Alkas.lt
Kai kam labai nusibodo dažnai naudojami teiginiai, kad Lietuvoje nėra socialinio teisingumo, nėra teisingo apmokėjimo už darbą, kad darbdaviai naudojasi kapitalui suteiktomis neproporcingai didelėmis įstatyminėmis galiomis. Deja, visa tai teisinga ir todėl emigracija, suteikus jai laisvę, tapo nekontroliuojama. Šoko ištikti etatiniai televizijų komentatoriai rinkimų rezultatus bando pateikti įvairiausiais rakursais ir tik nedaugelis įvardija tikrąsias tautos nepasitenkinimo priežastis, t. y. didžiulę socialinę atskirtį, kuri susidarė dėl tik kapitalui palankios didžiųjų partijų politikos. Ir teisus Ramūnas Karbauskis teigdamas, kad tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai yra vienodi. Skirtumai neesminiai. Kai kuriems komentatoriams ar konservatorių vadams tai sukelia nuožmų pyktį. Labai jau norisi būti skirtingiems rinkėjų akivaizdoje.
Ir staiga rinkėjai iš tikrųjų pamatė kitaip kalbančią partiją – valstiečius, kurie pareiškė sieksiantys didesnio valstybės reguliavimo. Pasipylė kritika ir netgi patyčios. Komercinių bankų ekspertai, o ir šiaip įvairaus plauko rašytojai, LRT eterį uzurpavę laukinio kapitalizmo propaguotojai nepailsdami šaukia apie tuoj, tuoj ištiksiantį kataklizmą, jeigu valstiečių programa, kuri labai nežymiai pasipildė socialdemokratinėmis idėjomis bus vykdoma. Galima šiems kritikams priminti Lietuvos Respublikos konstitucijos 46 straipsnio nuostatas:
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.
Taigi, ką gi čia naujo sumąstė valstiečiai? Kiekvienam kuris nors šiek tiek domisi Lietuvos gyventojų šeimų biudžetu, yra aišku, kad liūto dalį šeimyninio biudžeto gyventojai išleidžia komunalinių paslaugų, daugiausia šildymo išlaidoms, maisto prekių, vaistų, transporto išlaidoms apmokėti. Štai ir kyla klausimas, ar galima šias išlaidas sumažinti?
Valstiečiai iš šio paketo pasirinko tik vaistų kainų mažinimą. Šis klausimas labai aktualus mažiausiai apgintai ir mažiausias pajamas gaunančiai gyventojų daliai, t.y. pensininkams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir panašiai. Vaistų kainų mažinimas labai svarbus ir sveikatos biudžetui, kuris dengia kompensuojamų vaistų įsigijimą. Šiuo metu mažoje šios sferos rinkoje ryškiai matosi oligopolijos kontūrai, todėl apie sąžiningą konkurenciją galvoti būtų naivu. Čia konkurencijos nėra ir niekada nebuvo.
Tai ką gi rinkos sąlygomis galima padaryti? Nieko kito kaip tik didinti konkurenciją. Naujų privačių žaidėjų į šią mažą ir jau pasidalintą rinką pritraukti, bent artimiausiu laiku, tikrai nepavyks, todėl kaip paskutinė galimybė apginti vartotojų interesus yra valstybės įsikišimas. Nieko ypatingai keisti nereikia. Visi dabartiniai rinkos dalyviai gali dirbti kaip dirbę. Valstybė, kitaip tariant, valdžia įkuria didmeninės valstybinės prekybos vienetą, kuris dirba tiesiai su vaistų tiekėjais konkursų būdu pirkdamas galbūt ir siauresnio asortimento, bet gyvybiškai būtinus vaistus, gamintojų kainomis. Mažmeninės prekybos tinklas galėtų būti kuo įvairiausių nuosavybės formų, tačiau tvirtai surištas sutartimis su valstybiniu vaistų tiekėju, kad negalėtų didinti gaunamų vaistų kainų, išskyrus reikalingą išgyvenimui maržą.
Vaistų pirkėjai galėtų pasirinkti, kur pirkti. Tie, kurie labai neskaičiuoja pinigų, sakykim, etatiniai restoranų vertintojai, galėtų pirkti labai prestižinėse, dabartinių tinklų valdomose vaistinėse mokėdami prestižines kainas. Ir jokių kapitalinių investicijų čia nereikia. Minimaliai panaudotos lėšos labai greitai grįžtų dėl kompensuojamų vaistų kainų mažėjimo, jau nekalbant apie gyventojų sutaupytus pinigus.
Atrodytų, kad nieko čia sunkaus nėra ir nauja valdžia galėtų tai bandyti įgyvendinti. Deja, deja. Vaistų prekyboje sukasi milžiniški pinigai. Dabartiniai vaistų prekybininkai savo rankose laiko ir didmeninę, ir mažmeninę prekybą ir, kai rinkos žinovai televizijos ekrane kalba apie labai mažus vaistinių pelnus, tai jie arba nieko nenutuokia apie tai, kaip nusodinami pinigai, arba specialiai klaidina visuomenę. Taip kad valstiečiai susidurs su milžinišku pasipriešinimu, ir labai nedaug vilčių, kad jiems pasiseks. Tam jie turėtų turėti geležinį valdžios palaikymą ir nepaperkamus žmones.
Tas pats jų laukia ir dėl kitų pasiūlymų. Dėl valstybinio banko, kuris pradžioje galėtų apsiriboti tik atsiskaitymų ir panašiomis operacijomis, be kreditavimo funkcijų. Netgi apribojus funkcijas, toks bankas, galbūt net neturėdamas banko pavadinimo, leistų sumažinti vien Sodros sistemoje dideles einamąsias išlaidas, jau nekalbant apie visos valstybinės sistemos patiriamas operacines sąnaudas, kurios šiandien atitenka turtingesnių šalių bankams.
Reikia tik stebėtis, kad valstiečiai išdrįso pasikėsinti į antrąją pensijų pakopą. Sistemą, kuri nieko būsimiems pensininkams negarantuoja, tačiau mažina būsimą Sodros pensiją. Čia valstiečių laukia ne mažesnis pasipriešinimas.
Apie alkoholio prekybos sąlygų sugriežtinimą arba valstybinio monopolio įsteigimą daug kalbėti neverta. Pasipriešinimas bus, ir gana nuožmus.
Oligopolijos susiformavo ir kitose sferose. Valdžia galėtų padidinti konkurenciją ir degalų rinkoje, kur jokios konkurencijos nesijaučia nė kvapo. Pradžioje – pirkdama kurą didmenine tvarka, panaudodama Klaipėdos naftos terminalą ir aprūpindama kuru bent biudžetines ir valdžios išlaikomas struktūras. Būtų ženkliai taupomos biudžetinės lėšos.
Elektros energetikoje kainas taip pat galima sumažinti atsisakant vadinamosios rinkos, kurios iš tikrųjų nėra, tarpininkų, paliekant šias funkcijas valstybinėms struktūroms. Laimėtų tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai.
Galima būtų kalbėti ir apie kitas ūkio sritis, kur didesnis valstybinis reguliavimas duotų teigiamą efektą, tačiau dar kartą galima pakartoti, kad šioms socialdemokratinėms idėjoms mūsų ekonomikoje įsitvirtinti, matyt, lemta nebus.
Norint šiek tiek pakeisti dabar egzistuojančią sistemą, reikėtų keisti daug komercinių teisinių aktų, reikėtų keisti vartotojų naudai nedirbančius konkurencijos tarybos, valstybinės kainų ir energetikos kontrolės tarnybos vadovus ir panašiai. Tam neužteks politinės valios netgi pačioje valstiečių frakcijoje. Juo labiau priėmus į koaliciją dabartinius socialdemokratus ar dar blogiau – konservatorius.
Taip kad jokio proveržio eilinių žmonių naudai, matyt, nebus.
O gal?
Ačiū Jums už aiškią visiems suprantamą informaciją. Likite teisingas visada.
Tikrai puolimas prasidėjo. Karbauskis buvo padarytas kultine asmenybe bet kokia kritika jo atžvilgiu įvardijama kaip puolimas. Kritikuojantys Karbauski apšaukiami konservatorių agentais, sistemineis ir panašiai. Kuriama ne darbinė dirbti Lietuvai bet liguista atmosfera. Ir dar daugiau dėl visų nesėkmių kurios ištiks Karbauski ir jo co. liks kalti visi ji kritikuojantys nes jau įvardijama atvirai kad kas kritikuoja Karbauski jo co. ir planus trukdo jam. Nežinau kuom tai baigsis bet tikiuosi Lietuva nepavirs atraja Baltarusija.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitur visuomenininkai padarytų nepralošiamą ėjimą, jei šeštadieniais surengtų savivaldybės salėse susitikimus su LVŽS ir kitais nesisteminiais naujais seimo nariais.. ( Maldeikienė ir Puteikis čia irgi nesisteminiai:) .Išdėstykime, kokių reformų nori žmonės, ko nugalėtojai turi verkiant laikytis iš savo programos ir pan..Tarkim ,Matijošaitis- adekvatus meras-salę tikrai duos…:) (Aišku nejuokinkime žmonių kviesdami ir TS seimūnus, nes būsime juokdariai,kaip LS lyderis D. Kuolys, pasveikinęs su pergale tiek valstiečius , tiek ANŪKO partiją….). Vilniuje galėtų surengti Šapalas ir Ko, Kaune- Povilaitis,Merkys ir ko, Klaipėdoje: Varkalis su Šalkausku ir pan..Šiauliuose – Vasinauskaitė ir Ko, Jurbarke- Keraitis ir ko…Telšiuose – Jokšas ir Ko Dabar ,pagal laiškus sprendžiant, užsiiminėjame sadomazochizmu: iki skausmo ginčijamės, ar naujokai dar baisesnis blogis ir ar jie greitai visus… Skaityti daugiau »
protestai ir daug protestų prieš oligarkijos pasipriešinimą naujoms permainoms. Ar sugebės dauguma runkeliai, šunauja, išlaikytiniai priešintis mažumai? Čia, manau, valstiečiai turės sugebėti išvesti šimtus tūkstančių piliečių į gatves jų palaikymui,o tam yra geras pasiūlymas renkti susitikimus ir aiškinti, aiškinti kaip yra svarbio žmonių pasipriešinimo minios gatvėse. Žmonių minia galingas ginklas.
Taaaaaip, Sistemos veidelis gana bjaurus. Tokia gimė. Na, bet ką gi- storas sluoksnis pudros, ryškus makiažas ir atrodys kaip šašolikinė. O jeigu padaryti naują šukuoseną ir pervilkit kita suknele, nu tai vabšče bus ledas.
O ko gi daugiau reikia? Kad gerai atrodytų. Atrodys.
Tai ir bus ta žadėta permaina.
dalykiškumu straipsnis. Ačiū. Pesimizmo nereikia. Reikia stipraus lyderio, tiek stipraus kad nušluotų piktnaudas. Veikiai matysime, ar Karbauskis toks lyderis yra. Tokių yra buvę. Pvz., Singapūro Li Kvan Ju.
..sudegusio teatro .buratinai svajoja apie Gerąjį karabasą…
Dantų taisymo ir dėjimo kainos mūsų kišenėms labai didelės.Valstybė galėtų prisisdėti.Mokesčius tai mokame.
Manau, kad nauda iš valstybinio rinkos reguliavimo vis tik yra gana abejotina. Tokio reguliavimo labai nemėgsta verslininkai, todėl pagrįstai kyla klausimas, ar, įvedus valstybinį rinkos reguliavimą, nesumažėtų Lietuvoje norinčių užsiimti verslu. Todėl, ar tai būtų naudinga pačiai liaudžiai gali parodyti tik gyvenimo praktika.
Emigracijos subujojimo tikroji priežastis slypi ne tiek didelėje socialinėje atskirtyje (beje, kuri didesnė ar mažesnė yra visose valstybėse), kiek dvasinėje Lietuvos visuomenės plotmėje. Todėl be DVASINIO – KULTŪRINIO Lietuvos visuomenės atsinaujinimo emigracijos mastai tikrai nesumažės. Svarbiausia, kad šiandien Lietuva dvasiškai serga labiau nei kitos Rytų ir Vidurio Europos valstybės.
..jo , uzliuliuoti Laisvosios rinkos / Mockus vienas is steigeju ../liberalu -neomarksistu ideologijos , visa ekonomini monopoli Lietuvos politikai atidave i oligarchu , svetimu Banku , Korporaciju rankas .Eiliniam pilieciui nuo tuo geriu , sociau nepasidare , bet tuo ir nebuvo siekiama …Tas pats ir vakaruose , TIK ten per kapitalo apmokestinima / solidu apmokestinima / liepta dalintis su eiliniais pilieciais gerove .O Lietuvoje dalinasi / Masiulio -Mockaus ‘pavyzdys’ / su politikais , kad butu priimami istatymai naudingi TIK ‘verslinykams’ . Kaip elgesi Bankai su Lietuvos valdzios atstovais ,kai pradedamas ginti viesas interesas , suzinojame is grasinimu Jakeliunui / buvusio Premjero patarejo / .. Lietuvoje taip akivaizdziai valdo Korupcija , svetimu valstybiu Bankai , svetimu valstybiu Korporacijos / ipac ziniasklaidoje… Skaityti daugiau »
Puolimas dar bus, ir bus dar baisesnis. Pamatysite. Tai kas dabar vyksta tik žiedeliai.
ES nedarbo politika ir pasalpu mokejimas pagrindine valstybes nustekenimo priezastis. Buvo skubama vykdyti visus ES nurodymus : naikinti ir griauti kaimus ir juose esancius kulturos bei sporto zidinius. Del politiku nemoksiskumo priimti istatymai gimdymo ismokoms , vaiku pasalpu ismokos del kuriu gimde vaikus asocialios seimos ir pavienes mamytes. Protingesnieji gavo isvaziuoti del korumpuotu politiku isvogtos valstybes, del NETIESOS ir MELO teisesaugos sferoje.