Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas 2013 metų pabaigoje pateikė išvadas Lietuvai. Jose atkreipiamas dėmesys į apgailėtiną vaikų teisių būklę Lietuvoje ir ragina iš esmės šią būklę keisti.
Jungtinių Tautų Komiteto išvadoje teigiama, kad vaikas Lietuvoje iki šiol nėra laikomas visaverčiu teisių subjektu – taigi valstybė nepaiso tarptautinės Vaiko teisių konvencijos nuostatų. Lietuva raginama kuo greičiau priimti naują, su Vaiko teisių konvencija suderintą Vaiko teisių apsaugos įstatymą bei užtikrinti šio įstatymo įgyvendinimą. Komitetas pažymi, kad Lietuvoje nėra vieningos vaiko teisių politikos ar strategijos. Valstybė raginama tokią strategiją parengti bei ją įgyvendinti.
Jungtinės Tautos atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugėja prievartos prieš vaikus atvejų, ypač socialinės rizikos šeimose ir globos įstaigose. Komiteto teigimu, Lietuvai rūpestį turėtų kelti smurto prieš vaikus toleravimas visuomenėje bei tai, jog vaikai, ypač gyvenantys globos įstaigose, neturi galimybių pranešti apie jų atžvilgiu naudojamą smurtą. Komitetas ragina valstybę stabdyti smurtą prieš vaikus.
Jungtinių Tautų teigimu, Lietuvoje nėra deramai užtikrinta vaikų, tapusių seksualinės prievartos aukomis, teisių apsauga. Psichoterapinės pagalbos trūkumas nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams veda prie vaikų savižudybių. Ikiteisminiai tyrimai nėra efektyvūs, trūksta ir veiksmingo baudžiamosios atsakomybės taikymo seksualinės prievartos prieš vaikus atvejais. Komitetas rekomendavo imtis priemonių identifikuoti nuo seksualinės prievartos, išnaudojimo ar prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus, kelti visuomenės sąmoningumą ir mokyti specialistus atpažinti seksualinio smurto požymius. Valstybė paraginta teikti veiksmingą psichoterapinę pagalbą seksualinės prievartos aukomis tapusiems vaikams bei sustiprinti pastangas tiriant, persekiojant ir taikant atsakomybę už seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus. Lietuva griežtai kritikuojama dėl to, kad 16 metų sulaukę į prostituciją įtraukti ar prekybos žmonėmis aukomis tapę vaikai nelaikomi aukomis, jiems neretai vietoje pagalbos ir paramos teisminio proceso metu yra taikomos baudos. Komitetas primygtinai paragino valstybę užtikrinti, kad šių vaikų teisės būtų tinkamai ginamos.
Jungtinės Tautos kviečia Lietuvą aktyviau kovoti su skurdu ir padėti skurstančioms vaikus auginančioms šeimoms.
Tiesos.lt supažindina su platesne Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto išvadų Lietuvai santrauka, kurią yra paskelbęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto išvados Lietuvai
2013 m. spalį, apsvarstęs valstybės pateiktas trečiąją ir ketvirtąją periodines ataskaitas, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas pateikė išsamias rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos Lietuvoje stiprinimo.
I. Pagrindinės susirūpinimą keliančios sritys
Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl užsitęsusios pagrindinio vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimo procedūros. Išvadose pažymima, kad pirminis naujojo įstatymo projektas prieštaravo Vaiko teisių konvencijai, kadangi vaikas projekte nebuvo laikomas pilnaverčiu teisių subjektu. Lietuva paraginta kuo greičiau priimti naują, su Konvencijos nuostatomis derantį vaiko teisių apsaugos įstatymą bei užtikrinti šio įstatymo įgyvendinimą.
Komitetas pažymėjo, jog Lietuva yra priėmusi daugybę programų ir priemonių planų, tačiau šalyje vis dar nėra vieningos vaiko teisių politikos ar strategijos. Valstybė paraginta tokią strategiją parengti bei aprūpinti ją įgyvendinančias institucijas žmogiškaisiais, techniniais ir finansiniais ištekliais, taip pat įtvirtinti stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, aiškiai numatant institucijų atsakomybes nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu.
II. Pilietinės teisės ir laisvės (vaiko teisė į tapatybę)
Išvadose griežtai kritikuojama Lietuvoje plintanti „kūdikių dėžučių“ (liet. „gyvybės langeliai“) praktika. Anot Komiteto, anoniminis kūdikių palikimas pažeidžia net keturis Vaiko teisių konvencijos straipsnius – 7, 8, 9 ir 19. Komitetas paragino valstybę kuo greičiau stabdyti šią praktiką bei skubiai skatinti alternatyvas: imtis aktyviau kovoti su giluminėmis kūdikio atsisakymą lemiančiomis priežastimis, teikti adekvačią psichologinę ir socialinę pagalbą neplanuoto pastojimo atveju, taip pat šeimos planavimo, reprodukcinės sveikatos ir kitas būtinas paslaugas paramos stokojančioms šeimoms.
III. Smurtas prieš vaikus
Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje vis dar nėra uždraustos fizinės bausmės prieš vaikus, o galiojančių teisės aktų visuma neužtikrina veiksmingos vaiko apsaugos nuo tokių bausmių. Komitetas paragino valstybę įtvirtinti fizinių bausmių draudimą naujai rengiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, taip pat rekomendavo šviesti visuomenę ir skatinti pozityvias, nesmurtines ir vaiko dalyvavimą užtikrinančias auklėjimo ir disciplinavimo priemones.
Išvadose reiškiamas susirūpinimas dėl padažnėjusių prievartos prieš vaikus atvejų, ypač socialinės rizikos šeimose ir globos įstaigose. Komitetas atkreipė dėmesį ir į aukštą smurto prieš vaikus tolerancijos lygį visuomenėje bei tai, jog vaikai, ypač gyvenantys globos įstaigose, neturi galimybių pranešti apie jų atžvilgiu naudojamą smurtą.
Komitetas rekomendavo visų formų smurto prieš vaikus panaikinimą paversti prioritetu, parengiant nacionalinę visų formų smurto prieš vaikus prevencijos ir panaikinimo strategiją, teisiškai uždraudžiant visų formų smurtą prieš vaikus visose aplinkose, ir skiriant ypatingą dėmesį lyties aspektui. Taip pat rekomenduota įtvirtinti mechanizmus, kurių pagalba vaikai galėtų pranešti apie smurto prieš juos atvejus, bei užtikrinti, kad smurto aukomis tapę vaikai gautų reabilitaciją ir kitą reikalingą pagalbą.
Komitetas išreiškė susirūpinimą ir dėl netinkamos vaikų, tapusių seksualinės prievartos aukomis, teisių apsaugos. Psichoterapinės pagalbos trūkumas nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams veda prie vaikų savižudybių, ypač tuomet, kai atskleidžiama jų tapatybė. Ikiteisminiai tyrimai nėra efektyvūs, trūksta ir veiksmingo baudžiamosios atsakomybės taikymo seksualinės prievartos prieš vaikus atvejais. Komitetas rekomendavo imtis priemonių identifikuoti nuo seksualinės prievartos, išnaudojimo ar prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus, kelti visuomenės sąmoningumą ir mokyti specialistus atpažinti seksualinio smurto požymius. Valstybė paraginta teikti veiksmingą psichoterapinę pagalbą vaikams, užtikrinti, kad nukentėjusių vaikų tapatybė liktų neatskleista, bei sustiprinti pastangas tiriant, persekiojant ir taikant atsakomybę už seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimus.
IV. Šeimos aplinka ir alternatyvi globa
Išvadose atkreipiamas dėmesys į augantį emigruojančių tėvų paliekamų vaikų skaičių. Valstybei rekomenduota gerinti pagalbos šeimoms kokybę ir prieinamumą, teikti bendruomenines paslaugas ir įsidarbinimo galimybes finansinius sunkumus išgyvenančioms šeimoms, tuo pačiu stiprinant tėvystės įgūdžius.
Komiteto susirūpinimą sukėlė didelis iš tėvų paimamų ir į institucijas patalpinamų vaikų skaičius, ypač vaikų iki 3 metų amžiaus. Valstybė taip pat kritikuojama dėl aiškiai nesureglamentuotos vaiko atskyrimo nuo tėvų tvarkos, itin mažo globėjų šeimų skaičiaus ir nepakankamos jiems teikiamos paramos, prastų gyvenimo sąlygų globos įstaigose. Pažymėta, jog trūksta efektyvios nevalstybinių globos įstaigų kontrolės sistemos, kadangi jos neretai neatitinka higienos, paslaugų kokybės ir patalpų erdvės reikalavimų.
Komitetas paragino valstybę suteikti šeiminės aplinkos netekusiems vaikams alternatyvią šeiminę arba bendruomeninę globą, užtikrinti, kad vaiko patalpinimas į instituciją būtų pasitelkiamas tik kaip paskutinė priemonė, o toks sprendimas būtų priimamas vadovaujantis aiškiais kriterijais, paremtais vaiko poreikiais ir geriausiais vaiko interesais. Valstybė paraginta įtvirtinti griežtą globos įstaigose teikiamų paslaugų kontrolės sistemą. Komitetas rekomendavo Lietuvai atsižvelgti į Bendrąsias europines gaires dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos ir pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis šių gairių įgyvendinimui.
Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl ilgai trunkančio įvaikinimo proceso. Pažymėta, jog potencialūs įtėviai susiduria su administracinėmis kliūtimis, kurias lemia neigiamos globos įstaigų nuostatos įvaikinimo atžvilgiu. Komitetas taip pat pabrėžė, kad vaikai negauna pakankamai informacijos ir paramos įvaikinimo proceso metu.
Valstybė paraginta pagreitinti įvaikinimo procesą pašalinant nereikalingas kliūtis, bet tuo pačiu metu užtikrinant tinkamą įtėvių atranką. Rekomenduota, jog vaikai, atsižvelgiant į jų brandą ir amžių, būtų informuojami ir palaikomi, ir su jais būtų konsultuojamasi viso įvaikinimo proceso metu.
V. Negalia, sveikata ir gerovė
Išvadose pažymima, kad vaikų su negalia integracija į švietimo sistemą buvo neveiksminga dėl nepakankamo mokytojų paruošimo ir bendro neigiamo mokytojų bei visuomenės požiūrio, ypač į vaikus su protine negalia. Komitetas išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl blogo elgesio su protinę negalią turinčiais vaikais Ventos socialinės globos namuose. Komitetas paragino valstybę imtis visų reikiamų priemonių integruojant vaikus su negalia į bendrą švietimo sistemą, apmokant mokytojus ir kitus mokyklų darbuotojus bei aprūpinant mokyklas reikiama įranga. Valstybė taip pat paraginta ištirti prievartos prieš vaikus atvejus, patraukti kaltuosius atsakomybėn ir suteikti prievartos aukomis tapusiems vaikams reikiamą pagalbą ir reabilitaciją.
Išvadose rekomenduota padidinti finansavimą vaikų ir nėščiųjų sveikatos priežiūros programoms, taip pat užtikrinti moterims galimybę gimdyti namuose suteikiant kvalifikuotas paslaugas gimdymo metu ir po jo.
Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą paaugliams trūkumo, taip pat vaikams draugiškų paslaugų trūkumo bei kontracepcijos ir konfidencialių LPL testų neprieinamumo. Atkreiptas dėmesys į paplitusį piktnaudžiavimą alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis bei į itin aukštą paauglių savižudybių lygį. Komitetas paragino valstybę įvesti privalomą lytinės ir reprodukcinės sveikatos dalyką į švietimo programą ir suteikti paaugliams prieigą prie kontraceptinių priemonių, konfidencialių testų ir gydymo. Rekomenduota stiprinti vaikų švietimą apie neigiamas piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis pasekmes, užtikrinti konfidencialių konsultacijų teikimą bei priklausomybių gydymą. Lietuva paraginta stiprinti paauglių savižudybių prevenciją ir gerinti psichikos sveikatos priežiūros vaikams paslaugas.
VI. Kitos rekomendacijos
Komitetas rekomendavo valstybei aktyviau kovoti su skurdu ir padėti skurstančioms vaikus auginančioms šeimoms, taip pat paragino imtis aktyvesnių priemonių išsiaiškinant tikslią mokyklos nelankančių vaikų statistiką ir nelankymo priežastis, bei aktyviau kovoti su patyčių mokyklose problema.
Išvadose valstybė kritikuojama dėl to, kad 16 metų sulaukę į prostituciją įtraukti ar prekybos žmonėmis aukomis tapę vaikai nelaikomi aukomis, jiems neretai vietoje pagalbos ir paramos teisminio proceso metu yra taikomos baudos. Komitetas primygtinai paragino valstybę užtikrinti, kad šių vaikų teisės būtų tinkamai ginamos viso teismo proceso metu, ir kad bet kokių baudų taikymas būtų panaikintas.
Lietuva taip pat paraginta aktyviau kurti nepilnamečių justicijos sistemą, kurioje dirbtų specialiai apmokyti teisininkai, pareigūnai ir teisėjai. Komitetas rekomendavo užtikrinti, kad su teisėtvarka susidūrę vaikai iškart nepatektų į baudžiamojo teisingumo sistemą, bet kad jiems būtų taikomos bausmių alternatyvos, tokios kaip visuomenei naudinga veikla ar mediacija tarp pažeidėjo ir aukos siekiant išvengti su teisėtvarka susidūrusių vaikų stigmatizacijos ir paskatinti jų sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Valstybė taip pat paraginta veiksmingiau užtikrinti nuo nusikaltimų nukentėjusių ar nusikaltimų liudininkais tapusių vaikų teises.
Šalis be vaikų namų. Kažkas pasakys, jog tai – utopija, tačiau tai – ranka pasiekiama realybė.
bevaikunamu.lt
Šaltinis: Žmogaus teisių stebėjimo institutas