Jonas Vaitkus: šiuolaikiniai žmonės – enciklopediškai pakaustyti ir neturintys dvasios

Agnė Kairiūnaitė | LRT KLASIKAI laida „Manasis aš“ | LRT.lt

Šio meto žmonės patys baisiausi – jie enciklopediškai pakaustyti, bet neturi dvasios, iš žinojimo nieko nekuria, nėra proto ir širdies harmonijos. Taip LRT KLASIKAI sako režisierius Jonas Vaitkus. Anot jo, po truputį atsiras tokių, kurie atsigręš į save: „Arba pati gamta tai sutvarkys, arba gyvenimas taip trinktelės į pakaušį, kad žmonės atsipeikės – pamatys, kad esame žmonių, o ne gyvulių planeta.“

Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą grįžote po dešimtmečio. Kodėl?

Taip jau atsitiko, reiškia, kažkokie ryšiai išlieka. Buvau tai pažadėjęs, kai švęstas teatro jubiliejus, kviesti visi režisieriai. Aš vis nesugebėdavau rasti laiko, bet turėjau tą įsipareigojimą. Dabar tam pats laikas, tad grįžau.

Koks jausmas dabar dirbti Kaune?

Jausmas, žinoma, prieštaringas, viskas jau yra kitaip. Bet jei teatras sugeba išlaikyti tą teatro bacilą, jis išlaiko ir gyvastį. Žmonės jau kitokie, kitokia pasaulėjauta, pasaulėžiūra. Nors, kiek man teko susidurti ir su jaunesniais, ir su vyresniais, bėdos ir skauduliai – tie patys. Gal tik yra daugiau abejingumo. Lyg ir skauda, bet niekas neišsako rimtos priežasties, kodėl.

Nesigilinama, nenorima gilintis arba manoma, kad gilintis į tokius dalykus – bergždžias reikalas. Niekas tuo netiki, tik pačiu savimi. Jaučiu lyg abejingumą, nusivylimą, lyg netikėjimą arba rimtos perspektyvos neturėjimą.

Sakote, kad žmonės kitokie. O ar jūs toks pat?

Aš taip pat kitoks. Bet aš neatšalau savo požiūriu į teatrą ar jo prasmę, jo reikalingumą. Gal kuo nors kitu ir negaliu užsiimti. Jaučiu, kad dar yra dėmesys ir kažkoks poreikis, yra žiūrovų, žmonių, kuriems įdomu, ką darau teatre. Tad tuo ir gyvenu.

Be to, visad dirbu su jaunimu, daug bendradarbiauju su studentais, jaunaisiais aktoriais. Tad turiu ryšį ir su jaunais žmonėmis, ir su vyresniais už save. Nėra kada ilsėtis, nurimti. Ir neturiu tokio jausmo, kad man neįdomu, nebetikiu ir pan.

Pagal Thomo Manno kūrinį „Fjorenca“ pastatėte spektaklį Kauno dramos teatre. Iki šiol jis statytas Lietuvoje nebuvo, kodėl?

Priežasčių nežinau. Nors rengiami festivaliai ir pan., rimto susidomėjimo nėra, užsiimama paviršutiniška veikla. Gal todėl ir neatkreiptas dėmesys.

Pati pjesė – apie liberalizmo krizę, apie kurią daug kalba Europos mąstytojai, visuomenė. Kaip, jūsų manymu, Europa priėjo iki tokios krizės?

Priėjo, nes nėra supratimo apie žmogų. Apie tai, kad žmogus ne daržovė, ne išnaudojimo, pavergimo objektas. Žmogų nuo pat pradžių pradeda bombarduoti įvairiais dalykais, kurie sunaikina pradinę – gamtos ar Dievo duotą – sielą. Ji tuoj pat gali užgesti, jei tik patenka į tam tikrą terpę, o tokia terpė labai akivaizdi. Ji labai nepalanki žmogaus vystymuisi – tai buvimas motinos įsčiose, gimimas ir kokie 3–5 pirmieji metai.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
13 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Tarabilda

Tiesą Jonas kalba.

Liberalumas netgi pavojingas sveikatai ir gyvybei.

Jo reikia ne daugiau kaip druskos.

Tarabilda Liberalumui

Netiksliai išsireiškėte.”Gyvenimo druska” yra ne šiaip prieskonis. per daug garbės būtų liberalams vadinti juos druska.

lietuviškas liberalizmas

aš ne korumpuotas – aš liberalas
aš ne pedofilas – aš liberalas
aš ne vagis – aš liberalas
aš ne vergvaldys – aš liberalas
aš ne banditas – aš liberalas
aš ne kgbistas -aš liberalas.
aš ne pederastas – aš liberalas.
—–
vadinasi esu nepakaltinamas – tą pripažįsta teismai, KT ir kita teisėsauga

VaidasVDS

Labai geras Jono Vaitkaus straipsnis. Labai geri ir rimti pamąstymai. Tik sunaikina ne „gamtos ar Dievo duotą – sielą”, o Dievo duotą sielą. Gamta negali iš nieko sukurti sielos. O štai Dievas iš tiesų dovanoja ne tik gyvybę, bet ir Dievą suvokti galinčioms būtybėms padovanoja sielą. Ši bedvasė krizė kažkada tikrai pasibaigs. Iš tiesų labai labai mažai žmonių, kurie ieško tikrų dvasinių vertybių. Labai daug savanaudžių, daug trokštančių turtų ir valdžios, tiesiog tik patogaus gyvenimo. Paradoksas yra tik tame, kad žmogus besivaikydamas materialios gerovės tiesiog net nespėja ir pagalvoti apie dvasines vertybes. Dar vienas labai blogas įsitikinimas, kad bažnyčia yra kažkaip atsakinga už religiją. Šiandieninė bažnyčia yra beveik tik ritualų atlikėja. Iš jos naudos yra tik tiek, kad joje lygiai… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Yra zmoniu visuomenes krize, o autorius tai ivardija liberalumo krize. „Liberalumas leidzia pasirinkti lyti 5 metu vaikui”. Tokie nusikalbejimai atsitinka kai teatro rezisierius ima kalbeti apie politine raida, ar visuomenes gyvenimo filosofija. Leisti 5 meciui pasirinkti lyti ligoniu apeliuojanciu i liberaluma kliedesiai. Liberalumas yra tiek sveikintinas, kiek uztikrina zmogaus laisve veikti bendrojo labo vardan. Kaip krikscioniska visuomene turime bendraji laba suprasti krikscioniskame kontekste, krikscionybes traktuoteje. Dievas sukures zmogu uzdraude jam skinti vaisius nuo blogio ir gerio pazinimo medzio. UZDRAUDE, bet neuzkardijo. T.y. laisve veikti zmogui paliko.Ir savo evoliucijoje zmogaus progresas matuojamas jo artejimo link Dievo laipsniu, nes pagal Jo atvaizda buvome sukurti. Sekdami tuo ir budami liberalais turime leisti zmogui veikti ta veika kurios pasekmes atsilieps tik jam paciam tiek… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Ir syki, visame kame kaltinamas liberalizmas, naudodmasis proga noreciau pateikti pavyzdi , kad liberalizmas negali buti taikomas ten, kur dera vertinti elgesi visai pagal kitus kriterijus: Vokietija.Kazinkoks muziejus, einu pranesti, kad atveziau krovini. Priimamajame sedi vyras, ryskus briunetas su vesliais usais. Prie langelio parasyta FRAU(paryskinta ir pabraukta kelis kartus) Tokstai. Ir jeigu tu nepaisydamas pavadinsi pona Tokstai „Herr” – gali tureti istatymo baudziamasias pasekmes. Nes matai jis save laiko moterimi. Tam yra labai lengvas kontrargumentas. Liberalizmas sioje vietoje netaikytinas, nes: zmogus , sutinku, turi teise pasirinkt lytiskuma.Tebunie jis moteris syki taip nori, suauges gi.Nors man tas nepatinka, taciau tai jo reikalas. Taciau uzsivadines moterimi ir reikalaudamas gerbti jo pasirinikima, jis turi gerbti doros normas ir zmoniu besilaikanciu tu normu jausmus… Skaityti daugiau »

Nepasirašysiu

Ar čia tas pat režisierius, kuriam dėstant LMTA galimai nepakėlęs dėstytojo smurto ir/arba patyčių nusižudė studentas, o to pasėkoje kilusio skandalo metu paaiškėjo, kad tai ilgamete režisieriaus praktika, ir kad kai kuriems buvusiems studentams fizine ir dvasine panieka netgi patiko (nebutu lietuviai)?
Geriau jokios dvasios nei tokia iškrypusi dvasia.

> Dzeikas   2017-01-16 12:57

Rašote ne apie esminius, bet šalutinius dalykus. O esminiai dalykai čia yra du: viena, kad tas žmogus yra psichinis ligonis (sutrikęs jo lytinis potraukis) ir, antra, kad toks žmogus nori, kad normalioji visuomenės dalis jį priimtų kaip normalų.
Vis tik patikėkite, kad žmogaus išeinamoji anga nėra jo lytinis organas.

Dzeikas

Oponentui: 1) Jus pripaisote man dalykus kuriu as nesakiau ir nereiskiau. 2) Ligonis tas zmogus ar ne, as nezinau nes negydytojas. 3) Budamas liberalas as neatimu teises is to zmogaus deklaruoti toki lytiskuma , koki jis nori. 4) Taciau liberalumas man visai netrukdo atmesti to zmogaus teise reikalauti ji ivardinti ta lytimi,kuria jis pareikalaus JEIGU jis ignoruoja visuomeniskai priimtus MATOMUS VIESAI deklaruojamos lyties pozymius. Kitaip sakant, jei zmogus deklaruoja save moterimi, ir demonstruoja antrinius lytinius pozymiius priesingai deklaracijai(t.y. vyro) iseint is bendrojo gerio sampratos man nedera pripazinti jo deklaruojamos lyties. Jus pasakysite kaip gi, juk kaip liberalas as privalau leisti elgtis aplinkiniams kaip nori, jeigu nedaro zalos man. Atsakysiu, ne neprivalau gerbti jo teises, jeigu naudodamasis ja jis daro zala… Skaityti daugiau »

$+$

Nenorėčiau kabinėtis prie žodžių, bet žmogus gali turėti sielą, Dvasios slankioja kažkur aplink. Civilizacija savo vystymesi pasiekė ribą, už kurios nieko humaniško (žmogiško) nebesimato. O gyvulių planeta mes buvome ir liksime, tik tiek, kad Aukščiausiasis (Kūrėjas) kai kam ledo atsistoti ir tapti homo erecktus, po to įdėjo į rankas akmeninį kirvį ir pavertė homo habilis. Dalis iš jų sugebėjo su to paties Kūrėjo pagalba tapti homo sapiens. Deja, nori ar ne, bet tenka pripažinti, kad naujosios technologijos vystosi sparčiau nei atskiro individo (žmogus) gebėjimas susiorientuoti tuose informaciniuose srautuose, kurie jį užplūdo. Ir tie informacijos antplūdžiai homo sapiens ne tik nepadaro, nepastumia ant aukštesnio laiptelio harmoningo asmenybės vystymosi linkme, bet neretai duoda pagrindą manyti, kad procesas juda priešinga (ne ta) linkme.… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Doleriams:
Kaipgi jus galite spresti apie zmonijos likima ir jos issivystymo etapa, jos vystymosi problematika jeigu negalite apibrezti skirtumo tarp sielos ir dvasios?

13
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top