Jonas Ohmanas: Apie Švediją ir Baltijos regiono saugumą

15min.lt

Švedijos vaidmuo Baltijos jūros regione yra nenuginčijamai reikšmingas. Kaip didžiausia Skandinavijos šalis, ekonomiškai stipri, su veikiančia socialinio saugumo sistema, itin patraukli įvairių rūšių imigrantams ir eksporto lyderė su pasaulinio lygio prekės ženklais (Volvo, IKEA, Nobelio premija) Švedija yra tapusi gerovės simboliu. Kaip gimęs ir augęs ten, galiu tik patvirtinti, kad tai – šalis, kuri labai aktyviai galvoja apie klestėjimo mechanizmus, ir supranta jų kompleksiškumą.

Nuo Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikotarpiu Švedija taip pat turėjo galingą kariuomenę ir buvo pasiruošusi ginkluotam konfliktui. Negana to, kad kiekvienas jaunuolis (įskaitant mane) privalėjo tarnauti ir vykdyti pakartotinius mokymus, buvo išvystyta „totalinės gynybos“ koncepcija, kuri apėmė visą visuomenę.

Sovietų Sąjungai žlugus, Švedija greitai ir iš esmės persiorientavo nuo savarankiškos gynybos į tai, ką galima būtų pavadinti globalinio masto saugumo koncepciją su kokybiška, bet minimalia karine galia, visų pirma tarptautiniams įsipareigojimams.

Mačiau pats, kaip Švedija maždaug 1992-1996 metais aktyviai ir greitai sumažino savo karinį potencialą. Dalį jo, beje, perdavė Baltijos šalims. Vienas kitas turbūt prisimena, kaip Baltijos šalių besikuriančioms kariuomenėms buvo perduoti nemaži kiekiai technikos ir amunicijos. Ir šiandien ji naudojama, pavyzdžiui, automatinis karabinas AK4.

Tačiau (už)kariauti galima visaip. Švedija Baltijos jūros regione buvo ir yra šalis su tam tikromis, pavadinkime, imperinėmis ambicijomis. Gal ne kaip kadaise, kai ji realiai fiziškai valdė didžiąją dalį Baltijos jūros kranto. Dabar ji visų pirma savo ekonomine galia stengiasi kiek įmanoma užvaldyti regioną.

Jos „karinis planas“ susidaro iš tokių elementų, kaip strateginės investicijos, vadyba ir vadybos diegimas, įvaizdžio kūrimas, ilgalaikės eksporto strategijos ir finansinės sistemos kontrolė. Pavyzdžiui, beveik visa Baltijos šalių finansinė sistema yra švedų rankose.

Tačiau šiuo metu, kai „kieto saugumo“ poreikis didėja vos ne kasdien, Švedija labai stipriai sutrikusi. Matau, kaip per 25 metus įvyko tam tikras psichologinis „nusiginklavimas“. Švedai, bent iki šiol, giliai įsitikinę, kad „daugiau niekada nekariausime“. Bet kuri kalba apie karą yra priimama kaip savotiška provokacija.

Tačiau Rusijos vis agresyvesnis elgesys ir gausėjančių saugumo analizių atgarsiai stipriai veikia. Tą galima justi šalies gynybos struktūrose, kur aukšti karininkai ne kartą viešai yra pasisakę apie menką karinę ir gynybinę galią. Neseniai net sausumos pajėgų vadas atsistatydino, išreiškęs nepasitenkinimą dėl „neįmanomų sąlygų“. Visų pirma kalbama apie vieną iš viso regiono skaudžiausių taškų, Gotlando salą, kur šiuo metu keli šimtai savanorių palikti atlaikyti pirmą smūgį iš Rusijos.

Kaip bebūtų keista, išskyrus kai kada spaudoje, bet Švedijoje kalba apie narystę NATO viešai retai girdisi. Vyksta diskusija, taip, bet ji gana elitistinė ir gana toli nuo rimto politinio svarstymo. Tai nereiškia, kad nevyksta opinijos pokyčių, šiuo metu apie 40 proc. gyventojų yra „už“ narystę, o tiek pat pasisako „prieš“.

Valdžia, kuri supranta, kuo blogiausiu atveju kvepia, „patyliukais“ daro ką gali, kad pritrauktų šalį prie aljanso. 2014 m. pasirašytas sutarimas dėl NATO galimybės konflikto atveju, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, naudoti Švedijos teritoriją ir bazes. Šis sutarimas gegužės pabaigoje bus „ratifikuojamas“ per siūlomus įstatymų pakeitimus.

Neseniai nuskambėję Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymai dar gerokai paaštrino padėtį. Ir parodė Švedijos svyravimą. Viena vertus, premjeras skelbia, kad tai – įsikišimas į kitos šalies reikalus ir nepriimtinas įžūlumas. Tuo pačiu jis duoda suprasti, kad, vis dėlto šalis tikrai buvo, yra ir bus neutrali. Stebiu ėjimus ir darau tam tikras išvadas.

Manau, Švedijos ir Rusijos nesusikalbėjimas, visų pirma, susijęs su radikaliai skirtinga regiono geopolitine traktuote. Kol Švedija iš esmės žiuri į Baltijos regioną kaip į tam tikrą „potencialą“ pritraukti palankumą (ir, žinoma, pelną), Rusija jį traktuoja kitaip – kaip gyvybiškai svarbią savo „kordono“ dalį.

Nepaisant savo didžiulės teritorijos, Rusija modernioje istorijoje visada save suvokdavo kaip „engiamą“ iš visų pusių. Tai ne tik Putino sugalvota idėja, ji eina gilyn į šalies istoriją. Net mažiausia – Rusijos akimis žiūrint – rizika, kad Švedija (ir, kartu, Suomija) įstotų į NATO, traktuojama kaip beveik visiškas Baltijos jūros erdvės kontrolės praradimas ir, atitinkamai, milžiniškas geopolitinis pralaimėjimas.

Rusija modernioje istorijoje tradiciškai traktuodavo Švediją kaip savo kordono „antrą liniją“, tiesiogiai neliečiančią Rusijos pasienio, bet vis dėlto strategiškai reikšmingą. Švedija Šaltojo karo metu tai suprato ir atitinkamai elgėsi. Neutralumas šiame kontekste buvo tam tikras geopolitinis „neagresijos paktas“. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo Švedija tiesiog pradėjo – „amžinos taikos sąlygom“ – aktyviai diegti savo regioninį supratimą, kur tradicinis požiūris į saugumą ne prioritetas.

Tačiau su savo „žaidimais“ Rusija, lėtai, bet užtikrintai Švedijoje yra pažadinusi NATO idėją ar bent rimto priartėjimo prie aljanso mintį. Nors esama padėtis gan sumaniai naudojama Putino režimo vidinėje propagandoje, realiai ji pamažu pradeda stipriai suktis prieš Rusiją ir mesti rimtus šešėlius jos strateginėms paradigmoms.

Didžiausia Rusijos problema yra ta, kad šiuo metu jos vienintelis argumentas yra baimė. Rusija baime intensyviai naudojasi, gąsdina tiek retorika, tiek savo įvairiomis taktinėmis ir strateginėmis pratybomis.

Tačiau baimės taktikos naudojimas turi rimtų trūkumų. Visų pirma, jis gali būti traktuojamas kaip ultimatumo pareiškimas, kas tarptautiniame kontekste yra itin rizikingas elgesys. Visų antra, netiesiogiai išduoda paties gąsdintojo realias baimes. Visų trečia, tai sukuria labai nemalonų įvaizdį, kas informacinio karo fone gali skaudžiai atsiliepti.

Paskutinis punktas svarbesnis, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. S.Lavrovas, švedų akimis, atrodo labiau panašus į nepatenkintą „marozą“ negu į valstybės tarnautoją. Jo naudojama retorika – jokia naujiena, tarkime, Lietuvos kontekste, bet tokia šnekai su taikingais, prie tokios leksikos nepripratusiais skandinavais gali turėti atvirkščią efektą. Tai irgi, manau, ženklas, kad Rusija pamažu praranda pusiausvyrą ir, atitinkamai, Švedijai parodo savo „tikrąjį veidą“.

Rusijos desperacija ne be reikalo. Kartu su realiu Ukrainos „praradimo“ scenarijumi – kur, kaip bebūtų, Europa ir kartu NATO kasdien de facto vis labiau įsitvirtina – šalis faktiškai per labai trumpą laikotarpį rizikuoja netekti vos ne viso savo likusio Vakarų pasienio „kordono“.

Stebiu Švediją ir jos santykius su Rusija. Kadangi šalys, ir jų matymas bei mąstymas ženkliai skiriasi, jų tarpusavio įtampa labai daug sako apie tai, kaip toli ir iki kokio lygio šis konfliktas vystysis ir tęsis. Matau tam tikrus ženklus, kad Švedija pamažu pradeda kiek griežčiau kalbėti su Rusija, bet taip pat vis dar bando išgelbėti „sugadintą balių“. NATO ir JAV, tuo pačiu, ryškiai pradeda kelti uodegą Europoje ir Baltijos regione, kas turės kol kas nenusakomas pasekmes Švedijos laikysenai. Bet, kad „statymai“ didės, ir greitai, yra nenuginčijama.

Švedija vis dar atlieka lemiamą regiono lyderio vaidmenį. Tačiau geopolitinio saugumo iššūkio akivaizdoje ji ženkliai, dėl savo strateginių (ne)pasirinkimų, svyruoja ir, ko gero, iki tam tikro taško toliau svyruos. Aiškiai matau, kaipsaugumo „sprendimas“ yra vis labiau perleidžiamas regiono rytų pusėn. Tai daroma per NATO, bet ne tik. Norint Lietuvai ir Baltijos šalims įsitvirtinti kaip regiono saugumo rimtiems žaidėjams ir apskritai kelti savo regioninę vertę, dabar yra metas tai daryti.

15min.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
20 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ačiū Jonui

bet kažkuriame kitame portale (gal obozrevatel.com, gal censorunet) be atsargumo reveransų vienas rusų (adekvačių) autorius panašaus ilgio straipsnelyje berods užvakar ne kiloja nedrąsias prielaidas, o beveik įrodo, kad Švedija ir Suomija jau greitai stos į NATO. Tik neilgo laiko klausimas.

Julius Puras

Svedija visada buvo ir toliau yra bloga salis savo kaimyniu atzvilgiu. Uzvaldyti finansai ka tai sako? Kad uz ta skurda tiek moraline suirute mes galime „padekoti” ir Svedijai.

Klausimas

Ir prie ko Lietuva, jei Švedija nenori stoti į bloką ? Švedų bankai lupa paskutinę skurą nuo lietuvių, moka mizernus mokesčius, o mums dar rūpintis jais reikia, kad jie įstotų į NATO ? Kažkoks absurdas mano nuomone.

atsirado gudrutis

Omanai, važiuok į savo Švediją ir savo Švedijos vardu siųsk Ukrainos sionistams ginkluotę ir mokyk juos savo gudrybių.Tupi čia prisidengęs Lietuvos vardu, vaidini didelį išminčių ir žvalgybos specialistą. Atsibodai.

Kodėl rusai nepuola Švedijos, Suomijos ?

Iki tol, kol NATO nelindo prie Rusijos arčiau ir to saugumo buvo daugiau ir tie rusai nepuolė…o dabar kasdien puola ir puola. Ne Rusija gi artinasi prie NATO, o NATO eina link Rusijos. Ir ką norit, kad Rusija sėdėtų rankas sudėjusi? TAI NATURALU, pamokas jie išmokę. Tiek pirmas , tiek antras pasaulinis karas sukelti jankių parodė, kad iš karo pasipelnė tik jankynas, o Europai griuvėsiai ir lavonai. Kodėl nepuola nei Švedijos, nei Suomijos, juk jos ne NATO ? Kodėl ? Kažkas čia ne taip su tais puolimais. Paskaitau užsienio spaudą ir nematau tokių puolimų. VIEN TIK MUS PUOLA…ką paims iš mūsų-ubagų ? Senolius, kuriuos išlaikyti reiktų ? Na, tikrai kažkoks durnių laivas. Tokia mano nuomonė, o jei nesutinkat, argumentuokite ir… Skaityti daugiau »

Na, na

kazkaip tai jankiai per visa pasauli 866 karines bazes isteige,is meiles taikai matomai.

Tikrai neįtikėtinai baisaus mąsto

yra Rusijos vatnikų-propagandistų antplūdis Lietuvoje. Šimtai samdytų rublinių niekšų prikeverzoja tūkstančius Rusiją ginančių ir aukštinančių, o Lietuvos sąjungininkus – vakarų Europą ir JAV šmeižiančių, niekinančių ir žeminančių komentarų. Tai, kad Lietuvos valdžią šią Rusijos ideologinių tituškų kariuomenę ignoruoja ir nuo jos puolimo nesigina, tik rodo kiek bejėgė tai yra valstybė. Valstybė be ateities. Būsimoji Rusijos gubernija.

> Tikrai neįtikėtinai baisaus mąsto       2016-

Nesiseka užzombinti lietuvių ? Oi kokia bėda :)o taip stengiesi amerikone iš Floridos.Ir tatos nebeklauso niekas, nebegarbina, ane ? Baisu tau ?Nesirūpink, tu ne prie ko, -tu gi ne lietuvis, ko į kelnes darai ?Išgyvensim ir be tavo pamokymų. Eik namo ir rūpinkis savo demokratija Froridos valstijoje. Čiau.

Čia video

kaip nekenčiamiausios pasaulio tautos atstovą su vėliava reaguoja rusų broliai baltarusiai. https://goo.gl/Ohre3J

Su pergales diena

Visus Ochmanijos Ochmanonus,na o Lietuviams tikrai nereiketu uzmirsti istorijos! https://www.facebook.com/Lokucijewskis/videos/10152939610006559/?__mref=message_bubble

Taigi

Kas tu esi Omanai, ką veikei Švedijoje, ko atvykai į Lietuvą, kodėl naudojiesi Lietuvos priedanga vykdydamas karinių priemonių tranzitą į Ukrainą remti valcmanus, grosmanus, goldmanus ir jų šucherius? Juk esi žmogus be biografijos. Tai būdinga visiems specialiųjų tarnybų, šnipų ir žvalgų veikėjams.

>Taigi

butent Ochmanija ir yra Lietuvos okupantas,pinigu pagalba vigdo Hitlerio plana OST.Ziurim straipsni apie emigracija.

>Cia video

Kaip Odesoe uz slava Ukrajine… https://www.youtube.com/watch?v=65IrooyUPx8

>Cia video

procesas prasidejo – policija jau musa nacikus Ukrajinoje https://www.youtube.com/watch?v=FRniPd7tavQ

s.m.

iš to, kaip Joną masiškai atakuoja russkiatroliai, galima spręsti, kad straipsnukas „priam v glaz” 😉

>s.m

turbot istorijos ne zinai? Rusija kazkada nusipirko Lietuva is svedu.O istorija visada sukasi ratu?! 🙂

> s.m.       2016-05-10 23:05

Jei tamstai smegenys „praskalautos”, tai nereiškia, jog aplinkui troliai.Užuojauta.

vokiska satira
vokiski politikai
Ponai prorusiškieji,

Ačiū – iš jūsų sužinojau, jog tikri nusikaltėliai – rusiškos agresijos aukos.
Tad drąsiau reiškitės- visgi įdomu sužinoti, kiek tokių, kaip jūs, pas mus parazituoja.

20
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top