Nuo pirmųjų demokratiškų rinkimų 1990 m. iki kitų 1995 m., jau skirtų išimtinai partinių organizacijų dominavimui, Lietuvoje veikė demokratinis valstybės valdymas su pakankamai išplėtota savivaldos sistema (seniūnijos turėjo pilną savivaldą) ir su mažoritarine (vienmandatine) rinkimų sistema, užtikrinusia teritorinį atstovavimą (kiekvienas deputatas buvo rinktas konkrečios teritorijos rinkėjų, kuriems ir atstovavo). Tai buvo nebloga sistema, visus piliečius įjungusi į vietos, tuo pačiu ir visos valstybės valdymo procesą. Vienintelis jos trūkumas buvo tas, kad rinkėjai neturėjo teisinės galimybės savo atstovus atšaukti, tačiau dėl to, kad kiekvienas deputatas atstovavo tam tikros teritorijos (seniūnijos) rinkėjams, rinkėjų įtaka jų veiksmams buvo įmanoma ir reali.
Deja Lietuvos pilietinė savivalda – Lietuvos demokratinis valdymas, išgyvenęs vos penkerius metus – kūdikystės fazėje buvo palaidotas. Duobkasys – Lietuvos Seimas, 1994 m. priėmęs įstatymų pataisas, kuriomis buvo panaikinta seniūnijų savivalda ir įteisinta proporcinė, išimtinai partinėms organizacijoms skirta rinkimų sistema. Taip, nuo 1995 m. pilietinės savivaldos, demokratinio valdymo, Lietuvoje neliko. Nuo tada Lietuva tapo vienintele Europos valstybe, kurioje visuomenės teisė į savivaldą buvo panaikinta.
Nesigilinant į tai, kodėl taip atsitiko, neieškant kaltų, reikia pasakyti, kad nelikus savivaldos – rinkėjų įtakos – jų rinktai valdžiai, Lietuvoje įsiviešpatavo valdžios savivalė. Kitaip ir būti negalėjo – tiek visuomenė, atskirta nuo valdžios, tiek valdžia, atsiskyrusi nuo visuomenės – visi tapome labai ydingos ir pražūtingos Lietuvos Valstybei sistemos įkaitai. Šitą besitęsiančią „idijokratiją“ (taip Lietuvos valdymo sistemą pavadino iškilus Pasaulio Lietuvis Vilius Bražėnas) būtina kuo greičiau nutraukti, pakeisti ją realia, nesumeluota pilietine savivalda, apjungiančia visus piliečius į vieningą, organizuotą visumą ieškoti ir įgyvendinti bendrų, visiems geriausių sprendimų.
Kito kelio nėra. 20-metė patirtis, parodė, kokie yra bevaisiai bandymai išrinkti gerus „savivaliautojus“, nes taip jau nutinka, kad „drakonus“ pakeičia kiti „drakonai“. Belieka vienintelė viltis, kad Lietuvą išvesti iš dabartinės aklavietės, gali tik suverenitetą iš valdančiosios klasės atsiėmusi Tauta – visa visuomenė. Dabartinė valdymo sistema – labai stipri, organizuota ir save sauganti – geranoriškai savo diktatorinių pozicijų neužleis, niekados nepriims visuomenės galias plečiančių įstatymų, todėl visuomenė šio reikalo turi imtis pati, veikti nedelsiant, nelaukiant, nesitikint valdančiosios klasės supratimo
Gera proga permainoms – artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai, jei per juos bus renkamai kitaip – naujoviškai: jei į tarybas bus renkami tik tie žmonės, kurie asmeniškai įsipareigos (pasirašys pasižadėjimus) teisingai – privalomai – atstovauti jiems priskirtų (sudarant kandidatų sąrašus būtų sutarta, kurių) seniūnijų rinkėjams. Tokiu būdu, nekeičiant galiojančių įstatymų, faktiškai būtų užtikrintas teritorinis atstovavimas ir nuolatinis išrinktų atstovų ryšys su rinkėjais.
Gali kilti klausimas – kam reikalingas pasižadėjimas, jei įstatymai nenumato prievolės jo laikytis?
Taip, nenumato, bet tik niekšinga asmenybė gali savo parašu patvirtinti pažadą ir paskui jo nevykdyti. Įstatymai nenumato, bet jie ir nedraudžia, todėl ir būtina išnaudoti tai, kas nedraudžiama.
Kandidato į savivaldybės tarybą pasižadėjimo tekstas turėtų būti maždaug toks:
Pasižadu:
Atstovauti (pavadinimas) seniūnijos rinkėjams, vykdyti pilietinę jų valią palaikant nuolatinį ryšį su jų atstovais – seniūnaičiais, dalyvaujant seniūnijų susirinkimuose (seniūnaičių sueigose).
Nuosekliam atstovavimui užtikrinti seniūnaitijose organizuoti seniūnaitijų tarybų rinkimus, kad ne didesnė kaip 10-ties rinkėjų grupė, gyvenanti konkrečioje seniūnaitijos teritorijoje ar vietoje, turėtų savo pirminį – tiesioginį atstovą – seniūnaitijos tarybos narį.
(Paaiškinimas: išrinktam tarybos nariui niekas netrukdys patarti, padėti seniūnijos gyventojams išsirinkti atstovus į seniūnaitijos tarybą, kuriais naudodamasis jis galės dalyvauti savivaldos procese. Jei atsitiks taip, kad kurios nors seniūnaitijos gyventojai ar seniūnaitis tarybos rinkti nenorės, tokiai seniūnaitijai savivaldybės tarybos narys neatstovaus – seniūnaičio balsas jam bus negaliojantis.)
Kad rinkėjai žinotų, ar teisingai jiems atstovauju, visais klausimais taryboje balsuoti atvirai.
(Paaiškinimas: kad savivaldybės taryboje nebūtų užkulisinių suokalbių prieš balsuojant, pavyzdžiui, norint nuversti neįtikusį merą ar kitą pareigūną, atviras balsavimas nesudarys galimybių tarybos nariui elgtis nesąžiningai savo atstovaujamųjų rinkėjų atžvilgiu.)
Taryboje nesijungti prie jokių koalicijų ir niekam, išskyrus savo atstovaujamos seniūnijos rinkėjus, neįsipareigoti.
(Paaiškinimas: skirstymasis į pozicijas ir opozicijas, kai deputatai verčiami balsuoti, pagal grupinius susitarimus, yra iš esmės destruktyvi praktika, naudojama ne geriausiems sprendimams ieškoti, bet kovai dėl valdžios.)
Sulaukus iš atstovaujamos seniūnijos rinkėjų nepasitikėjimo, atsistatydinti iš tarybos narių.
(Paaiškinimas: deputatų atšaukimo įstatymai nenumato, bet ir nedraudžia rinkėjams, jei iškiltų reikalas, spręsti dėl jų tinkamumo, o deputatui, sulaukusiam rinkėjų nepasitikėjimo, niekas nedraudžia geranoriškai atsistatydinti.)
Pasižadėjimas būtinas (jis preliminarus, galima tobulinti), kad į Tarybą ateitų sąžiningai atstovauti pasiryžę asmenys. Tai bus savotiška darbo sutartis, kuri atbaidys asmeninių ar siaurų, grupinių tikslų siekiančius. Pasižadėjimas dar labai geras ir tuo, kad davęs pažadą rinkėjams, tarybos narys jausis stiprus ir nepaveikiamas jokių suinteresuotų jėgų, nes balsuodamas remsis savo atstovaujamos seniūnijos rinkėjų valia – visada galės paaiškinti, kad elgtis kitaip negali – neturi teisės.
Įgyvendinus rinkimuose šį sumanymą, Lietuvos pilietinės savivaldos procesas veiktų taip:
Atsirastų trys rinkėjams atstovaujančios grandys:
(Paaiškinimas: nesvarbu, kad dvi pirmosios neturės oficialių savivaldos teisių, svarbu, kad galės užtikrinti atstovavimo procesą.)
1) seniūnaitijos taryba – jos kiekvienas narys (galėtų vadintis „kaimynaitis) atstovautų konkretiems rinkėjams – savo kaimynam (apie 10 rinkėjų).
2) seniūnijos taryba (seniūnaičių sueiga) – jos kiekvienas narys – seniūnaitis, atstovautų jam priskirtos seniūnaitijos rinkėjams, palaikydamas nuolatinį ryšį su kaimynaičiais, kurie jam perduotų, reikalui esant, seniūnaitijos rinkėjų valią.
3) savivaldybės taryba – jos kiekvienas narys – atstovautų konkrečios seniūnijos ar jos dalies (jei nuo seniūnijos būtų du ar daugiau tarybos narių) rinkėjams, palaikydamas nuolatinį ryšį su seniūnijos taryba – seniūnaičiais, kurie jam perduotų, reikalui esant, seniūnijos rinkėjų valią.
Esant ir veikiant tokiai nuosekliai atstovavimo sistemai, Tauta turėtų realią galimybę bet kada ir bet kokiu, svarbiu klausimu reikšti savo aukščiausią, suverenią galią. Pavyzdžiui, kyla klausimas dėl skalūninių dujų išgavimo ar dėl euro įvedimo – seniūnaitijų tarybų nariai atlieka apklausą savosiose kaimynijose (dar geriau – balsavimą ir protokolavimą), duomenys atstovavimo grandine atkeliauja į Seimą ir sprendimą galima būtų priimti ne tik Tautos vardu, bet ir pagal jos pareikštą valią.
Tas pats ir su vietinių reikalų sprendimais – seniūnijos gyventojai nutartų, ar, pavyzdžiui, pirmiausia reikia finansuoti milijoną kainuojantį kokio nors tvenkinio išvalymą, ar tuos pinigus panaudoti kuriant darbo vietas jo neturintiems.
Įgyvendinti šį sumanymą – išsirinkti savivaldos principais atstovauti pasiryžusius Tarybų narius – galima steigiant visuomeninius rinkimų komitetus ir į jų sąrašus kviečiant su tokiomis sąlygomis sutinkančius kandidatus. Ir už Tautos suverenitetą – už Lietuvos gražinimą piliečiams – pasisakančios partijos savo kandidatų sąrašus galėtų sudarinėti tokiu pačiu principu.
Kada pradėsime gyventi pagal bendru visuomenės sutarimu priimtas ir visai visuomenei – jos daugumai – priimtiniausias taisykles, priklauso nuo mūsų kiekvieno pilietinio sąmoningumo ir bendrapilietinio solidarumo.
Viena aišku – niekas už mus mūsų Lietuva, jos ateitimi nepasirūpins.
Jonas Kaminskas
Grupės „Pilietinė iniciatyva“ narys
Daugiau apie grupės „Pilietinė iniciatyva“ pasiūlymą piliečiams skaitykite kitoje Jono Kaminsko publikacijoje:
„Pilietinė iniciatyva“ Raseinių rajono piliečiams: susigrąžinkime savivaldą jau per šiuos rinkimus