Parlamentui nubalsavus už n-tąjį taupymo priemonių planą dėl papildomų 325 000 000 eurų, įniršę graikai išėjo į Atėnų gatves. Tačiau tiek pasakyti maža – graikų nuotaikos niūrios ir jie ieško prieglobsčio mene. Dizaineriai, dailininkai, humoristai ir karikatūristai siekia praskaidrinti graikų mintis menu ant Atėnų sienų, laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose.
Kad ir pasakodami tokius anekdotus. Graikas, portugalas ir ispanas kalbasi su Dievu. Portugalas ir ispanas teiraujasi, kiek laiko užtruks atiduoti jų šalių skolas. Dievas atsako: „Portugalijai – 100 metų, Ispanijai – 150 metų“. Nusiminę jie atsidūsta: „Bet mes jau būsime mirę“. Tada tą patį klausimą Dievui užduoda ir graikas, o tas atsidūsta ir sako: „Nežinau, aš jau būsiu miręs“.
Jau kuris laikas Graikijoje populiarus juodasis humoras – graikai atvirai pripažįsta, kad padėtis jų šalyje jiems kelia pesimizmą. Šiais, trečiaisiais, recesijos metais būtent humoras ir menas leidžia išgyventi, spręsti problemas, susijusias su milžinišku nedarbu, skurdu ir chaosu Graikijos politikoje. Atlaikyti šią griūtį graikams padeda karikatūros, gatvės menas ir juokai.
Gatvės menas – visuomenės sienlaikraštis
Vienoje garsioje graikų dainoje skamba tokia frazė „Gatvės turi savo istoriją – ji rašoma ant sienų su dažais“. Tai, atrodo, vyksta Atėnuose ir dabar. Ant vieno pastato šoninės sienos, du kvartalai nuo pagrindinės aikštės, kruopščiai nupiešta pora pamaldžiai sunertų rankų – it dangus melstų žemės. Po jomis kasdien renkasi savo dozę gavę narkomanai.
„Gatvės menas yra viešai paskelbtas visuomenės laikraštis“, – sakydavo Bleeps, graikų aktyvistas, spalvinantis sienas visoje šalyje (daugiau jo kūrybos ieškoti ČIA). Vienoje judrių Atėnų gatvių Bleeps nutapė „Graikijos ateities ekonominį modelį“, kuris, jo manymu, galėtų būti naujas Graikijos simbolis. Šiame piešinyje vaizduojama jauna bikinį dėvinti moteris, einanti tvirtu žingsniu į priekį, nors viena jos koja medinė.
Savo darbais Bleeps siekia graikams priminti, kad jie nėra vieniši, nes juos vienija troškimas atsikratyti dabartinės sistemos.
Santorine, vienoje iš labiausiai lankomų salų pasaulyje, toli nuo komercinių Atėnų gatvių, Bleeps nupiešė kitą moterį – „Atsisveikinimą su ES“: „Mes atsisveikiname su Europos Sąjunga ne todėl, kad mus ruošiamasi iš ten išmesti, bet todėl, kad jei norėtume ten likti, turėtume atsisveikinti su savo esybės dalimi“.
„Visiems linksmos krizės“
Ant Atėnų centro sienų yra ir įžūlių piešinių bei šūkių. Vienas iš populiariausių – berniukas, besišlapinantis ant saulės, kuri yra PASOK, vienos iš pagrindinių politinių partijų Graikijoje, simbolis.
Kitas užrašas graikams linki linksmų švenčių: „Linksmos krizės ir geros naujos baimės“.
Skaitmeninis humoras
Kaip ir dauguma šiuolaikinių socialinių judėjimų, taip ir šis atsakas į krizę plačiai naudojasi socialiniais tinklais. Retušuotos nuotraukos sukūrė tikrą erzelį tarp „Veidaknygės“ ir „Twitter“ vartotojų. Nuotraukų serija, apkeliavusi visą pasaulį 2011 metais, vaizduoja George Papandreou, buvusį Graikijos ministrą pirmininką, pafotošopintą pagal montažą, kurį „Apple“ panaudojo Steve Jobs knygos viršeliui. Po nuotrauka užrašas patikslina: „No Jobs 2009–2011“ („Jokio darbo 2009–2011“), su aiškia užuomina į 19 nuošimčių nedarbo lygį, dėl kurio šiuo metu kenčia Graikija. Kitų graikų politikų nuotraukos buvo pakeistos tokiu pat būdu. Kiekvienam jų pritaikytas ir atitinkamas šūkis: „No votes“, „No friends“, „No clues“ („Jokių balsų“, „Jokių draugų“, „Jokių idėjų“).
2011 metais, politiniams lyderiams priėmus naująsias griežto taupymo priemones, Atėnai išgyveno savo didžiausius protestus per pastaruosius 40 metų, o taip pat – ir visuotinį policijos smurtą. Spalį sukilo ir satyrikai: Barbės, Parlamento princesės, nuotrauka sulaukė daug dėmesio. Originali nuotrauka padaryta per vieną manifestaciją, kai demonstrantai riaušių policiją apibarstė rožiniais dažais. „Patyčios iš rožine spalva nuspalvintų policininkų įgijo įvairių formų ir greitai pasklido internete“, – pasakojo Yannis Skarpelos, Panteion universiteto Atėnuose docentas, dėstantis vizualinę kultūrą ir komunikaciją. „Čia matome humorą, kuris virsta satyra, bet tai viena iš pasipriešinimo represijoms formų – tai, kas išmokė graikus išgyventi pastaruosius dvejus metus“.
Graikijos Parlamento nuotraukos fone atverstas kompiuterio langas klausia vartotoją, ar jis tikrai nori ištrinti 300 Asamblėjos narių: deputatai kone visuotinai laikomi atsakingais už situaciją šalyje.
Sprendžiant Graikijos krizę Vokietija ėmėsi nekokio vaidmens – būtent ji reikalauja imtis vis griežtesnių ir griežtesnių taupymo priemonių. Tai leidžia graikams lyginti dabartinę ekonominę drausmę su nacių laikais.
Šioje nuotraukoje vaizduojama naujoji Graikijos vyriausybė aprengta nacių uniforma.
O laikraštis „Ta Nea“ savo iliustracijoje Angelą Merkel pavaizdavo kaip lėlininkę, manipuliuojančią Graikija it lėle.
Europos elgeta
Viena iš daugelio Europos vėliavos, vieno iš mėgstamiausio Graikijos menininkų motyvo, modifikacijų vaizduoja ištiestą ranką tarp dvylikos vėliavos žvaigždžių – Europos žiniasklaida dažnai pavadina Graikiją „Europos elgeta“.
„Pono TVF krytis“ (žr. žemiau video) tai filmas apie tai, kaip buvęs ministras pirmininkas George Papandreou naikina Graikiją.
„Šis videomontažas buvo sukurtas 11–14 metų jaunuolių iš vienos mūsų klasės, – pasakoja Tzeni Orneraki, grafinio dizaino mokyklos direktorius. – Tai jų idėja bei scenarijus, jų ir realizavimas – mokytojas jiems visiškai nepadėjo. Grupei vadovavo Elijas – 11 metų berniukas“.
Karikatūristai jaučiasi apriboti
Atrodo, tokia krizės ištikta šalis kaip Graikija, galėtų būti ideali tema komiksų menininkams. Bet dauguma Graikijos laikraščių karikatūristų teigia kartais turintys sunkumų kurti. „Mes taip pat esame šios šalies piliečiai – šalies padėtis daro įtaką ir mūsų nuotaikoms“, – prisipažįsta Elijas Makris, karikatūristas iš „Kathimerini“, vieno iš didžiausių Graikijos laikraščių.
Kiekvieną pirmadienį stambios antraštės rengia Graikiją „svarbiausiai savaitei šalyje. Taigi nuo 2009 metų mes išgyvenome šimtus kritinių savaičių, per kurias niekas nepasikeitė“, – sako jau daug metų karikatūras piešiantis Elijas Makris.
Kosta Mitropoulos, piešiantis karikatūras jau penkiasdešimt septynerius metus, dažnai vaizduoja graikus dėvinčius fesą [kitaip feską (turk. fes) – raudonas fetrinis nupjauto kūgio formos galvos apdangalas – vert. past.] – kepurę, Osmanų civilizacijos palikimą. Global Post užsakymu nupieštame piešinyje vaizduojamas graikas, it viso graikų pasaulio atstovas, visiškai nuogas šokantis per kaktusų prižėlusią prarają, skiriančią 2011 metus nuo 2012-ųjų.
„Tokiam menininkui kaip aš lengviausia būtų pasirinkti taikiniu tokius Europos lyderius kaip Merkel ir Sarkozy, – teigia Kosta Mitropoulos, dirbantis laikraštyje „Ta Nea“. – Tai turėtų pasisekimą ir galėčiau gerai užsidirbti. Bet kas tikrai yra sunku, tai piešti tikrovę ir paaiškinti graikams, kad mes patys atvedėme savo šalį į dabartinę situaciją“.
Politinės sistemos degradacija slopina dailininkų kūrybiškumą. „Anksčiau, kai politikai pelnė žmonių pagarbą, žmones prajuokinti buvo lengviau, – prisipažįsta Andreas Petroulakis, „Kathimerini“ laikraščio dailininkas. – Kai kas nors jau yra sunaikinta, kaip man tai sunaikinti?“
Parengė Nikolia Apostolou ir Polyxeni Athanasoulia
Global Post | 2012 m. vasario 13 d.
Iš prancūzų kalbos išvertė Ramutė Bingelienė