkusis verslas, kuriame sukasi dešimtys, gal šimtai tūkstančių eurų. Turbūt tik šio verslo verslininkams tinka posakis, kad dora yra tik sunkiu darbu uždirbta duona.
Yra vidutinis verslas, kuriame sukasi šimtai milijonų eurų. Tai didieji prekybos tinklai, telekomunikacijų bendrovės, šilumos, elektros, dujų ir vandens tiekimo bendrovės, bankai ir daugybė kitų pelno siekiančių bendrovių, savo pelną kaupiančių legaliai apiplėšiant žmones. Ypač apiplėšinėja bankai ne tik eilinius žmones, dar ir tyčiodamiesi iš jų, bet ir vidutinio verslo verslininkus, didindami savo pelnus iki milijonų eurų.
Tačiau dar yra didysis arba aukštasis verslas, kaip jį įvardijo didysis žodžio meistras Viktoras Hugo knygoje „Žmogus, kuris juokiasi“, verslas, kuris vadinamas POLITIKA ir kuriame sukasi milijardai eurų. Eilės į šį verslą labai didelės, nors jam nereikia jokio išsilavinimo, jokių gabumų. VRK tik bando nufiltruoti nusikaltėlius ir neraštingus. Šiuos verslininkus išrenkame mes patys, o vėliau dažniausiai kritikuojame ir burnojame, kad išrinkome ne tuos.
Vidutiniame ir didžiajame (aukštajame) versle milijonierių skaičius auga kaip grybai Dzūkijoje po lietaus, nors, ypač pastarojo, verslininkai (vadinami politikais) nieko nesukuria. Linas Karpavičius (https://www.pozicija.org/linas-karpavicius-lietuvos-elito…) ir dar daug kas juos absurdiškai vadina „elitu“. Taip įvardijami turintys daugiau galios ir pinigų nei proto žmonės, norintys išsiskirti iš kitų. O jei yra „elitas“, tai turi būti ir jam nepriklausanti „pilkoji masė”.
Ar tikrai Lietuvoje yra „elitas“, o mes visi – „pilkoji masė” ?
Tikrovėje nėra nei elito, nei pilkos masės, yra tik tokios sąvokos kai kurių žmonių galvoje. „Elitas“ ir „pilkoji masė“ skiriasi moralinių ir etinių vertybių supratimu, tikslais ir siekiais. „Elitui yra lengviau nusipirkti, negu mąstyti. „Elitas“ pats netgi per daug negalvoja. Jam to ir nereikia. „Elitas“ tiesiog už mūsų pinigus pasisamdo protingesnius už save padėjėjus ir jie tarnauja jo interesams.
Taip tas pseudoelitas užvaldo didijį verslą ir valstybę. Tie stovintys eilėse kandidatai į šį didįjį verslą vadovaujasi dar Stendalio knygoje „Raudona ir juoda“ išsakyta tam tikros rūšies žmonių nuostata, kad „reikia priklausyti kuriai nors klikai (šiandien – partijai ar komitetui) norint įgyti turto ir galios.“
Šiandien demokratijos visame pasaulyje išgyvena krizę. Bendrovės tapo tokios galingos, kad gali primesti savo valią tam pseudoelitui ir vyriausybei. Socialinės žiniasklaida gali skleisti dezinformaciją bei skaldyti visuomenę, kurdama politinius neramumus ir menkindama demokratiją, nes algoritmai manipuliuoja žmonėmis, kad primestų vis radikalesnes pažiūras.
Aš ir mano visų universitetų ir Mokslų akademijos kolegos nėra verslininkai, todėl nei milijonierių, nei elito mūsų tarpe nebūna. Tačiau kartais atsiranda ir tokių, kurie susigundo didžiuoju verslu ir bando į jį patekti.