Po to, kai ankstų šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kijeve specialieji milicijos daliniai „Berkut“ brutaliu būdu išvaikė Laisvės aikštėje protestavusius opozicijos rėmėjus, šimtai tūkstančių Ukrainos gyventojų išėjo į gatves. Nepaisydami naktį priimto Kijevo apylinkės teismo draudimo nuo gruodžio 1 iki sausio 7 d. rengti mitingus centrinėse sostinės aikštėse ir gatvėse, Ukrainos opozicijos mitinge sostinės Michailovskio aikštėje, skirtingais duomenimis, gali dalyvauti nuo 500 tūkst. iki 700 tūkst. protestuotojų. Kaip praneša ukrainiečių televizija „5 kanalas“, toks draudimas motyvuojamas tuo, kad masiniai žmonių susibūrimai trukdantys miesto valdžiai pastatyti Naujametę eglutę ir Kalėdinį miestelį. Tūkstančiai ukrainiečių ketina čia likti visai nakčiai iš šeštadienio į sekmadienį.
Ukrainos prezidento administracijos prieigos ima priminti karo veiksmų zoną – prie pastato atvežtas buldozeris, kaip matyti iš video ir nuotraukų, gali būti panaudotas šturmui. Kaip rodo socialiniuose tinkluose verdantys ginčai, labai tikėtina, kad tai buvo vyriausybės nusamdytų provokatorių darbas. Aplinkinės gatvės blokuotos protesto akcijos dalyvių automobiliais. Sklinda gandai, kad į Kijevą gali būti pasiųstos ir specialiosios pajėgos iš Maskvos.
Pranešama ir apie tai, kad grupė demonstrantų, pralaužę milicijos užkardas, jau užėmė pirmąjį Kijevo merijos aukštą. Opozicija renkasi užimtuose Profesinių sąjungų rūmuose. Naujausiomis žiniomis, Maidano aikštėje bus įkurtas Nacionalinio pasipriešinimo štabas.
Komentuodamas įvykius Ukrainos opozicinės partijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis A. Jaceniukas buvo ryžtingas: „Mes nepasitrauksime iš čia, kol neatsistatydins Azarovo vyriausybė“.
Partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis, Aukščiausios Rados deputatas Olehas Tiahnybokas, kaip rašo News-ua.com, pareiškė: „Nesvarbu, nori kai kas to, ar nenori, bet Ukrainoje prasidėjo revoliucija“. Jo teigimu, „Kijevo taryboje šiuo metu kuriama ukrainiečių valdžia“.
Žiniasklaidoje daugėja pranešimų, kad byra prezidentinė Regionų partijos frakcija Aukščiausioje Radoje. Vienas iš pagrindinių opozicijos reikalavimų – surengti parlamente apkaltą V. Janukovyčiui.
Skelbiame fotodailininko Juozo Valiušaičio, šiuo metu iš arti stebinčio įvykius Kijeve (jo prašymu, paliekame originalią vietovardžių ir asmenvardžių rašybą), įspūdžius.
Juozas Valiušaitis
Tiesiogiai iš Kyjivo
Visą parą transliuojamos Ukrajinos TV 24 kanalo žinių suvestinė iš specialios laidos „MAIDANO DUSINIMAS“
2013 m. gruodžio 1 d.
Auštant lapkričio 30-ios rytmečiui apie ketvirtą valandą nakties į Europos aikštę Ukrajinos sostinėje Kyjive prieš aikštėje per naktį budėjusius maždaug 1000 taikių žmonių buvo mesta apie pusė tūkstančio specialiojo iki dantų ginkluotų „Berkut“ (panašus į mūsų „Arą“ netgi pavadinimu) dalinio kareivių. Jie buvo pasiųsti smogti savo poziciją dėl Europos tautų turintiems ir keletą parų ją reiškusiems visuose didžiuosiuose Ukrajinos miestuose įrengtose „Europos aikštėse“ („Євромайдани“, майдан – „aikštė“ ukrajinietiškai – po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos virtusi simboliniu pilietinio sukilimo vietos apibūdinimu), himną giedantiems ukrajinams.
Taigi, dešimtimis keleivinių autobusų suvežti smogikai išvirto iš autobusų ir mojuodami „bananais“ puolė talžyti tais geležiniais įrankiais žalodami galvas ir grubiausiu būdu spardydami tarsi futbolo kamuolius aikštėje budėjusius žmones.
Oficialus motyvas – nepatikėsit – buvo… 4 val. ryto pradėti statyti naujų krikščioniškų metų Taikos simbolį – šventų Kalėdų eglutę, o aplink ją išlieti… čiuožyklą!
Per valandą buvo sutalžyta tūkstantis žmonių, sudaužytos, sukruvintos galvos, sulaužyti šonkauliai, kai kuriems blauzdikauliai (kaip tai primena dviejų kartu su Kristumi nukryžiuotųjų blauzdikaulius…) – buvo specialiai smūgiuojama žemai per kojas: taip pakirsti toliau buvo spardomi ir kojomis ridenami tolyn nuo Laisvės paminklo iki areštomobilių. Spardant, mindant mums jau gerai pažįstamu būdu savo valstybės Vėliavą, sau pasiaiškinant, kad taip esą jie saugo „viešąją tvarką“.
Tą terminologiją, kaip, beje, ir po jo tariamą mūsų policijos bei teisėsaugos mėgstamiausią struktūrų burtažodį – „ikiteisminis tyrimas“, dėl kurio esantys „labai susirūpinę“, anot jų pareiškimo, abudu valstybės vadovai, ką tik Vilniuje neva išreiškę visos Ukrajinų tautos valią pareikšdami, kad jų šalis susilaikys (dėl Rusijos „spaudimo“) nuo vienijimosi su civilizuotąja Europa, verčiau eis į muitų sąjungą su Rusija ir „Nepriklausomų“ valstybių sandrauga. Ir prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir premjerministras Mykola Azarovas rimtais veidais pareiškė „ištirsią“, jų žodžiais, „incidentą“ (o ne visiškai nevaldomą, valstybės apginkluotų visiškai nežinomos praeities žmonių gyvuliškų instinktų proveržį).
Žodžiu, mūsų terminais kalbant, buvo „pašalintos visos kliūtys“, trukdžiusios ankstyviems darbuotojams dirbti valstybinį piliečių čiuoždinimo iš viešo gyvenimo darbą, po to buvo atvarytos kelios dešimtys gatvės plovimo mašinų bei pusšimtis kiemsargių, kurie visą sulaužytą ir subjaurotą žmonių turėtą inventorių pavertė vienu milžinišku sąvartynu, ir jau 5 val. pradėti aikštės puošimo darbai: sumontuota eglė neva miestiečių kalėdinei nuotaikai sukurti.
Tačiau popiet atkakliausieji ir vėl rinkosi į netoliese esančią ukrajinietiškumo simbolio – Šv. Mychajlo cerkvės – sovietų susprogdintos ir Ukrajinos Stačiatikių atstatytos – bei Аuksabonio (Золотоверхий) vienuolyno aikštę. Per visą dieną čia susibūrė apie 20 000 žmonių.
Visą dieną TV reportažuose rodomi sunkiausiai sužaloti, vaitojantys žmonės klinikose, gulintys lovose strypais sulaužytomis kruvinomis kojomis ar laikantys šonkaulių rentgeno nuotraukas. Sudaužytam Ivano-Frankivsjko „Euromaidano“ organizatoriui 23 metų Maksymui Kyciukui per kojas buvo smogta dar ir stiklo indu bei lazdomis, jam dar nustatytas, berods, ir smegenų sutrenkimas. Kraupiausias vaizdas buvo išvysti jauną vyrą Olehą Balą, taip sudaužytą, kad net sutrikusi kalba…
Ukrajinai – karštesnio kraujo tauta nei mes, lietuviai. Kai šių metų liepą Mykolajivkos rajone policija pabandė slėpti savo kolegas prievartautojus, ukrajinai tada jėga šturmavo milicijos pastatus, kur buvo užsibarikadavę atsakomybės išsigandę bailiai – juos išgelbėjo tik šaunamieji ginklai (buvo sužeista 14 žmonių) bei turėtos dujos. Kai po kelių mėnesių buvo sudeginta išprievartauta mergina, mūsų valdžia kaip didžiausią rūpestį teišstenėjo klausimą: kur dingo 200 000 Lt, skirtų Bendrosios pagalbos tarnybai. Dar buvo gera proga vienam operatoriui pasididžiuoti prieš kitus du. Bet taip nė vienas iš valdžios atstovų taip ir nesuvokė paties įvykio tragedijos bei žiaurasties.
Tad nieko keista, kad ir dabar ukrajinų kazokai, pagal protėvių tradiciją tebesaugantys savo ypatingą, iš kitų išskiriančią išvaizdą – drabužius, puošmenis, šukuoseną – ir šiandien susirinko ten, kur labiausiai įsisiautėjo neteisybė. Vienas jų kresno sudėjimo įspūdingos išvaizdos pusamžis kazokas Vitalijus Opanaščukas vakar aikštėje pristatė organizuotą Mychajlivsjkos aikštės gynybos dalinį ir perspėjo vakardienos erelius, kad antrą kartą nebemėgintų kazokiškos kantrybės – jie turį paruošę savų priemonių. Aikštėje savo pozicijas yra užsiėmę ir ukrajinų tautininkai, Rusijos žiniasklaidos pravardžiuojami „nacionalistais“ (kai tą žodį vartoja apie rusus, jis reiškia „patriotus“, kai apie kitas tautas – „jų niekintojus“).
Ten, aikštėje, susirinkę ir naujieji politikos lyderiai: pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko, partijos „Smūgis“ („Удар“) vadovas, vienas iš reikšmingų kandidatų į Ukrajinos prezidentus praėjusiuose rinkimuose Arsenijus Jaceniukas, vidaus reikalų ministras Juryjus Lucenko, suimtas kartu su premjerministere Julija Tymošenko ir iškalėjęs be teismo pusę ar daugiau metų, kol ES spaudžiama šiandienos valdžia išleido jį laisvėn, Sąjūdžio „Laisvė“ („Свобода“) vadovas Oleh Tiahnybok – kvietė visos Ukrajinos pilietiškuosius žmones šimtais tūkstančių automobilių rytoj užblokuoti visą Kyjivo miestą ir taip pareikalauti valstybės prezidento bei Vyriausybės vadovo ataskaitos už tai, kas buvo įvykdyta.
Šiandieną, gruodžio pirmąją dieną, 12 val. miesto centre prie ukrajinietiškumo simbolio – 1829–1831 metais Vilniaus universitete studijavusio tapytojo ir poeto Taraso Ševčenkos paminklo –buvo surengtas visuotinis pilietinis viešas susirinkimas. Į jį atskrisiąs ir nužudytojo Lenkijos prezidento brolis Jaroslavas Kačinskis, paraginęs nemiegoti ir šiandienos Lenkijos vadovus – premjerą Donaldą Tuską, URM vadovą Sikorskį, taipgi ankstesnįjį prezidentą Aleksandrą Kvasnievskį.
Skirtingai nuo mūsų tikėjimo vadovų, keturi Ukrajinos bažnyčių vadovai bematant sureagavo ir tuoj parodė savo pilietinę laikyseną – atsistojo Tautos, o ne laikinosios valdžios pusėje. Padarė viešus pareiškimus visos Ukrajinos Kyjivo patriarchato Stačiatikių Bažnyčios vadovas Filaretas, Kyjivo Volodymyro cerkvės vadovas tėvas Volodymyras, Ukrajinos graikų katalikų galva (tų pačių Unitų, kurių Lietuvos Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje kitąmet švęs 500 metų sukaktį, bei ukrajinų Vasyljonų ordino vienuolynas, kažkodėl mūsuose lenkiškai vadinamas „bazilijonais“)… Jie pakvietė valdžią nenusižengti toliau nei prieš žmones, nei prieš Dievą. Tyli kol kas tik Maskvos patriarchato Stačiatikų cerkvė, dar nuo anų Prezidento rinkimų pripažinusi savo priklausomybę kitai valstybei, nežiūrint to, kad, pavyzdžiui, milicijos pajėgos, siųstos lyg ir kartu susidoroti su žmonėmis, kaip džiaugėsi, skandavo ir paskui liudijo nukentėjusieji, pakraupę nuo „kolegų“ veiksmų padėjo bėgantiems pasislėpti nuo persekiojimo. Padėjo ir Auksabonio Mychajlo vienuolyno vadovas Jevstratijus Zoria, atvėręs vienuolyno vartus Berkuto „erelių“ besivejamiems žmonėms, bet smogikų neįsileidęs – apie tai pasakojo nuo persekiotojų pasislėpęs režisierius Ivan Serhyjenko.
Tiesioginė transliacija iš Kijevo: